Balanso beieškant
Pabrangus statybinėms medžiagoms ir joms vėluojant viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančios įmonės siekia problemas spręsti keisdamos jau sudarytas sutartis, jose peržiūrėdamos nurodytas kainas ir darbų atlikimo terminus.
Pasak Daliaus Gedvilo, Statybininkų asociacijos prezidento, iš bendrovių surinkta informacija rodo, kad 45 projektuose generaliniai rangovai kreipėsi į užsakovus prašydami peržiūrėti sutartis. Tiesa, dėl pabrangimo kompensavimo kol kas deramasi tik keturiuose iš šių projektų, priduria jis.
„Visuose kituose rangovai nežino, ką toliau daryti. Neapibrėžta situacija gali pasibaigti Vilniaus stadiono likimu, kai bus nepastatyta daugybė objektų metų pabaigoje“, – įsitikinęs asociacijos vadovas.
VPT neseniai išleido rekomendacijas, ką daryti tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek tiekėjams. Ji pažymi, kad pirmiausia reikia įvertinti jau galiojančias sutarčių nuostatas ir taikyti jose nustatytą kainų perskaičiavimo tvarką. Vis dėlto, jei tokios taisyklės nėra įtvirtintos, reikėtų svarstyti apie sutarčių keitimo galimybę, papildant sutartis punktais dėl kainos perskaičiavimo.
Tarnyba taip pat rekomendavo naujuose pirkimuose peržiūrėti sąlygas ne tik sutartyse, kuriose darbų terminai yra ilgesni nei 2 metai, tačiau ir trumpesnės trukmės sutartyse, numatyti dažnesnes kainų peržiūras. Dėl rinkoje susidariusios situacijos tikėtina, kad tiekėjai vis dažniau susidurs su nuo jų nepriklausančiomis aplinkybėmis, dėl kurių gali vėluoti prekių pristatymas, paslaugų suteikimas ar darbų atlikimas.
Teisininkai siūlo sudaryti rangovams galimybę be padarinių atsisakyti pasirašyti konkurse laimėtą sutartį, jei dėl pasikeitusių aplinkybių mato, kad jos negalės įgyvendinti pagal numatytą kainą. Juolab kad kainų šuoliai tebevyksta, sunku juos ir prognozuoti.
„Sutarties įgyvendinimo užtikrinimas reiškia, kad aš garantuoju už savo pasiūlymą, kurį sukonstravau tokį, kurį galėjau sukonstruoti įvertinęs viską, ką galėjau įvertinti. Jei negalėjau įvertinti to, ko niekas negalėjo įvertinti, kaip aš galiu garantuoti? Man atrodo, tai racionalu“, – sutinka Ramutis Prišmantas, VPT priežiūros skyriaus vedėjas. Pasak jo, jei perkančioji organizacija įtrauktų į pirkimo dokumentus tokią sąlygą, ji galėtų nutraukti pirkimą dėl nenumatytų aplinkybių.
Verslininkai sako, kad net ir peržiūrėjus sutartį dėl, pavyzdžiui, pabrangusių žaliavų, perkančiosios organizacijos lieka ten, kur ir buvo, t. y. jos turi ribotą biudžetą projektui įgyvendinti.
„Jeigu statybos pabrango, asignavimų valdytojas neturi kitų išteklių, tik šią eilutę biudžete objektui pastatyti. Jeigu objekto statyba pabrango 20%, o jis nesutinka indeksuoti, tai rangovas turi kitą variantą – eiti į teismą ir šiuo keliu išsireikalauti pabrangimą. Tačiau procesas gali užtrukti, o nutraukti sutarties neturi teisės, jis privalo toliau statyti, neturėdamas išteklių, garantijos, kad bus sumokėta“, – teigia D. Gedvilas.
„Kol kas situacija tarp rangovų – dviprasmiška: didžiausia nežinomybė tvyro dėl naujų konkursų, kuriuose rangovai neįsivaizduoja, kokią kainą pasiūlyti. Ypač kai kalbama apie valstybės užsakytus objektus – prognozuojama, kad jei nebus patvirtintos procedūros ir nenumatyti ištekliai, kaip kompensuoti rangovams, bus daug sustojusių objektų, daug bylų teismuose ir nieko gero nebus“, – kalba D. Gedvilas.
Taip gali atsitikti atsimušus į padidėjusių išlaidų sieną. Verslininkai pasigenda Finansų ministerijos lyderystės – pasak jų, ryškėja scenarijus „įmonės, gelbėkitės pačios“. Papildomų resursų klausimas lieka atviras.
Ministerija neatsakė ir į „Verslo žinių“ klausimus. Beje, problema su dėl nenumatytų aplinkybių pabrangusiais viešaisiais pirkimais gresia ne tik statybos sektoriui – analogiškos grėsmės dėl ilgalaikių sutarčių vykdymo kyla ir kitų sektorių prekių tiekėjams. Baiminamasi, kad tokių sutarčių vykdymas gali tapti jiems nuostolingas.
VŽ nuomone, panašu, kad kol kas į susidariusią situaciją įsigilino tik VPT. Suprantama, kad už finansus atsakingai ministerijai su infliacija ir kitais iššūkiais susijusių rūpesčių dabar pakanka. Tačiau tai nereiškia, kad galima ignoruoti dviprasmiškoje padėtyje atsidūrusius rangovus, dirbančius valstybės užsakytuose objektuose. Toks valstybinės institucijos elgesys veda nepasitikėjimo savo valstybe keliu.
