M. Kubilius. „Vizija 2050“, ar Janinos ið Marcinkoniø iðmintis?

Ðioms mintims mane ákvëpë Daliaus Misiûno straipsnis „Ar lietuviðkas mentalitetas suvalgys „Lietuva 2050“ pusryèiams? Pagrindinë autoriaus tezë:  mentalitetas yra lemiantis veiksnys, kuriant ir ágyvendinant strategines vizijas; tad esminis iððûkis anot autoriaus: „kaip sukurti prielaidas sëkmingam vizijos ágyvendinimui, turint galvoje tai, kad jis truks 30 metø?“ Pats ir pateikia atsakymà: „Galvodami ir diskutuodami apie „Lietuva 2050“ galime pradëti keisti mûsø mentalitetà ir strategijos „suvalgymo“ apetitas ilgainiui virs pasiryþimu jà ágyvendinti.“ 

Pripaþinkime: iðvada lyg dykumoje skambantis pranaðo balsas. Autorius tà supranta ir galimas paðaipas dràsiai pasitinka: „Taip, jau girdþiu reakcijas, kad èia yra optimisto kliedesiai. Bet visgi, o kodël ne?“

Atsakau: tikrai ne kliedesiai, bet Lietuvos valstybës pagrindinio iððûkio iðsakymas. Taip, „darbðtiems ir atkakliems“, taèiau sykiu, „nepasitikintiems ir pesimistiðkiems“ lietuviams tolimos vizijos, mentaliteto pokyèiai atrodo abstrakèios ir nerealios. Be to, verslas ir protingi þmonës neturi pagrindo pasitikëti „valdiðkomis“ vizijomis: „Pagal tai, kaip „sëkmingai“ iki ðiol rengtos Lietuvos strategijos, kad ir „Lietuva 2030“, nugulë á stalèius, o jø ágyvendinimas netapo visuotiniu prioritetu, galima daryti iðvadà, kad lietuviðkas mentalitetas tikrai mëgsta valgyti strategijas pusryèiams.“ 

Kyla klausimas: o kam uþsiimti dokumento kûrimu, kuris neabejotinai atguls á stalèiø? Autoriaus logika tokia: verta, nes dokumentas - lyg mentaliteto ugdymo gairës; màstykime á prieká, o pastanga vizijà ágyvendinant paskatins pozityvius pokyèius mûsø mentalitete. Bet jeigu tikrasis tikslas yra mentaliteto, bûtent, strateginá pokytá lemianèio veiksnio ugdymas, ar „popierinës“ strategijos iki 2050 m. dëlionë yra teisinga priemonë ðitam tikslui pasiekti?   

Mano atsakymas – bloga priemonë. Gyvename eksponentiniu greièiu tobulëjanèiø ir tarpusavyje konverguojanèiø technologijø bei kitø megapokyèiø (pandemijø?) laikais:  (i) technologinë revoliucija, (ii) klimato kaita, (iii) neiðvengiami vartojimo pokyèiai, pagaliau, (iv) pasaulinës geopolitinës-geoekonominës tvarkos lûþiai. Verslas ásisàmonino: ilgalaikë ámonës strategija ðiais laikais funkcionuoja tik kaip realiø rodikliø pagrindu nuolat perþiûrimos gairës.    

Ar lietuviðki nacionaliniai strategai tikrai iðmano pasaulá iðtikusiø megapokyèiø algoritmus ir, kas svarbiausia, pastarøjø sinergijà? Ar jie suvokia, kaip atrodys pasaulis uþ 30 metø?

Atvejis pamàstymui. Vokietijos auto pramonës pardavimai traukiasi trejus metus ið eilës - taip pat ir strategiðkai svarbiausioje Kinijos rinkoje. Ten vokieèius pranoko amerikieèiø „Tesla“ ir jau iðstuminëja valstybës remiami vietiniai e-auto gamintojai.  Nesmagu nuvertinti vokieèius, taèiau dabarties faktai skelbia nuosprendá. Vokietija – pokyèiams sunkiai imlus ES ekonomikos vis dar (vidaus degimo) variklis; o kartu – akivaizdþiai nykstantis geopolitinis veiksnys.

Iðvada: ðiais dinamiðkais laikais vizionavimas 30 metø á prieká tëra futurizmo pratybos. Kitaip tariant, sofistikuota nesàmonë. Suprantama, sofistikuotø nesàmoniø skelbimas - Didþiø Vizijø ir Strategijø pavidalu! - yra svarbus politikø, ypaè „dvejetukininkø“, uþsiëmimas kaip savo neágalaus ego valorizacijos bûdas. Visgi, nacionaliniø nesàmoniø – kokios jos bebûtø sofistikuotos – nei Lietuvos verslas, nei jau ir visuomenë „nebenupirks“. Deðimtmeèiø patirtis net „durnà“ atgraso.

Ateities scenarijø ir strategijø kûrimas yra menas, kuris remiasi ne tikëtinomis prielaidomis, bet dabarties ávykiuose stebimu ir apskaièiuojamu plëtros potencialu. Pastarasis iðskleidþiamas á vystymosi algoritmà (scenarijø) ir labiausiai tikëtinà stová apibrëþtoje ateityje (vizijà). Strategijos menas grindþiamas realiø veiksniø potencialo stebëjimo ir jø suvokimo sistema.

Kodël vis pasidomime ponios Janinos ið Marcinkoniø sezoninëmis prognozëmis? Todël, kad jos faktø ir jø sàsajø stebëjimo sistema yra patikima, o vertinimas – adekvatus. Janina stebi begalinës aibës veiksniø sumines pasekmes kaip konkreèius gamtinius ávykius, juos vertina ir iðveda labiausiai tikëtinas pasekmes. Taip ji suþino, kokia bus vasara, koks bus grybø derlius; gali pagrástai prognozuoti savo pajamas ið miðko gërybiø derliaus, adekvaèiai planuotis ðeimos iðlaidas. Tuo tarpu meteorologinës sistemos prognozes iðvedinëja ne ið pasekmës gamtoje vertinimo; bet ágyto duomenø apie bûsimas pasekmes kiekio. Bëda ta, kad duomenø kiekis yra itin ribotas [lyginant su begaline Visata], tad ir prognozës gan trumpalaikës. Todël dël sezoniniø prognoziø vis pakalbiname Janinà.   

Ar dràsieji mûsø vizionieriai sukûrë (nusipirko?) patikrintà globaliø veiksniø ir jø tarpusavio sàveikø stebëjimo ir vertinimo [skaièiavimo DI pagalba] sistemà, kad iðvestø ateities algoritmà 30 metø á prieká? Ar strateginë „Vizija 2050“ tebus ir vël grásta kitø ðaliø smegenø centrø kompiliacija, tuo dar kartà ásitikinant nacionaliniø aspirantø neágalumu. O neágaliø strategijø pilieèiams nereikia. Kaip ir bet kokiø átartinà dþiugesá apie gerovæ skelbianèiø pasakø.

Realybë duria peilá optimistui á nugarà: ar turime patikimø árodymø apie garantuotà gerovës plëtrà? Realybë ne tik susideda ið stiprëjanèios Lietuvos ûkio plëtros ir mûsø LABAI didelio lûkesèio, jog esame tiesiog pasmerkti gerovei; bet ir strategiðkai valdomos egzistencinës mûsø valstybei grësmës. Kaip manote: kokia yra Kremliaus parengta mûsø kraðto strateginë vizija? Ji – reali, nes yra realiø veiksmø, pvz., „Zapad“ pratybø scenarijaus ir dabar vykdomos hibridinës atakos pagrindas. Konfliktø zonø prie ES-NATO sienos, o vëliau ir paèioje ES-NATO erdvëje sukûrimas yra neabejotinas Kremliaus tikslas. Kuo daugiau baimës ir chaoso, tuo daugiau realios galios skaldant ir valdant; o kartu ... (staigmena! staigmena!) daugiau legitimumo ið iðsigandusiø, „DIDELÁ susirûpinimà“ vis reiðkianèiø, taèiau realiai geopolitiðkai neágaliø (nes kariauti bijanèiø) vakarieèiø.  

Taigi, paveiki strateginë priemonë – baimës vektoriaus kaip geostrateginio veiksnio didinimas. Palydovo sprogdinimo kosmose fejerverkas, hibridinës atakos ið Baltarusijos, tiesioginio ásiverþimo á Ukrainà grësmë – visa tai yra galios koziriai prieð susigûþusius ir drebanèiomis rankutëmis telefonø ragelius kilnojanèius vakarieèius. Arsenale dar yra aibë koziriø: Astravo AE „gedimas“, o gal ir taktinës branduolinës galvutës „netyèinis“ panaudojimas pasienyje (ach, tie baisûs ISIS teroristai, nuo kuriø antplûdþio Minsko nesugebëjo apsaugoti nebendradarbiaujanèiø Vakarø). Ðtai ir Kremliaus inicijuojama strateginë vizija „Lietuva 2025“ - ávairiais atþvilgiais toksiðka Rytø pasienio „pilkoji zona“.

Mûsø ateitis tiesiogiai priklauso nuo mûsø turimo ryþto bûti savo ateitá formuojanèia galia. Kiek mes patys esame ávykiø veiksniai, tiek esame savo ateities scenarijaus ðeimininkai. Mûsø ateities vizija glûdi pilieèiø valioje èia ir dabar - ginti laisvæ ir kurti gerovæ. Ir ðità valià mes turime. Hibridinës atakos akivaizdoje susiëmëme. Kaip laisvi pilieèiai vykdëme LR Konstitucijà ir apgynëme savo sienas, nors vietiniai manipuliuotojai Þmogaus teisiø universalizmu bei „atvirø sienø“ ideologijos propagandistai siekë pilieèiø valià suparalyþiuoti, o Lietuvos suverenitetà susilpninti. Gerovës kûrimo fronte irgi driokstelëjome. Á ðiemetiná Vidurio ir Rytø Europos didþiausiø bendroviø 500-ukà pateko 26 Lietuvos ámonës, 4 daugiau nei prieð metus (palyginimui: Estija ir Latvija – tik po 6 bendroves). Taiklus apibendrinimas: „Verslo þinios“ tiki, kad Lietuvos verslas jau áveikë paauglystës sunkumus ir áþengë á tikros brandos ir tarptautiðkumo etapà.   

Pasidþiaukime solidþiais mûsø mentaliteto sklaidos vaisiais. Ir ryþtingai spræskim: kà darome, kad ðis mentalitetas stiprëtø toliau? Kad kuo daugiau jaunimo pasibalnotø lietuviðkos sielos galias ir þirgus girdytø ne tik Baltijos ar Juodoje, bet Pietø Kinijos ir kitose jûrose beigi vandenynuose. Brandþios lietuviðko verslo pastangos, neabejoju, tikrai kildins genijus ir naujas galingas iniciatyvas. Taèiau nacionalinio masto pokyèiams privaloma nacionalinë pastanga: (i) kryptingas ir visapusiðkas ugdymas; (ii) institucinis palaikymas.

Tad vietoj sofistikuotø svajoniø, imkimës ðiø dviejø pilieèiø valios – ginti laisvæ ir kurti gerovæ – katalizatoriø stiprinimo. Þinia, ugdymo sistemos tobulinimas yra politikø dëmesio centre. Norisi tikëti, kad ðá kartà pasiseks. Visgi ugdymas tobulës dëka visos vertës grandinës veiksnumo.  

Kalba eina apie valstybës industrinæ politikà. Jos neturime. Tokios nacionalinës strategijos naujienos kaip „Naujos kartos Lietuvos“ planas ar „Naujasis paþangos planas 2021-2031“ tëra valstybës investiciniai planai. Gi industrinë politika yra kryptingai sinergizuotø investicijø [PPP] pagrindu vystoma potencialiausiø industrijø plëtra: efektyvus valstybës ir verslo bendradarbiavimas. (Beje, Energetikos ministerijos 10 mlrd. Eur sutelktinës investicijos vizija yra geros praktikos pradþia.)

Ne popierinës vizijos, bet esamu potencialu paremta industrinë politika yra tikrasis Lietuvos strateginis prioritetas. Jos  ágyvendinimas pareikalaus ir adekvaèios institucinës reformos, ir STEAM principais pagrásto ugdymo. 

 

Komentaro autorius - Mindaugas Kubilius, „Cezaris Strategies“ ákûrëjas