M. Kubilius. „Vizija 2050“, ar Janinos iš Marcinkonių išmintis?

Publikuota: 2021-12-16
Nuotrauka ir asmeninio albumo
svg svg
Nuotrauka ir asmeninio albumo
„Cezaris Strategies“ įkūrėjas

Lietuva – ir vėl drąsi. Ambicija sukurti 2050 m. viziją yra neabejotinai drąsos išraiška. Gera turėti viziją. Dar geriau – ją pasiekti.

Šioms mintims mane įkvėpė Daliaus Misiūno straipsnis „Ar lietuviškas mentalitetas suvalgys „Lietuva 2050“ pusryčiams? Pagrindinė autoriaus tezė:  mentalitetas yra lemiantis veiksnys, kuriant ir įgyvendinant strategines vizijas; tad esminis iššūkis anot autoriaus: „kaip sukurti prielaidas sėkmingam vizijos įgyvendinimui, turint galvoje tai, kad jis truks 30 metų?“ Pats ir pateikia atsakymą: „Galvodami ir diskutuodami apie „Lietuva 2050“ galime pradėti keisti mūsų mentalitetą ir strategijos „suvalgymo“ apetitas ilgainiui virs pasiryžimu ją įgyvendinti.“ 

Pripažinkime: išvada lyg dykumoje skambantis pranašo balsas. Autorius tą supranta ir galimas pašaipas drąsiai pasitinka: „Taip, jau girdžiu reakcijas, kad čia yra optimisto kliedesiai. Bet visgi, o kodėl ne?“

Atsakau: tikrai ne kliedesiai, bet Lietuvos valstybės pagrindinio iššūkio išsakymas. Taip, „darbštiems ir atkakliems“, tačiau sykiu, „nepasitikintiems ir pesimistiškiems“ lietuviams tolimos vizijos, mentaliteto pokyčiai atrodo abstrakčios ir nerealios. Be to, verslas ir protingi žmonės neturi pagrindo pasitikėti „valdiškomis“ vizijomis: „Pagal tai, kaip „sėkmingai“ iki šiol rengtos Lietuvos strategijos, kad ir „Lietuva 2030“, nugulė į stalčius, o jų įgyvendinimas netapo visuotiniu prioritetu, galima daryti išvadą, kad lietuviškas mentalitetas tikrai mėgsta valgyti strategijas pusryčiams.“ 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kyla klausimas: o kam užsiimti dokumento kūrimu, kuris neabejotinai atguls į stalčių? Autoriaus logika tokia: verta, nes dokumentas - lyg mentaliteto ugdymo gairės; mąstykime į priekį, o pastanga viziją įgyvendinant paskatins pozityvius pokyčius mūsų mentalitete. Bet jeigu tikrasis tikslas yra mentaliteto, būtent, strateginį pokytį lemiančio veiksnio ugdymas, ar „popierinės“ strategijos iki 2050 m. dėlionė yra teisinga priemonė šitam tikslui pasiekti?   

Mano atsakymas – bloga priemonė. Gyvename eksponentiniu greičiu tobulėjančių ir tarpusavyje konverguojančių technologijų bei kitų megapokyčių (pandemijų?) laikais:  (i) technologinė revoliucija, (ii) klimato kaita, (iii) neišvengiami vartojimo pokyčiai, pagaliau, (iv) pasaulinės geopolitinės-geoekonominės tvarkos lūžiai. Verslas įsisąmonino: ilgalaikė įmonės strategija šiais laikais funkcionuoja tik kaip realių rodiklių pagrindu nuolat peržiūrimos gairės.    

Ar lietuviški nacionaliniai strategai tikrai išmano pasaulį ištikusių megapokyčių algoritmus ir, kas svarbiausia, pastarųjų sinergiją? Ar jie suvokia, kaip atrodys pasaulis už 30 metų?

Atvejis pamąstymui. Vokietijos auto pramonės pardavimai traukiasi trejus metus iš eilės - taip pat ir strategiškai svarbiausioje Kinijos rinkoje. Ten vokiečius pranoko amerikiečių „Tesla“ ir jau išstuminėja valstybės remiami vietiniai e-auto gamintojai.  Nesmagu nuvertinti vokiečius, tačiau dabarties faktai skelbia nuosprendį. Vokietija – pokyčiams sunkiai imlus ES ekonomikos vis dar (vidaus degimo) variklis; o kartu – akivaizdžiai nykstantis geopolitinis veiksnys.

Išvada: šiais dinamiškais laikais vizionavimas 30 metų į priekį tėra futurizmo pratybos. Kitaip tariant, sofistikuota nesąmonė. Suprantama, sofistikuotų nesąmonių skelbimas - Didžių Vizijų ir Strategijų pavidalu! - yra svarbus politikų, ypač „dvejetukininkų“, užsiėmimas kaip savo neįgalaus ego valorizacijos būdas. Visgi, nacionalinių nesąmonių – kokios jos bebūtų sofistikuotos – nei Lietuvos verslas, nei jau ir visuomenė „nebenupirks“. Dešimtmečių patirtis net „durną“ atgraso.

Ateities scenarijų ir strategijų kūrimas yra menas, kuris remiasi ne tikėtinomis prielaidomis, bet dabarties įvykiuose stebimu ir apskaičiuojamu plėtros potencialu. Pastarasis išskleidžiamas į vystymosi algoritmą (scenarijų) ir labiausiai tikėtiną stovį apibrėžtoje ateityje (viziją). Strategijos menas grindžiamas realių veiksnių potencialo stebėjimo ir jų suvokimo sistema.

Kodėl vis pasidomime ponios Janinos iš Marcinkonių sezoninėmis prognozėmis? Todėl, kad jos faktų ir jų sąsajų stebėjimo sistema yra patikima, o vertinimas – adekvatus. Janina stebi begalinės aibės veiksnių sumines pasekmes kaip konkrečius gamtinius įvykius, juos vertina ir išveda labiausiai tikėtinas pasekmes. Taip ji sužino, kokia bus vasara, koks bus grybų derlius; gali pagrįstai prognozuoti savo pajamas iš miško gėrybių derliaus, adekvačiai planuotis šeimos išlaidas. Tuo tarpu meteorologinės sistemos prognozes išvedinėja ne iš pasekmės gamtoje vertinimo; bet įgyto duomenų apie būsimas pasekmes kiekio. Bėda ta, kad duomenų kiekis yra itin ribotas [lyginant su begaline Visata], tad ir prognozės gan trumpalaikės. Todėl dėl sezoninių prognozių vis pakalbiname Janiną.   

Ar drąsieji mūsų vizionieriai sukūrė (nusipirko?) patikrintą globalių veiksnių ir jų tarpusavio sąveikų stebėjimo ir vertinimo [skaičiavimo DI pagalba] sistemą, kad išvestų ateities algoritmą 30 metų į priekį? Ar strateginė „Vizija 2050“ tebus ir vėl grįsta kitų šalių smegenų centrų kompiliacija, tuo dar kartą įsitikinant nacionalinių aspirantų neįgalumu. O neįgalių strategijų piliečiams nereikia. Kaip ir bet kokių įtartiną džiugesį apie gerovę skelbiančių pasakų.

Realybė duria peilį optimistui į nugarą: ar turime patikimų įrodymų apie garantuotą gerovės plėtrą? Realybė ne tik susideda iš stiprėjančios Lietuvos ūkio plėtros ir mūsų LABAI didelio lūkesčio, jog esame tiesiog pasmerkti gerovei; bet ir strategiškai valdomos egzistencinės mūsų valstybei grėsmės. Kaip manote: kokia yra Kremliaus parengta mūsų krašto strateginė vizija? Ji – reali, nes yra realių veiksmų, pvz., „Zapad“ pratybų scenarijaus ir dabar vykdomos hibridinės atakos pagrindas. Konfliktų zonų prie ES-NATO sienos, o vėliau ir pačioje ES-NATO erdvėje sukūrimas yra neabejotinas Kremliaus tikslas. Kuo daugiau baimės ir chaoso, tuo daugiau realios galios skaldant ir valdant; o kartu ... (staigmena! staigmena!) daugiau legitimumo iš išsigandusių, „DIDELĮ susirūpinimą“ vis reiškiančių, tačiau realiai geopolitiškai neįgalių (nes kariauti bijančių) vakariečių.  

Taigi, paveiki strateginė priemonė – baimės vektoriaus kaip geostrateginio veiksnio didinimas. Palydovo sprogdinimo kosmose fejerverkas, hibridinės atakos iš Baltarusijos, tiesioginio įsiveržimo į Ukrainą grėsmė – visa tai yra galios koziriai prieš susigūžusius ir drebančiomis rankutėmis telefonų ragelius kilnojančius vakariečius. Arsenale dar yra aibė kozirių: Astravo AE „gedimas“, o gal ir taktinės branduolinės galvutės „netyčinis“ panaudojimas pasienyje (ach, tie baisūs ISIS teroristai, nuo kurių antplūdžio Minsko nesugebėjo apsaugoti nebendradarbiaujančių Vakarų). Štai ir Kremliaus inicijuojama strateginė vizija „Lietuva 2025“ - įvairiais atžvilgiais toksiška Rytų pasienio „pilkoji zona“.

Mūsų ateitis tiesiogiai priklauso nuo mūsų turimo ryžto būti savo ateitį formuojančia galia. Kiek mes patys esame įvykių veiksniai, tiek esame savo ateities scenarijaus šeimininkai. Mūsų ateities vizija glūdi piliečių valioje čia ir dabar - ginti laisvę ir kurti gerovę. Ir šitą valią mes turime. Hibridinės atakos akivaizdoje susiėmėme. Kaip laisvi piliečiai vykdėme LR Konstituciją ir apgynėme savo sienas, nors vietiniai manipuliuotojai Žmogaus teisių universalizmu bei „atvirų sienų“ ideologijos propagandistai siekė piliečių valią suparalyžiuoti, o Lietuvos suverenitetą susilpninti. Gerovės kūrimo fronte irgi driokstelėjome. Į šiemetinį Vidurio ir Rytų Europos didžiausių bendrovių 500-uką pateko 26 Lietuvos įmonės, 4 daugiau nei prieš metus (palyginimui: Estija ir Latvija – tik po 6 bendroves). Taiklus apibendrinimas: „Verslo žinios“ tiki, kad Lietuvos verslas jau įveikė paauglystės sunkumus ir įžengė į tikros brandos ir tarptautiškumo etapą.   

Pasidžiaukime solidžiais mūsų mentaliteto sklaidos vaisiais. Ir ryžtingai spręskim: ką darome, kad šis mentalitetas stiprėtų toliau? Kad kuo daugiau jaunimo pasibalnotų lietuviškos sielos galias ir žirgus girdytų ne tik Baltijos ar Juodoje, bet Pietų Kinijos ir kitose jūrose beigi vandenynuose. Brandžios lietuviško verslo pastangos, neabejoju, tikrai kildins genijus ir naujas galingas iniciatyvas. Tačiau nacionalinio masto pokyčiams privaloma nacionalinė pastanga: (i) kryptingas ir visapusiškas ugdymas; (ii) institucinis palaikymas.

Tad vietoj sofistikuotų svajonių, imkimės šių dviejų piliečių valios – ginti laisvę ir kurti gerovę – katalizatorių stiprinimo. Žinia, ugdymo sistemos tobulinimas yra politikų dėmesio centre. Norisi tikėti, kad šį kartą pasiseks. Visgi ugdymas tobulės dėka visos vertės grandinės veiksnumo.  

Kalba eina apie valstybės industrinę politiką. Jos neturime. Tokios nacionalinės strategijos naujienos kaip „Naujos kartos Lietuvos“ planas ar „Naujasis pažangos planas 2021-2031“ tėra valstybės investiciniai planai. Gi industrinė politika yra kryptingai sinergizuotų investicijų [PPP] pagrindu vystoma potencialiausių industrijų plėtra: efektyvus valstybės ir verslo bendradarbiavimas. (Beje, Energetikos ministerijos 10 mlrd. Eur sutelktinės investicijos vizija yra geros praktikos pradžia.)

Ne popierinės vizijos, bet esamu potencialu paremta industrinė politika yra tikrasis Lietuvos strateginis prioritetas. Jos  įgyvendinimas pareikalaus ir adekvačios institucinės reformos, ir STEAM principais pagrįsto ugdymo. 

 

Komentaro autorius - Mindaugas Kubilius, „Cezaris Strategies“ įkūrėjas

      

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Švies, tik be lempučių 1

Kol bendrovės „Perlas energija“ suvedžioti klientai murkdosi nežinios pelkėje, Energetikos ministerija imasi...

Nuomonės
05:50
A. Gutauskas. Rogės vasarą ar žiemą: naujos valstybės paramos adrenalino dozės belaukiant

Smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) – kaip po adrenalino dozės prikeltas, bet po kurio laiko gydymo ir vėl...

Nuomonės
2022.08.18
Subsidijų pleistrais kraujo upės neužtvenkti 16

Vyriausybė iki paskutinės akimirkos tikėjosi išvengti stambių subsidijų elektros ar dujų vartotojams. Dabar...

Nuomonės
2022.08.18
Koziris abejonių fone

Nors verslininkai teigia, kad užsienio partneriai mažina užsakymus esą dėl Lietuvoje galiojančios...

Nuomonės
2022.08.17
Be mažiukų neišaugs ir dideli 2

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta,...

Nuomonės
2022.08.16
U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai? 8

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių...

Nuomonės
2022.08.15
A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 45

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 2

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku