Ne tik pareiga, bet ir teisės

Nuo 2018 m. minima Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos šventė yra ypatinga tuo, kad Lietuva yra vienintelė valstybė, kurioje šią dieną parlamentas įtraukė į atmintinų dienų sąrašą.  

„Tai yra diena, kai tikrai svarbu kalbėti apie tai, ką gi mokesčių mokėtojai gauna už savo sumokėtus mokesčius, koks yra tas mūsų santykis su viešomis paslaugomis, kurioms mes sunešam biudžetą“, – teigia Elena Leontjeva, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė.  Tačiau apie tikslų viešųjų finansų valdymą piliečiai vis dar negali gauti tikslios informacijos. Danguolė Krištopavičienė, Valstybės kontrolės (VK) Finansinio audito 1-ojo departamento vadovė, aiškina: istoriškai yra susiklosčiusi tokia situacija, kad Vyriausybė ateina atsiskaityti Seimui ir pateikia ataskaitą pavasarį, tačiau be finansinių ataskaitų duomenų ir atskaitomybės. O finansinių ataskaitų duomenys ateina į Seimą rudenį.

„Ar galim tokiu atveju kokybiškai kalbėti apie tai, kas yra padaryta? Reikia pripažinti, kad 2020 m. buvo priimtas naujas Strateginio planavimo įstatymas. Vyriausybė patvirtino metodiką, tad pirmieji strateginio planavimo daigai pasirodė formuojant 2022 m. biudžetą. Bet atsiskaityti pavasarį kartu su Vyriausybės ataskaita, kartu su finansinių ataskaitų rinkiniais dar nepavyksta. Šitas terminas nukeltas į 2023 m. Tai štai čia, matyt, ir yra tas pavyzdys, kaip leidžiami valstybės pinigai“, – dėsto VK atstovė.

„Praeitą savaitę skaičiau straipsnį, kas ir kodėl slepia finansines ataskaitas. Jame buvo priekaištai ir valdžios institucijoms, kad jos nesiima priemonių, jog užtikrintų, kad visi ūkio subjektai pateiktų savo finansines ataskaitas. Ten buvo parašyta, kad viena iš to priežasčių yra per mažos baudos: geriau nepateikti finansinės atskaitomybės, susimokėti baudą ir slėpti savo duomenis apie verslą. Bet šitoj vietoj aš nekalbėdama blogai vien apie verslą, pasakysiu ir apie viešąjį sektorių. Ir viešajam sektoriui, jeigu pasižiūrėsim, tai už 2020 m. dėl nacionalinių ir valstybės finansinių ataskaitų rinkinių buvo pateikta neigiama nuomonė. Mūsų visa visuomenė turėtų kalbėti apie pareigą, apie atsakomybę, apie teisės aktų laikymąsi ir viešajame sektoriuje. Jeigu sakome, kad čia verslas kažko nepadaro, tai, matyt, ne viską padaro ir viešasis sektorius“, – teigia D. Krištopavičienė.

Verslas primena: mokesčių mokėtojas turi jausti vertę, kurią gauna iš valstybės. Kai susiduria su sunkumais, tokiais kaip pandemija, labai svarbus valstybės įsitraukimas ir pagalbos mechanizmai.

„Nes visus tuos metus, kai moki mokesčius, tikiesi, kad būsi susiformavęs tam tikrą pagalbą ir pasitikėjimą. Išties pasitikėjimas didėja – kad tavo sumokėti mokesčiai gali tau grįžti, kai tau reikia. Tikrai pandemijos laikotarpiu parama buvo reikšminga ir labai reikalinga“, – sako verslininkė Odeta Bložienė.

Visuomenėje vis dar vyrauja nesupratimas apie mokesčių panaudojimą, todėl ji turėtų gauti kuo daugiau informacijos, kur nukeliauja valstybei patikėti pinigai. Čia reikalingas itin didelis skaidrumas, priešingu atveju visuomenė ima toleruoti šešėlį. Svarbu, kad pati visuomenė suprastų, jog mokėdama mokesčius prisideda prie mūsų visų gerbūvio. 

Ar valstybės tarnyba, finansuojama mokesčių mokėtojų pinigais, iš tiesų kokybiškai tarnauja žmonėms? Iki šiol, pasak LLRI vadovės, pagarbos mokesčių mokėtojams buvo siekiama vangiai ir prabėgomis – įstatymų poveikis, jų sukelti prisitaikymo kaštai ir administracinė našta vertinami pernelyg retai, ne visuomet paisoma mokesčių mokėtojų teisių į skaidrią ir efektyvią mokesčių sistemą, kokybišką konsultavimą ir planavimą.

Kadencijos pradžioje ši Vyriausybė išsikėlė tikslą optimizuoti viešąjį sektorių ir kaip tik dabar pradedama svarstyti valstybės tarnybos pertvarkos koncepcija. Gerų progų suteikia ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas „Naujos kartos Lietuva“, kuriame numatyta viešąsias paslaugas orientuoti į klientą.

„Jeigu planas bus įgyvendinamas tinkamai, jis gali iš esmės pakeisti valstybės institucijų santykį su mokesčių mokėtojais. Iš paslaugos gavėjų tapę klientais, turėtume pamiršti painius įstatymus, perteklinę biurokratiją, ilgas derinimų grandines ir netgi eiles pas gydytojus. Tai būtų tikra pagarba ir padėka už mūsų visų kasdien kuriamą vertę“, – teigia E. Leontjeva.

Tačiau tam, kad planai virstų realybe, neužtenka tik procesų skaitmenizacijos, numatytos minėtuose dokumentuose įvairiems tikslams pasiekti. Pasak instituto ekspertų, būtina peržiūrėti ir sutrumpinti visas biurokratines grandines ir tik paskui jas skaitmenizuoti. Valstybės tarnautojai yra tapę savotiškais taisyklių ir reguliavimų gausos įkaitais, todėl viešojo valdymo reformos ilgiau atidėlioti nebegalima.

VŽ nuomone, galima pritarti viltims, kad išauš tokia diena, kai valstybės institucijose visiškai išnyks noras dominuoti, mėgautis savo valdžia, o mokesčių mokėtojai pajus, jog tikrai kiekvienas iš jų ten sutinkamas kaip VIP klientas. Ir kai valdžia skaidriai atsiskaitys, kur išleidžiami į biudžetą sunešti mokesčiai, mokėti juos bus kur kas didesnė paskata. Piliečiams tarnaujantis bei vertę kuriantis viešasis sektorius ir yra pagarbos mokesčių mokėtojams išraiška.