P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Publikuota: 2022-05-19
Peteris Singeris, Prinstono universiteto bioetikos profesorius. MIT nuotr.
svg svg
Peteris Singeris, Prinstono universiteto bioetikos profesorius. MIT nuotr.
Prinstono universiteto bioetikos profesorius

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją žinodamos, kad taip finansuoja Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą?

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad iš rusiškos energijos turtėjančios Europos šalys „uždirba pinigus iš kitų žmonių kraujo“. Tremtyje gyvenantis Michailas Chodorkovskis, buvęs Rusijos naftos bendrovės „Yukos“ generalinis direktorius, BBC pareiškė, kad embargas Rusijos naftai ir dujoms būtų rimtas smūgis prezidentui Putinui, dėl kurio jis „netektų daugiau kaip pusės įplaukų“. 

Vis dėlto apie neatidėliotiną tiekimo nutraukimą kol kas nekalbama. Europos Sąjungos (ES) Paolo Gentiloni tepasakė, kad iki metų pabaigos ES sumažins priklausomybę nuo rusiškos naftos ir dujų dviem trečdaliais, o iki 2027-ųjų išvis nebepirks šių išteklių iš Rusijos. Nors Vokietija, didžiausia rusiškos energijos pirkėja Europoje, perkėlė pradinį terminą nutraukti naftos importą į šios vasaros pabaigą, tai gali Ukrainai ir nebepadėti, nes tęsiasi dujų importas.

Lenkijoje, kur šiuo metu glaudžiasi kone 3 mln. ukrainiečių, daugiausia moterys ir vaikai, vyriausybė prisituščiažodžiavo: iš pradžių ragino Europą skelbti embargą rusiškai naftai ir dujoms, o paskui nubalsavo „prieš“. Nuo veidmainystės ją išgelbėjo tik Rusijos vienašalis sprendimas nutraukti tiekimą Lenkijai ir Bulgarijai, nes jos esančios „nedraugiškos“ ir atsisakė mokėti už dujas rubliais. Dabar šios šalys turi progą parodyti likusiai Europai, kad galima gyventi ir be rusiškų dujų. Kiek pakantūs turėtų būti europiečiai? „Wall Street Journal“ neseniai citavo „UBS Group AG“ biržos prekių analitiką Giovanni Staunovo: „Visiškas rusiškos naftos uždraudimas ES prilygtų pasakymui, kad rytoj susimažinsite atlyginimą 40% ir turėsite lyg niekur nieko gyventi toliau.“

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tačiau kodėl europiečiai turėtų gyventi toliau taip, lyg nieko nebūtų nutikę? Rusija įsiveržė į Ukrainą ir privertė 11 mln. žmonių palikti namus. Beveik pusė milijono ukrainiečių galimai prievarta deportuoti į Rusiją. Mariupolis, visai neseniai buvęs taikus miestas, turintis daugiau kaip 400.000 gyventojų, visiškai sunaikintas; daugeliui kitų miestų padaryta didžiulė žala. Žuvo tūkstančiai, gal net dešimtys tūkstančių civilių ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių; dar daugiau jų sužeista. Esama rimtų įrodymų, kad rusų kareiviai padarė karo nusikaltimų, įskaitant žudymus, kankinimus ir prievartavimus.

Europos valstybės galėjo reaguoti į akivaizdų Rusijos padarytą JT Chartijos pažeidimą, paskelbdamos karą Rusijai ir savo ginkluotosiomis pajėgomis padėdamos Ukrainai priešintis. Tačiau jos pasirinko ne tokį rizikingą kelią įvesti ekonomines sankcijas ir siųsti ginklus Ukrainai. Sankcijų prilyginimas karinių veiksmų alternatyvai verčia kitu kampu pažvelgti į aukas, kurių pagrįstai galima tikėtis iš tų, kurie moka Rusijai už vartojamus energijos išteklius. Ar tikrai prašoma per daug, jeigu nustojus vartoti rusiškus energijos išteklius bus susidurta su ekonominiais sunkumais?

Be to, tokia auka nebūtų visiškai altruistiška. Karas Ukrainoje susijęs ne tik su pačia Ukraina. Neseniai vienas Rusijos kariuomenės vadas pasakė, kad „Ukrainos pietinės dalies kontrolė yra dar vienas kelias į Padniestrę, kur irgi užfiksuoti rusakalbių priespaudos faktai“. Tokie tariami „faktai“, žinoma, buvo pretekstas Rusijai įsiveržti į Ukrainą. Tas pats gali būti nepagrįstai teigiama ir keliose kitose šalyse, kurios kadaise priklausė SSRS ir kuriose yra rusakalbių gyventojų. Todėl Ukraina yra pasipriešinimo Putino tikslui atkurti Rusijos dominavimą regionuose, kuriuos valdė SSRS, o dar anksčiau – Rusijos carai, priešakinė linija.

Jeigu susidūrę su besiveržiančiomis didžiulėmis rusų pajėgomis ukrainiečiai būtų tiesiog sudėję ginklus, kaip, regis, ir tikėjosi Putinas, Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai būtų tekę baimintis dėl savo saugumo. Kadangi visos šios šalys yra NATO narės, jų gynimo našta būtų prislėgusi visas Aljanso nares. Valstybių, kurios yra NATO narės, piliečiams visos įmanomos priemonės, išskyrus visuotinį karą, siekiant užtikrinti, kad Rusija nenukariautų Ukrainos, netgi nevadintinos altruistiška auka. Tai ilgalaikė investicija į laisvę, demokratiją ir galiojančias tarptautines teisės normas dėl savęs ir savo vaikų.

Moralinis imperatyvas liautis mokėjus Rusijai kruvinais pinigais taip pat išreiškia galimybę Europos šalims įvykdyti įsipareigojimus, duotus 1992-aisiais Rio de Žaneire, siekiant užkirsti kelią pavojingai antropogeninio poveikio paskatintai klimato kaitai. ES turi papildomą priežastį paartinti terminą, kada Europa taps pirmuoju klimatui poveikio nedarančiu žemynu.

Peteris Singeris – Prinstono universiteto bioetikos profesorius

Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2022 m.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Apie patirtį – puse lūpų

Nors viešai įvairiomis progomis Vyriausybės nariai kalba apie finansinio raštingumo ugdymą, savo asmeniniu...

Nuomonės
05:50
R. Paulas. Lietuvos IT – „amazing“. Bet ar nepritrūks talentų? 7

Lietuva JAV tebeturi žinomumo problemą – tiek apskritai kaip šalis, tiek, juo labiau, kaip investavimo...

Nuomonės
2022.06.26
P. Jacunskij. Kainų didėjimo priežastys ir „ką gali padaryti Konkurencijos taryba?“

Lietuvoje šoktelėjus infliacijos rodikliams kaskart viešojoje erdvėje pasigirsta klausimų, kokių veiksmų gali...

Nuomonės
2022.06.25
A. Sagatauskas. Verslo pasitraukimo iš Rusijos pamokos

Po Rusijos inicijuotos karinės invazijos Ukrainoje per pastaruosius kelis mėnesius iš Rusijos rinkos...

Nuomonės
2022.06.24
Teks augti iš nuosavo kapitalo

Pasibaigus pigių pinigų vakarėliui, pasaulio technologijų įmonės praneša stabdančios plėtros planus, o...

Nuomonės
2022.06.23
„Teisybės“ paieškos su šantažo prieskoniu 4

Nors rusų vadeiva vakar eilinį kartą drąsinosi ir įtikinėjo savo piliečius bei save, kad Rusijos ekonomika ne...

Nuomonės
2022.06.22
R. Venslauskas. Akcininkų sutartis – kodėl tik pasitikėjimo versle neužtenka?

2021 m. Lietuvos teismus pasiekė 460 bylos, kada akcininkai bandė išspręsti atsiradusius nesutarimus...

Nuomonės
2022.06.21
Žygis prieš spaudą 6

Itin prastos veiklos sinonimu tapęs valstybės valdomas Lietuvos paštas (LP) savo neūkiškumą vėl imasi...

Nuomonės
2022.06.21
R. Skyrienė. Ar investuotojai išgirdo palankių žinių prezidento metiniame pranešime?

Taip, kaip reikėjo. Toks apibūdinimas, ko gero, labiausiai tiktų trečiajam metiniam pranešimui, kurį...

Nuomonės
2022.06.20
Vertybės, ginamos Ukrainos krauju 2

Ukraina vienu žingsneliu priartėjo prie Europos Sąjungos (ES) slenksčio – Europos Komisija (EK) penktadienį...

Nuomonės
2022.06.20
S. Sierakowskis. Rusai, kurie išvažiuoja

Platesnėje diskusijoje apie Rusijos karą su Ukraina svarbus, bet nepastebėtas, aspektas yra masinis rusų...

Nuomonės
2022.06.19
M. Spence'as. Pereinamasis pasaulio ekonomikos laikotarpis

Pastaruoju metu vykstančiuose pokalbiuose apie pasaulio ekonomiką ir rinkas vis iškyla keli klausimai. Nors...

Nuomonės
2022.06.18
E. Leontjeva. Apie poną pelną, kuris mums tarnauja 1

Vartotojų kainos kopia link metinio 20% augimo. Gamintojų kainų indeksas jau pasiekė 40%. Atotrūkis tarp...

Nuomonės
2022.06.17
Žaidimai prieš audrą

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda birželio 16 d. Seime skaitė trečiąjį metinį pranešimą. Keistokas žanras,...

Nuomonės
2022.06.17
Kas vaikams pasako, iš kur atsiranda pinigai

Kas norėtumėte, kad vaikai būtų mokomi apie pinigus: iš kur jie atsiranda ar kur dingsta, o dar geriau – kaip...

Nuomonės
2022.06.16
T. Valančius. Verslo atsakomybė pasaulio griuvėsiuose

Pasaulis per dvejus metus užsivėrė, atsivėrė ir sugriuvo. Vyriausybės visą šį laiką sprendžia egzistencinius...

Nuomonės
2022.06.15
T. Kavaliauskas. 5 aspektai, svarbūs tvarumo vadovui

Šiuo metu jau dažnoje įmonėje, siekiančioje darnios plėtros ir puoselėjančioje stiprią socialinę atsakomybę,...

Nuomonės
2022.06.15
Taisyklė nesilaikyti taisyklių 15

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliktoje korupcijos rizikos analizėje atskleista tai, kas viešumoje...

Nuomonės
2022.06.15
Praradęs nebenusipirksi 2

Karūną, „Verslo reputacijos indekso“ tyrimo duomenimis, šiemet pelnė „Thermo Fisher Scientific“, tačiau...

Nuomonės
2022.06.14
Laukiame rudens? 18

Infliacija euro zonoje nesiliauja šokdinti kainų, tad šalių vyriausybės ieško įvairių būdų, galinčių...

Nuomonės
2022.06.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku