V. Juzikis. Pagaliai vėjo turbinose
Nors AEI dalis bendroje šalies elektros energijos sistemoje pagal instaliuotą galią vis dar nusileidžia ir pasaulio, ir Europos vidurkiui, Lietuva pasiekė ir viršijo užsibrėžtus AEI vartojimo tikslus. Vis dėlto dabartiniai gamybos plėtros tempai, rinkos tendencijos ir tarptautinių ekspertų prognozės dar neleidžia teigti, kad turime visas galimybes iki 2050 m. tapti šalimi, kur visa elektros energija būtų gaminama iš aplinkai draugiškų šaltinių. Ko reikėtų, kad šis siekis būtų įgyvendintas vartotojams, verslui ir valstybei palankiausiu būdu?
Šalies Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje keliami ambicingi tikslai 2020 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminti 30%, 2030 m. – 45%, o 2050 m. – 100% elektros energijos. Planuojama, kad vėjas sudarys didžiausią dalį ir 2030 m. sukurs iki 50% gaminamos elektros energijos. Vėjo energetikos plėtra atitinka šalies ir Europos Sąjungos žaliosios politikos tikslus ir domina investuotojus. Jie pirmenybę teikia su tvaria energetika susijusiems vertybiniams popieriams. „S&P Global Clean Energy“ indeksas per pastaruosius penkerius metus rodė, kad vadinamosios švarios energetikos įmonių akcijų vidutinė metinė bendroji grąža buvo didesnė negu 20%.
Tarptautinė vėjo energijos asociacija „WindEurope“ prognozuoja, kad vėjo elektros energijos kaina mažės toliau ir 2030 m. sausumoje išgaunamą megavatvalandė vidutiniškai kainuos 33 Eur, jūroje – 48 Eur. Elektros energijos gamybą iš AEI valstybės anksčiau skatino taikydamos fiksuotą supirkimo tarifą, kuris Lietuvos remiamiems gamintojams taikomas 12 metų, kitose šalyse – iki 15 metų. Ši priemonė paspartino vėjo energetikos plėtrą, kol buvo išnaudotos visos įstatymuose nustatytos paramos kvotos vėjo energetikos plėtrai.
2019 m. Lietuvoje pradėti rengti nauji aukcionai energijos iš atsinaujinančių išteklių gavybai plėtoti. Tokių aukcionų laimėtojais tampama pasiūlius mažiausią pagamintos elektros rinkos kainos priedą. Pirmojo aukciono laimėtojai pasiūlė nulinį priedą, taigi jokia valstybės parama pagaminamai elektrai gamintojams netaikoma. Viena vertus, tai liudija, kad vėjo elektros gamyba yra itin konkurencinga veikla, kuri galėtų būti vystoma naudojant vien privačias investicijas. Kita vertus, jau 2020 m. aukcionas Lietuvoje neįvyko dėl per mažo dalyvių skaičiaus. Šiemet aukcionai vėjo energetikai plėtoti buvo nutraukti visai, kadangi šiuo metu veikiantys ir pagal išduotus leidimus plėtoti AEI gamybos pajėgumai viršija Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytą tarpinį 2025 m. tikslą (5 TWh).
Pabrėžtina, kad projektų elektros energijai iš vėjo išgauti vystytojai susiduria su didele rizika, kuriai daro įtaką du pagrindiniai veiksniai: gamybą lemiančios vėjo sąlygos ir elektros kainos pokyčiai. Skaičiuojama, kad, norint visame pasaulyje pereiti prie klimatui neutralios energetikos, investicijos į šį sektorių gavybos iš atsinaujinančių šaltinių pajėgumai turėtų augti 3–4 kartus sparčiau negu vidutiniškai augo pastaraisiais metais. Tai skatina diskutuoti, kokia paramos AEI plėtrai forma būtų tinkamiausia ir ar nevertėtų svarstyti šiuo metu taikomo modelio alternatyvų. Nauji vystytojams patrauklūs paramos mechanizmai bus itin reikalingi plėtojant jėgaines jūroje, nes tokie projektai ir gerokai brangesni, ir rizikingesni.
Paryžiaus susitarimui dėl klimato kaitos ir ES keliamiems žaliesiems tikslams įgyvendinti bus reikalingos milžiniškos investicijos ir keleriopai didesnis negu šiuo metu finansavimas iš privačių ir viešųjų šaltinių. Klimatui neutralios energetikos plėtra padėtų mažinti ne tik elektros energijos kainą vartotojams, bet ir netiesiogines sąnaudas, susijusias su iškastinio kuro deginimu, elektros energijos importą iš trečiųjų šalių, didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, skatinti tvarų augimą ir užtikrinti ekonomikos konkurencingumą, jau nekalbant apie švaresnį orą, kuriuo kvėpuojame visi.
Komentaro autorius — Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius
