Lyderiai negali būti užsidarę
UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pirmoje vietoje puikavosi ir pernykščiame VŽ reitinge. Bendrovės sėkmė pandemijos metais neturėtų stebinti – pasak ekonomistų, įmonės testavimo komponentų ir reagentų vakcinoms gamybos plėtra buvo kertinė priežastis, kodėl Lietuvoje 2020 m. du kartus išaugo chemijos pramonės gamyba ir eksportas.
Plačiau apie reitingą skaitykite ČIA.
„Koronavirusui gąsdinant pasaulį vis naujomis mutacijos formomis, atrodo, kad ši niša greit neužsivers ir pandemijos iššūkiai Lietuvai neš bent jau ekonominę naudą. O bendrovei „Thermo Fisher Scientific Baltics“ jie turėtų užtikrinti solidžias pozicijas ir ateities reitinguose“, – prognozuoja Indrė Genytė-Pikčienė, INVL „Asset Management“ ekonomistė.
Beje, Algimantui Markauskui, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generaliniam direktoriui ir viceprezidentui Baltijos regionui, 2021 m. atiteko ir VŽ Metų CEO titulas, skiriamas vadovui, per metus sukūrusiam daugiausia vertės visuomenei, darbuotojams ir akcininkams. Tokį apdovanojimą šis vadovas gavo jau trečiąkart.
A. Markausko vadovaujama įmonė, kai kurių ekonomistų vertinimu, pirmąjį 2021 m. ketvirtį ištraukė Lietuvą iš recesijos. „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pardavimo pajamos pašoko nuo 440 mln. Eur iki 1,263 mlrd. Eur.
Metų CEO VŽ teigė, kad jo vadovaujamos bendrovės verslo sėkmė ir augimas pandeminiu laikotarpiu buvo neatsiejamas nuo procesų įmonėje standartizavimo.
„Žinoma, pandemija visiems buvo tam tikra šoko terapija. Pavyzdžiui, mums teko per trumpą laiką perorganizuoti darbą ir komandą suskirstyti į pamainas, kad jos nesusitiktų tarpusavyje. Daugybė kitų sprendimų taip pat buvo priimta labai greitai, pakeičiant vienas standartines schemas į kitas“, – apie procesų standartizavimo lemiamą įtaką įmonės sėkmei praėjusių metų pabaigoje kalbėjo A. Markauskas.
„Prizas neabejotinai keliauja komandai. Tai ne tušti žodžiai, nes komanda šiuo laikotarpiu pademonstravo rezultatus, kurie svarbūs ne finansiškai, o gelbėjant pasaulį. Atėjo beveik 1.000 naujų darbuotojų, komanda padvigubėjo. Daugiausia tai labai jauni žmonės, kurie labai greitai įsiliejo ir visko išmoko. Jie daro tai, kas labai reikalinga kovai su pandemija, ir daro tai labai gerai. Už viso to stovi „stuburas“ – kompanijos senbuviai“, – atsiimdamas prizą sakė Metų CEO.
Itin įspūdingą šuolį pademonstravo aukštųjų technologijų bendrovė „Yukon Advanced Optics Worldwide“ – ji iš pernykštės 66 vietos pakilo į 8-ą reitingo vietą. Įmonė specializuojasi gaminti skaitmeninius naktinio ir dieninio matymų optinius prietaisus ir užima apie 50% civilinės naktinio matymo prietaisų pasaulinės rinkos.
Kaip VŽ sakė Aliaksandras Alsheuskis, pagrindinis bendrovės akcininkas, bendrovė buvo tarp tų gamintojų, kuriems pandemija nesumaišė kortų – priešingai, pardavimai augo 30%.
Jo teigimu, paklausos įmonė ir anksčiau negalėjo patenkinti, o 2020 m. daugiau problemų turėjo dėl konkurentų galimybės išeiti į rinką, nes patys auginti gamybos negalėjo.
Pasak A. Alsheuskio, prieš 10 metų buvo nubrėžta vizija sukurti tarptautiniu mastu pripažintą kompaniją. Pasiekus šį tikslą, dabar kuriami nauji: įsitvirtinti kaip kompanija – rinkos novatorė, kurianti madas.
VŽ pašnekovas atskleidžia: naktimis jis dabar kuria monokuliarą – naujo lygmens pagal technines charakteristikas, pagal išvaizdą, patogumą naudoti, funkcionalumą – prietaisą, kuris, jo galva, šiemet gali tapti rinkos lyderiu.
„Aišku, kuriu ne vienas, aš dalyvauju procese. Su vaikinais pasėdėjome naktimis, pasitarėme, tai bendras interaktyvus procesas, į kurį įtraukta dešimtys žmonių, inžinierių iš šalių, kuriose veikia mūsų kompanija, – Ukrainos, Baltarusijos, Lietuvos, Didžiosios Britanijos...“ – vardija jis.
LVL 500 dešimtuke kone pusę vietų išsidalijo energetikos bendrovės, įgyvendinusios „žaliosios“ transformacijos iniciatyvas: čia išsirikiavo keturios valstybinės energetikos bendrovės – AB Energijos skirstymo operatorius (ESO), UAB „Ignitis“, AB „Litgrid“ ir AB „Ignitis gamyba“.
„Energetika išgyvena transformaciją, o mes esame šio pokyčio priešakinėse linijose. Tad natūralu, kad ir pačios įmonės keičiasi, ir jų rezultatai gerėja“, – VŽ aiškina Darius Maikštėnas, UAB „Ignitis grupė“, kuriai priklauso ESO, „Ignitis“ ir „Ignitis gamyba“, valdybos pirmininkas ir vadovas.
Jo teigimu, pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama žaliosios gamybos plėtrai, elektros tinklų skaitmenizavimui ir patikimumui, efektyviam ir rinkos poreikius atitinkančiam „Ignitis gamybos“ įrenginių panaudojimui.
Iš prekybininkų aukščiausioje 7-oje reitingo vietoje įsitvirtino „Lidl Lietuva“, naujausias ir sparčiausiai augantis mažmeninės prekybos rinkos dalyvis.
Kai kurios lyderių gretose esančios gamybos įmonės pandemijos gniaužtų taip pat nepatyrė, netgi atvirkščiai: štai Aušra Žemaitienė, paruoštą ėdalą naminiams gyvūnėliams Gargžduose gaminančios bendrovės „Mars Lietuva“, kuri užėmė 13-ą vietą LVL 500 reitinge, generalinė direktorė, konstatuoja, kad pandemija iš dalies prisidėjo prie geresnių 2020 m. rezultatų.
Pasak jos, apyvartos augimą lėmė pasikeitusi situacija rinkose: pagal „Statistos“ duomenis, Europoje 2018 m. apie 80 mln. namų ūkių arba turėjo augintinių, arba rūpinosi augintiniu, o per pandemiją šis skaičius smarkiai paaugo iki 88 mln.
Pandemija neišmušė iš vėžių ir laivų statybos UAB „Marex Boats“ (MB) – į 22-ą iš pernykštės 204-os reitingo vietos pakilusios bendrovės katerių ir jachtų pardavimai mušė rekordus, o ši tendencija MB padėjo 2020 m. pajamas padidinti 43%, o pelną – 101%.
Į LVL 500 reitingą patekti galėjo tik į VŽ sudarytą Lietuvos didžiausių bendrovių TOP 1000 pagal savo pajamas patenkančios įmonės. Taip pat vertintos finansų ir draudimo institucijos. Pretenduojančios į lyderius bendrovės 2020 m. turėjo dirbti pelningai ir turėti daugiau nei 20 darbuotojų.
Reitinguodami bendroves VŽ analitikai jas vertino pagal 8 rodiklius, kurių reikšmės ir nulėmė galutinį bendrovių gautą balą bei vietą LVL 500 reitinge. Buvo įvertintos įmonių pajamos 2020 m. ir jų pokytis, palyginti su 2019 m., pelnas prieš apmokestinimą ir jo pokytis, 2020 m. pasiektas pelningumas, pelnas, tenkantis vienam darbuotojui, ir įmonėje mokėto darbo užmokesčio santykis su vidutiniu užmokesčiu ta pačia veikla užsiimančiose įmonėse.
Šalies verslo lyderiais drąsiai galime vadinti įmones, ne tik pasiekusias puikių rezultatų, diegiančias naujoves, bet ir skaidriai vystančias savo verslą, nebijančias viešumo ir atvirumo.
VŽ nuomone, verslo lyderiai negali būti užsidarę ir nesidalyti savo patirtimi, todėl sudarant reitingą buvo atsižvelgta ir į tai, kiek VŽ skaitytojų dėmesio bendrovė pritraukė 2021 m., įvertinus teigiamą ar neigiamą kontekstą.
VERSLO TRIBŪNA
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
Statybos ar kapitalinio remonto darbai visada kelia papildomų rizikų. Gaisrai, techninės klaidos ar netinkamai vykdomi procesai gali lemti didelius nuostolius ar net projekto sustabdymą. Vis dar pasitaiko atvejų, kai atsakomybių ribos tarp statybų proceso dalyvių būna neaiškios, o statybos darbų visų rizikų (angl. – „Contractors All Risks“, toliau – CAR) draudimas, kuris teoriškai turėtų apsaugoti nuo tokių situacijų, praktiškai lieka neaktyvus arba apskritai pamirštas. Kodėl taip nutinka? Ir kokias pasekmes tai sukelia NT vystytojams, rangovams ir subrangovams?
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
