T. G. Buchholzas. Daugiau dujotiekių, mažiau Putino
Tie graikai, egiptiečiai, palestiniečiai ir izraeliečiai buvo įžvalgūs. Jie nežinojo, kad kainos išaugs keturis kartus ar kad V. Putinas rusiškas dujas pavers karo ir prekybos ginklu. Deja, kai tik JAV prezidentas 2021 m. Joe Bidenas įžengė į Baltuosius rūmus, jis išsiuntė pasiuntinius, kad šie užgniaužtų šiuos jų planus miglotomis kalbomis apie aplinkos apsaugą.
Turiu omenyje Bideno administracijos direktyvą, mat JAV Valstybės departamento pareigūnai nutekino ją neoficialiame informaciniame pranešime žiniasklaidos atstovams. Nenuostabu, kad Bideno pirštų atspaudų ant šio dokumento nebuvo: 2014 m. tuometinis viceprezidentas J. Bidenas gyrė šiuos planus kaip galimai palankius visoms pusėms. Žiaurus Putino puolimas prieš Ukrainą, kurį tiesiogine prasme skatina pačios Rusijos gamtinių dujų atsargos, akivaizdžiai rodo, kad Bideno komanda turėtų nedelsdama pakeisti kryptį ir paremti „EastMed“ dujotiekį.
Baltųjų rūmų administracijos kryžiaus žygis prieš dujotiekius yra pavojingas ir beatodairiškas. Už Viduržemio jūros regiono ribų Bideno administracija nutraukė „Keystone XL“ dujotiekį iš Kanados į Teksasą ir pasiūlė dujotiekį iš Pensilvanijos į Naująją Angliją, o gyventojai nuo Naujojo Hampšyro iki Hampšyro Anglijoje įspėjami, kad per negailestingus vasaros karščius gali tikėtis elektros energijos tiekimo sutrikimų, o ateinančioms žiemoms patariama įsigyti sunkesnes antklodes.
Vietoje dujų vamzdynų Bideno administracija liaupsina vėjo malūnus ir saulės jėgaines, kurios tapo ekonomiškai konkurencingesnės ir gali būti daug naudingesnės aplinkai. Tai, žinoma, priklauso nuo to, kur išgaunami magnetams reikalingi retieji Žemės elementai, pavyzdžiui, neodimio ir disprozio žaliavos (greičiausiai Kinijoje) ir kur energijos tiekėjai pasirenka darkyti kraštovaizdį 400 pėdų (120 metrų) aukščio bokštais, skleidžiamu triukšmu ir akinančiais veidrodžiais.
Europos lyderius, kurie dėl savo pasisakymų energetikos srityje, rodos, nusiteikę ekologiškiau nei JAV politikai, nustebino ir sutrikdė JAV pasipriešinimas Viduržemio jūros regiono energetikai. Dabar jie supranta, kad šiuolaikinei ekonomikai reikia gamtinių dujų, bent jau tol, kol žalioji energetika gali būti naudojama be pasikartojančių elektros energijos tiekimo trikdžių. Europa finansavo galimybių studiją, kuri pagrindė „EastMed“ dujotiekio poreikį, nes jis galėtų patenkinti 10 % Europos poreikio už apytiksliai 7 mlrd. JAV dolerių.
Europiečiams protestuojant prieš aukštas energetikos kainas, Europa tiesiogine šia žodžio prasme negali laukti, kol bus pastatytas dujotiekis Levantėje. Štai kodėl birželio 15 d. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen su Egipto ir Izraelio energetikos ministrais pasirašė istorinį memorandumą, kuriuo susitarė dėl dujų, kurios bus paverstos suskystintomis dujomis ir vėliau keliaus į Europą, tiekimo iš Izraelio į Egiptą.
Bideno komanda atrodo sunerimusi dėl vangaus Turkijos dalyvavimo tokiuose projektuose ir nori, kad šalis labiau įsitrauktų. Turkija neabejotinai turi paskatų bendradarbiauti, nes 45 proc. dujų ji importuoja iš Rusijos. Kitus dalyvius neramina prezidento Recepo Tayyipo Erdogano nenuosekli politika ir kandi retorika. Tačiau per pastaruosius kelis mėnesius Erdoganas ėmė šilčiau bendrauti su kaimynais: Ankaroje jis priėmė Izraelio prezidentą Isaacą Herzogą ir nusiuntė jam sveikinimą Izraelio nepriklausomybės dienos proga. Kadangi Palestinos administracija kartu su Izraeliu yra steigiančioji Rytų Viduržemio jūros dujų forumo narė, būtų keista, jeigu Erdoganas boikotuotų, užminuotų ar kitaip sutrikdytų naujo dujotiekio tiesimą vardan islamo ar antisionizmo.
Didžiąją dalį XX a. Viduriniųjų Rytų energetika reiškė naftą iš Arabijos pusiasalio. Tačiau neseniai atrasti gamtinių dujų ištekliai pakeitė energetikos žemėlapį. 2018 m. Egiptas iš suskystintų gamtinių dujų importuotojo tapo grynuoju eksportuotoju po to, kai italų bendrovė „Eni“ beveik mylios (1,6 km|) gylyje iškasė ir aptiko didžiulį Zohro telkinį. Arabų kalbos žodis „Zohr“ reiškia vidurdienį, o atradimas rodo naują Egipto ekonomikos potencialo viršūnę. Kitoje Sinajaus pusėje istorikai juokaudavo, kad nors Izraelyje galbūt gyvena Dievo išrinkta tauta, greičiausiai Jis nusprendė neduoti jai nė lašo degalų. Ši situacija taip pat pasikeitė, mat Izraelis staiga turi pakankamai degalų, todėl gali patenkinti savo gyventojų poreikius ir eksportuoti juos į Jordaniją ir už jos ribų.
Jeigu visi šie teigiami pokyčiai vyksta be Jungtinių Amerikos Valstijų, kam rūpi, kad Bideno komanda šaiposi? Iš tiesų, tai turėtų rūpėti visiems mums, nes reikšdama savo nepritarimą administracija atgraso bankus ir privataus kapitalo fondus nuo skolinimo, taip pat mažina Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo paramos galimybes. Taip, dujotiekis vis dar gali būti nutiestas, tačiau finansavimo sąlygos gali būti griežtesnės, o grąža investuotojams ne tokia užtikrinta.
Bidenas nėra vienintelis, nusiteikęs prieš Viduržemio jūros dujas. Putinas - irgi. Metas Bidenui grįžti į savo komandos žiūrovų tribūnų pusę.
Komentaro autorius - Toddas G. Buchholzas, Buvęs Baltųjų rūmų ekonomikos politikos vadovas ir rizikos draudimo fondo „Tiger Management“ vykdomasis direktorius
Autorių teisės: „Project Syndicate“, 2022 m.
