Vakariečių nerimas dėl recesijos gali atnešti naudos Lietuvos eksportuotojams

Papildyta ekonomisto Aleksandro Izgorodino komentaru.

2022 m. sausį–gegužę Lietuva prekių eksportavo už 16,7 mlrd. Eur, tai 29,5% daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, penktadienį paskelbė Statistikos departamentas.  

Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas per pirmus penkis šių metų mėnesius padidėjo 17,3%, importas – 22,4%. Lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo 33,8%, o neįskaičiuojant mineralinių produktų lietuviškų prekių eksporto augumas sudarė 22,6%.

[infogram id="c8a89bb6-8420-44e7-8673-a409a547c9ac" prefix="98i" format="interactive" title="LT eksporto dinamika 2022 01 05"]

[infogram id="029d7304-ea27-4ecb-be78-3e561f23d127" prefix="qbX" format="interactive" title="LT importo dinamika 2022 01 05"]

Svarbiausių rinkų nepraranda 

„Nepaisant to, kad kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, pavyzdžiui Vokietijoje, vartotojų lūkesčiai yra bene prasčiausi per visą istoriją, Lietuvos eksporto rodikliai į mums svarbias eksporto rinkas išlieka puikūs ir  nerodo sulėtėjimo požymių“, – konstatuoja ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Jis atkreipia dėmesį, kad per penkis šių metų mėnesius, lyginant su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas (be naftos produktų) į Vokietiją išaugo 28,7%, eksportas į Jungtinę Karalystę padidėjo 22%, į Nyderlandus  25%, į Prancūziją 15%, į Suomiją ir Švediją – išaugo atitinkamai 31 ir 22%.

A. Izgorodino teigimu, nors dviženkliam eksporto į minėtas šalis augimui įtakos turėjo ir žaliavų kainų padidėjimas, nes kylant eksportuojamų prekių kainai, kyla ir eksporto vertė,  statistiniai duomenys praktiškai nerodo jokių Lietuvos eksporto sulėtėjimo į mūsų šaliai svarbias rinkas požymių.

Statistikos departamento duomenimis, 2022 m. sausį-gegužę Lietuva daugiausia eksportavo į Latviją (12,6% visų eksporto apimčių), Lenkiją (9,3%), Vokietiją (8,4%), Rusiją (6,7%), o importavo iš Vokietijos (11,6%), Lenkijos (11,4%), Rusijos (10,8%), Latvijos (7,2%).

Lietuviškos kilmės prekių daugiausia parduota į Vokietiją (9,9%), Lenkiją (9,4%), JAV (8,3%), Latviją (7,4%), Nyderlandus (6,3%).

Recesijos galimybės

„Euro zonai gresianti vartojimo recesija yra iš dalies naudinga Lietuvos pramonei ir eksportui“, – tvirtina ekonomistas.

Jo teigimu, augant kainoms, ES vartotojai vis prasčiau vertina savo finansų perspektyvas, todėl mažėja jų noras leisti pinigus brangesniems pirkiniams. Atitinkamai, Vakarų Europos gamintojai, parduodantys ne pirmo būtinumo prekes, susiduria su užsakymų mažėjimo rizika.

„Tokiu atveju Vakarų Europos gamintojai pradeda ieškoti variantų, kaip tam tikrus prekių komponentus būtų galima pasigaminti pigiau. Todėl jų žvilgsnis krypsta į Baltijos šalių pramonę, kur valandiniai darbo jėgos kaštai vis dar stipriai atsilieka nuo Vakarų Europos valstybių“, – aiškina A. Izgorodinas.

Ekonomisto vertinimu, augant rizikai dėl vartojimo krizės Europoje, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gamintojai gali sulaukti naujų užklausų dėl kontraktinės gamybos.

„Manau, kad tai jau vyksta ir tai yra vienas iš veiksnių, kuris palaiko spartų Lietuvos eksporto augimą nepaisant prastėjančių euro zonos ir kitų ES valstybių makroekonominių rodiklių“, – dėsto jis.

Todėl, jo nuomone, nereikėtų smarkiai panikuoti dėl daugelio prognozuojamos krizės – galima tikėtis, kad Lietuvos eksportuotojams pavyks pasinaudoti recesija Europoje. 

„Prisiminkime, kad po pasaulio finansų krizės Lietuvos eksportuotojai pagerino savo produktyvumą ir neprarado konkurencingumo nepaisant išaugusių atlyginimų“, – sako A. Izgorodinas.  

Per pirmus penkis šių metų mėnesius Lietuva daugiausia eksportavo mineralinių produktų (16,2% visos eksporto apimties), chemijos pramonės produkcijos (14,7%), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (11%). Iš lietuviškos kilmės prekių 2022 m. sausį–gegužę daugiausia eksportuota naftos produktų, chemijos pramonės produkcijos, įvairių pramonės dirbinių, maisto produktų, nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų, tabako gaminių.

Importas pučiasi

Statistikų duomenimis, eksporto padidėjimą 2022 m. sausį–gegužę lėmė išaugęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (augimas siekė 2,8 karto), baldų (25%), plastikų ir jų gaminių (33%) eksportas.

Per pirmuosius penkis metų mėnesius prekių į Lietuvą buvo importuota už 19,7 mlrd. Eur, tai 41,6% daugiau nei tais pačiais mėnesiais prieš metus. Užsienio prekybos deficitas šiuo laikotarpiu sudarė 3 mlrd. Eur ir buvo tris kartus didesnis nei 2021 m. sausį–gegužę, kai jis siekė 1 mlrd. Eur.

Importo padidėjimui įtakos turėjo išaugęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (2,7 karto), geležies ir plieno (60,8%), organinių chemijos produktų (95,7%) importas, nurodo Statistikos departamentas.

2022 m. sausį–gegužę Lietuva daugiausia importavo mineralinių produktų (25,6% importo apimties), mašinų ir mechaninių įrenginių (14,6%), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (12,4%).

Vien šių metų gegužę prekių iš Lietuvos buvo eksportuota už 3,5 mlrd. Eur, o importuota už 4 mlrd. Eur. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 2,1 mlrd. Eur. Užsienio prekybos deficitas sudarė 523 mln. Eur.

Per mėnesį (2022 m. gegužę, palyginti su 2022 m. balandžiu) eksportas sumažėjo 0,3%, importas – 7,5%.  Per metus (2022 m. gegužę, palyginti su 2021 m. geguže) eksportas padidėjo 26,3%, o importas – 28,2%. Lietuviškos kilmės prekių eksportas per metus išaugo 22,4%, be mineralinių produktų – 23,8%.

2022 m. birželio užsienio prekybos prekėmis statistinę informaciją Statistikos skelbs rugpjūčio 9 dieną.