Šlubuojanti Putlerio aritmetika
Priminsime: iki vasario 24 d. nei Suomija, nei Švedija neskelbė apie planus jungtis prie Šiaurės Atlanto gynybinio aljanso. Tradiciškai suomiai niekada neremdavo šalies narystės NATO. Tačiau Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ėmė keisti Suomijos gyventojų nuomonę. MTV užsakymu atliktos naujausios apklausos duomenimis, apie 68% suomių pritaria narystei NATO: visuomenės parama šalies narystei Aljanse išaugo nuo anksčiau 20–30% teigiamai narystę vertinusių suomių. Helsinkio nuotaikas keičia ir istorinė patirtis, ir turima 1.340 km siena su Rusija.
Svarbu ir tai, kad neseniai atlikta apklausa parodė, jog tik šeši iš 200 Suomijos parlamento narių pasisako prieš šalies narystę NATO. Suomijos parlamentas išsamiai apsvarstys trečiadienį gautą saugumo ataskaitą, o tuomet pateiks rekomendaciją vyriausybei ir prezidentui dėl tolesnių Suomijos žingsnių narystės NATO tema. Tikimasi, kad Suomija kitą mėnesį, prieš birželio pabaigoje Madride vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą, oficialiai galėtų pateikti paraišką įstoti į NATO.
„Manau, tai įvyks gana greitai. Per kelias savaites, ne mėnesius“, – per spaudos konferenciją Stokholme kartu su Švedijos premjere Magdalena Andersson žurnalistams sakė Suomijos premjerė Sanna Marin.
Dėl narystės Aljanse nuotaikos keičiasi ir kitoje Suomijai artimoje šalyje – Švedijoje. Neseniai atlikta apklausa pirmą kartą parodė, kad dauguma švedų pritaria stojimui į NATO, ilgai besipriešinusi narystei Švedijos socialdemokratų partija praėjusį mėnesį pareiškė, kad persvarsto savo poziciją. Švedija nesiriboja su Rusija, tačiau dėl strategiškai svarbios Gotlando salos Baltijos jūroje Švedija gali būti pažeidžiama, jei regione kiltų konfliktas.
Robertas Dalsjo, Švedijos gynybos tyrimų agentūros direktorius, DW sakė, jog švedai suprato, „kad gali atsidurti tokioje pačioje padėtyje kaip Ukraina: daug užuojautos, bet jokios karinės pagalbos“.
Švedijos saugumo politikos peržiūra turi būti baigta „iki gegužės pabaigos“, kuri, kaip prognozuoja kai kurie apžvalgininkai, gali tapti postūmiu Švedijai prisijungti prie NATO. Švedijos ministrė pirmininkė M. Andersson trečiadienio vakarą patikino, kad sieks šalies įstojimo į NATO šių metų birželį.
Kaip vakar sakė premjerė Ingrida Šimonytė, dviejų Baltijos jūros regiono valstybių prisijungimas „labai smarkiai“ sustiprintų ne tik šio regiono saugumą, bet ir visą NATO.
Kremliaus reakcijos ilgai laukti nereikėjo. Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas suskubo mojuoti kumščiais, pagrasinęs Baltijos regione dislokuosiantis branduolinę ginkluotę – toks esą būtų atsakas į Suomijos ir Švedijos tapimą NATO narėmis. Nes Rusijai „teks stiprinti savo sienas“.
„Tokiu atveju apie jokį Baltijos regiono ne branduolinio ginklo statusą negali būti nė kalbos – pusiausvyra privalės būti atkurta“, – „Telegram“ parašė D. Medvedevas.
„Rusija visada pasižymėjo savo pareiškimų absurdiškumu ir nelogiškumu. Taip, ši keista šalis toliau tikina, kad šį barbarišką karą prieš Ukrainą pradėjo tam, kad neleistų jai įstoti į NATO. „Apsaugoti savo sienas.“ Neįmanoma surasti labiau veidmainiškos priežasties masiškam ukrainiečių žudymui. Ką gi, po Švedijos ir Suomijos įstojimo į Aljansą, kurio galime sulaukti artimiausią pusmetį, Kremlius gaus NATO už pusvalandžio kelio nuo Sankt Peterburgo. Su atitinkamomis pasekmėmis, jei jau šalis nemoka analizuoti rizikų“, – UNIAN cituoja Michailą Podoliaką, Ukrainos prezidento biuro patarėją.
Patarėjas teisus: Rusija visada pasižymėjo savo pareiškimų absurdiškumu. Galima pridurti: ir melu. „Dabartiniai Rusijos grasinimai atrodo gana keistai, kai žinom, kad, nesant dabartinės saugumo situacijos, jie tą ginklą laiko 100 kilometrų nuo Lietuvos sienos“, – „užmarštuoliams“ kremliniams „strategams“ primena Arvydas Anušauskas, krašto apsaugos ministras. „Tarptautinė bendruomenė, regiono šalys tą puikiai žino. (...) Tai yra gąsdinimo priemonė“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras.
Tiesą sakant, tie gąsdinimai ir grasinimai tik dar labiau parodo didėjančią Putlerio desperaciją. Tie grūmojimai – jau ne kas kita, o, anot prezidento Gitano Nausėdos, tik „tuščias šūvis į orą“.
Gerai į skudurus Ukrainoje gavęs Putleris vis dar, regis, nesuvokia savo nusikalstamos avantiūros kainos. 20.000 žuvusių orkų (vakarykščiai Ukrainos šaltinių duomenys, šiandien skaičius gali tik didėti). Žlunganti ekonomika laikosi tik dėl žaliavų pardavimo (kol kas). Visiška politinė izoliacija. Itin nuodinga reputacija. „Bučos mėsininkai“ – tai jau įrašyta į istorijos vadovėlius.
Tačiau, „spec. operacija“ vis tiek „vyksta pagal planą“. „Tai kas gi tai per planas buvo ir kas būdamas sveiko proto jį sankcionavo?“ – klausia UNIAN.
VŽ nuomone, sveikas protas rusiško cariuko, kaip ir jo aplinkos chalujų galvose, ko gero, viešėjo labai seniai. Kaip sėdėdamas apkasuose neišvysi horizonto, taip ir iš bunkerio gilumų nesuvoksi pasikeitusio pasaulio. „Putino režimas jau seniai tyčiojasi iš Vakarų ir kuria idealizuotą Rusijos buvusios didybės versiją bei siekia ja užmaskuoti dabar savo užimamą nereikšmingą padėtį. Savo istoriniais ir tanatologiniais mėginimais vėl atkurti Rusijos „didybę“ Putinas sukūrė režimą, kuris yra paremtas praeities karikatūra“, – VŽ portale rašo Vasylis Čerepaninas, Kyjivo vizualinės kultūros tyrimų centro vadovas.
Todėl labai apgailėtinai dabar atrodo į skudurus gerokai gavusios „didybės“ pretenzijos ir grasinimai. Mėginęs suskaldyti ir susilpninti NATO, Putleris pats įkvėpė Aljansui naujos jėgos ir greičiausiai platesnės narystės. Vakarai siunčia fašistiniam diktatoriui dar vieną signalą – ne jam spręsti, kokį kelią renkasi šalys.
REKOMENDUOJAME
