2022-04-21 08:50

Vakar pamiršti darbuotojai – krizė rytoj

Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Masinis arba dar kitaip vadinamas didysis išėjimo iš darbo fenomenas išryškėjo 2021 m. Amerikoje. Nuslūgus pirminiam pandemijos šokui, žmonės pradėjo ieškoti prasmės ir be baimės keisti darbovietes.

Apie darbdavių planus išlikti konkurencingiems plačiau galima perskaityti čia.

Atrodė, kad ši banga šiemet turėtų pradėti slūgti, tačiau tendencijos rodo ką kita. „Microsoft“ atliktoje apklausoje 52% darbuotojų teigia, kad 2022 m. greičiausiai svarstys pakeisti darbdavį. Tai 3% daugiau nei praėjusiais metais. Tai, jog atsikvėpti nepavyks, rodo ir kitų įmonių duomenys – išeinančių žmonių skaičius šiemet, pagal tyrimų ir konsultavimo bendrovės „Gartner“ tyrimus, bus 50% didesnis negu pernai. Tiesa, vis atrodė, kad Lietuvą šis fenomenas aplenks, tačiau personalo ekspertai pripažįsta, kad nors ir kiek vėliau, ši banga atsirito ir į mūsų šalį.

„Tiems, kas manė, kad jau pernai buvo sunki situacija, šiemet reikia planuoti pusantro karto didesnę kaitą“, – įspėja Andrius Francas, „Alliance Recruitment“ partneris. Vis dėlto, kalbant apie tokio reiškinio priežastis, yra pabrėžiama, kad tai nulėmė ne nepasitenkinimas atlygiu, o prasmės paieškos. O tokius sprendimus tampa lengviau priimti, nes darbuotojų ryšiai su organizacijomis itin sutrūkinėję.

Bet kai kuriems vadovams manant, kad lojalumą pavyks sustiprinti bandymu parginti darbuotojus atgal į biurus, tai gali sugrįžti bumerangu – dar vasarą atliktas „Bloomberg“ tyrimas atskleidė, jog net 39% darbuotojų ryžtųsi išeiti iš darbo, jeigu darbdaviai nesutiktų su lanksčiomis darbo sąlygomis.

Tad ką daryti? Anot „McKinsey“, darbdaviams jau iš anksčiau žinomos ir praeityje veikusios darbuotojų motyvavimo bei išlaikymo darbe priemonės – atlyginimų kilstelėjimas, premijos, įvairūs priedai – nebeveikia. Tad tai bandoma spręsti „priimant“ dabartinę „kandidatų rinką“ ir lepinant ją papildomomis motyvacinėmis priemonėmis.

Jurgitos Lemešiūtės, „People link“ personalo valdymo kompanijos vadovės, teigimu, šių dienų darbo rinkoje darbuotojai gauna labai daug darbo pasiūlymų, o darbdaviai konkuruoja tarpusavyje, todėl daugėja ir skatinimo priemonių. Jų spektras tikrai įvairus – nuo sveikatos draudimo, kaupimo pensijų fonduose iki papildomų atostogų dienų, psichologų konsultacijų.

Tiesa, dabartiniame geopolitiniame fone išryškėja ir „minkštųjų“ įmonės kriterijų svarba – tai organizacinė kultūra, reputacija, komandos atmosfera ir bendras įmonės įvaizdis. „Rinkoje trūkstant darbuotojų, įmonės turi „užnorinti“ kandidatus prisijungti prie kompanijos, o ne pasyviai laukti, kol šie nukris į rankas“, – sako Henrika Bivainienė, atrankų ir HR sprendimų bendrovės „Amston“ direktorė.

Darius Dužinskas, IT startuolio „Ovoko“ personalo vadovas, neneigia, kad didelė darbuotojų kaita nėra naudinga įmonei – atsiranda papildomi kaštai, reikia skirti daugiau laiko naujo žmogaus įvedimui, daugiau kitų žmonių indėlio ir lieka mažiau koncentracijos į esamą veiklą ar rezultatus.

Tačiau jis skatina į visą šį fenomeną pažiūrėti ir kitu kampu. Ar norėtume turėti lojalų darbuotoją, kuris dešimt metų snūduriuoja prie ekrano, bet užtat nekeičia įmonės? Arba teisti tokį, kuris per kelis mėnesius nuveikia daug, bet jaučiasi išsisėmęs? Svarbiausia ne laikas, o ką veikia darbuotojas, kokią vertę jis kuria, kaip jis jaučia savo tapatumą su organizacija ir jos vertybėmis.

Svarbu išskirti ir tai, kad šioje situacijoje atsakomybę turi prisiimti ir darbuotojai. Jie turi žinoti, kad įveikti iššūkiai, išspręstos sunkios problemos ar krizės padeda įgyti aukščiausio lygio kompetenciją ir lengvesniojo kelio čia nėra. Be to, iššūkiai formuoja charakterį ir minkštuosius įgūdžius, kurių svarba dabartinėje rinkoje nuolat auga, tad nuolatinis darbo keitimas ilgesnėje perspektyvoje gali kišti koją.

VŽ nuomone, visgi situacija Amerikos rinkoje Lietuvos darbdaviams turėtų priminti, kad žmonių gerove rūpintis ir prie jų poreikių prisitaikyti būtina nuolat. Organizacijos turi būti lanksčios ir ieškoti sprendimų, kaip darbuotojus motyvuoti ir išsaugoti. Šios temos ignoravimas yra kaip tiksinti bomba – šiandien nesirūpinant darbuotojais tarsi užprogramuojama krizė rytojui. 

O vadovai turi dar kartą prisiminti, kad nuo savo darbuotojų, kas vis dar pasitaiko Lietuvos įmonėse, nereikia slėptis – nuolat palaikomas bendravimas ir grįžtamasis ryšys prisidės prie stabilios bei patikimos komandos kūrimo.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791