Žingsniai finansinio ešafoto link

Lietuvos verslas susiduria su nauja realybe: Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pastaruoju metu linkusi kreiptis į teismus dėl vadovų asmeninės atsakomybės už įmonės nesumokėtus mokesčius, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) formuoja praktiką tokius ieškinius tenkinti.

Teisininkai aiškina: asmeninė atsakomybė būtų taikoma bet kurio juridinio asmens esamiems ar buvusiems vadovams – akcinės bendrovės, mažosios bendrijos, viešosios įstaigos ir kt.

Arūnas Šidlauskas, advokatų kontoros ILAW LEXTAL partneris, mokestinių ginčų advokatas, teigia, kad teismų praktika pastaruoju metu rodo, jog tokia vadovo atsakomybė gali kilti, pavyzdžiui, dėl to, kad nebuvo teisingai deklaruotas pridėtinės vertės mokestis (PVM), o įmonė šio mokesčio nesumokėjo, nes neturėjo iš ko. Tada teismas konstatuoja, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant Buhalterinės apskaitos ir PVM įstatymų nuostatas, o įmonei priskaičiuotus mokesčius, baudas ir delspinigius priteisia iš įmonės vadovo.

Pernai spalį LAT priėmė neskundžiamą nutartį, pagal kurią bankrutavusios didmeninės ir mažmeninės prekybos UAB „Euro Trading“ buvęs vadovas ir vienintelis akcininkas turi atlyginti beveik 2 mln. Eur žalą valstybės biudžetui dėl įmonės nesumokėto PVM. Pasak VMI atstovų, bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant įstatymus – įmonė nedeklaravo iš ES įsigytų prekių apmokestinamosios vertės ir nuo jos nesumokėjo PVM.

Mokesčių prievaizdai pabrėžia, kad LAT nutartis atveria galimybių mokesčių administratoriui ir kitais panašiais atvejais nepriemokos sumokėjimo reikalauti iš vadovų.

Tokia naujoji realybė neramina verslą – kai šiuo itin sudėtingu laikotarpiu pasitelkiama praktika, kai bandoma į vieną suplakti juridinės ir civilinės atsakomybės principus.  

Verslas nekvestionuojantis mokesčių prievolės ar sąžiningumo, tačiau nauji išieškojimo eksperimentai tuo metu, kai verslas išgyvena patį nestabiliausią, sunkiausią ir labiausiai neprognozuojamą laikotarpį per pastarąjį dešimtmetį, yra sunkiai suprantami.

Vargu, ar dabar išties tinkamas metas priimti sprendimus, kuriuos mėgina įdiegta VMI ir LAT formuojama praktika. Verta priminti, kad šiuo metu šalies verslas susiduria su daugybe neapibrėžtumų ir apsunkinimų, atsiradusių ne dėl jo kaltės. Pirmiausia, vis dar tvyro galimo karantino grėsmė, o tai lemtų verslui naujų nuostolių. Be to, įvairūs sektoriai susiduria su stringančiomis žaliavų tiekimo grandinėmis, padėtį komplikuoja ir brangstantys energijos ištekliai. Prie viso to dar prisidėjo Kinijos šantažas ir visokeriopi mėginimai žlugdyti lietuviškas įmones bei jų partnerius užsienyje. Kol kas sunku prognozuoti, kokie galimi padariniai, susiję su neramumais Kazachstane, laukia Lietuvos verslo.

Todėl nenuostabu, kad visų šių problemų sūkuryje įmonės vadovas gali patekti į padėtį, kurią lemia ne prastas vadovavimas ar priimti sprendimai. Tačiau dėl objektyvių aplinkybių nulemtų verslo nesėkmių jam gali tekti atlyginti įmonės mokestines skolas.

A. Šidlausko vertinimu, tokia LAT formuojama praktika turi akivaizdžių trūkumų – siekiant priteisti žalą iš įmonės vadovo turėtų būti ne automatiškai remiamasi mokestinio patikrinimo akte užfiksuota subjektyvia mokesčio administratoriaus nuomone, o iš naujo įrodinėjamos sąlygos juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei kilti.

„Tokia teismų praktika ydinga. Susidaro įspūdis, kad dabar tik beprotis gali eiti vadovauti įmonei, kurios finansinė padėtis yra nestabili ar kuri turi finansinių sunkumų“, – tvirtina advokatas.

Jo nuomone, išeitis galėtų būti vadovo civilinės atsakomybės draudimas. Jis populiarus užsienyje, tačiau Lietuvoje vadovai ją draudžia gana retai.

VŽ nuomone, verslo teiginiai, kad naujai realybei formuoti pasirinktas ne pats tinkamiausias laikas, yra gana argumentuoti. Sunkiomis, neprognozuojamomis sąlygomis veikiančios, su vis naujais sunkumais susiduriančios įmonės dabar neretai mąsto apie išgyvenimą – jų vadovų misija dabar toli gražu nepavydėtina. O jei finansinė padėtis nėra stabili, virš vadovo galvos VMI ir teismai dabar kelia grėsmingą Damoklo kardą. Todėl nenuostabu, kad dėl blogėjančios aplinkos įmonės vis garsiau kalba apie verslo iškėlimus į palankesnes plėtrai valstybes, o kai kuriuose sektoriuose šis procesas jau prasidėjo. Verslininkai perspėja: atitinkamos institucijos savo veiksmais tai dar labiau skatina, tarsi nežinodamos, kad verslo ir mokestinė aplinka Lietuvoje, lyginant su kaimyninėmis šalimis, nėra pati geriausia.