Gerų naujienų ilgesys

Vėjo gūsiai eilinį kartą Lietuvą užklupo netikėtai – virto medžiai, krito šakos, elektros neturėjo keli tūkstančiai vartotojų. Vėjas į kelkraščius nupūtė kelis autobusus, o automobilių baksnojimų vienas į kitą nė nesuskaičiuosi. Tai buvo pagrindinė naujiena visuose informaciniuose kanaluose. Natūralu, nes apie pūgas vienoje iš JAV valstijų irgi smalsu pažiūrėt. Nesvarbu, kad ten artimiausiu metu nekeliausim. Niekas nepasidomėjo, kaip elektros tinklų tvarkytojų darbuotojų „optimizavimas“ koreliuoja su „tvarumo“ sąvoka.

Dar buvo pranešimų, kad keičiam kasdienes rutinas, kad masiniuose renginiuose teks dėvėti ne kaukes, o respiratorius. Kodėl? Logiškai mąstant, ar kaukes pakeitus respiratoriais virusas bus nugalėtas? Todėl kyla sąmokslo teorijų: galbūt kažkas nusipirko daug respiratorių ir neturi kur jų realizuoti?

Kadaise vienas Vilniaus tarybos narių pajuokavo, kad jei savivaldybė nusprendė visas šiukšlių dėžes nudažyti žalia spalva, nesunku nuspėti, kad kažkas turi daug žalių dažų.

Pažiūrėjus, kaip medinėmis dėžėmis nuo druskų saugojami brangiai nupirkti ir sostinės mero pavedimu susodinti medeliai, galima būtų vėl pajuokauti, jog kažkas turi nusipirkęs daug lentelių, kurias reikia sumontuoti, atvežti ir išvežti. Specialiųjų tyrimų ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos turbūt turi daug svarbesnių darbų, bet velnias kartais slepiasi už lentelių, kurių atsiradimo kelią tingu nagrinėti. Todėl viešųjų pirkimų tvarka iki šiol klaidžioja rūke.

Savaitės pradžioje dar buvo paskelbta naujiena, kad dešimt turtingiausių pasaulio žmonių padvigubino savo turtą per pirmuosius dvejus koronaviruso pandemijos metus, kai skurdas ir nelygybė sparčiai išaugo.

„Turtingiausiųjų klubo“ turtas minėtu laikotarpiu padidėjo nuo 700 mlrd. iki 1,5 trln. USD – vidutiniškai po 1,3 mlrd. USD per dieną, skelbiama organizacijos „Oxfam“ ataskaitoje.

Ar tai yra blogai, priklauso nuo požiūrio. Su naujausiomis technologijomis kilti į kosmosą ir tam išleisti milijonus, kai badaujančių žmonių skaičius pasaulyje didėja, panašėja į puotą maro metu.

Kita vertus, be svajonių ir vizijų, net jei jos brangiai kainuoja, nebūtų progreso.

Yra vertybės, kurios nesikeičia per amžius. „Verslo žinių“ leidžiamas žurnalas „Verslo klasė“ dalijasi mecenatystės istorijomis.

Dažniausiai manome, kad mecenatystė yra kažkokia labai sėkmingų, daug pasiekusių ir labai turtingų žmonių privilegija. Nieko panašaus. Dalintis ir dalytis yra suvokimas ar jausmas, kad galime nuveikti prasmingų darbų.

Deja, Mecenatystės įstatymas iki šiol keliauja per įvairių instancijų stalčius. „Verslo žinios“ linki, kad jis ten neužsigulėtų. Geri darbai yra svarbiau nei žinutės apie nuvirtusius medžius.