V. Juzikis. Pagaliai vėjo turbinose

Publikuota: 2021-09-17
Banko nuotr.
svg svg
Banko nuotr.
SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius

Praėję metai Lietuvos elektros energijos gamybai iš atsinaujinančių šaltinių buvo rekordiniai: neskaičiuojant Kruonio hidroelektrinės, penktadalį visos šalyje suvartotos energijos pagamino saulės, vandens ir vėjo jėgainės. Pastarosioms atiteko liūto dalis – vėjo turbinos pagamino 13% Lietuvoje panaudotos elektros. Taigi Lietuva pateko tarp dešimties šalių, pirmaujančių Europos Sąjungoje pagal atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) sukuriamos energijos dalį, tenkančią bendrajam vartojimui.

Nors AEI dalis bendroje šalies elektros energijos sistemoje pagal instaliuotą galią vis dar nusileidžia ir pasaulio, ir Europos vidurkiui, Lietuva pasiekė ir viršijo užsibrėžtus AEI vartojimo tikslus. Vis dėlto dabartiniai gamybos plėtros tempai, rinkos tendencijos ir tarptautinių ekspertų prognozės dar neleidžia teigti, kad turime visas galimybes iki 2050 m. tapti šalimi, kur visa elektros energija būtų gaminama iš aplinkai draugiškų šaltinių. Ko reikėtų, kad šis siekis būtų įgyvendintas vartotojams, verslui ir valstybei palankiausiu būdu?

Šalies Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje keliami ambicingi tikslai 2020 m. iš atsinaujinančių energijos šaltinių pagaminti 30%, 2030 m. – 45%, o 2050 m. – 100% elektros energijos. Planuojama, kad vėjas sudarys didžiausią dalį ir 2030 m. sukurs iki 50% gaminamos elektros energijos. Vėjo energetikos plėtra atitinka šalies ir Europos Sąjungos žaliosios politikos tikslus ir domina investuotojus. Jie pirmenybę teikia su tvaria energetika susijusiems vertybiniams popieriams. „S&P Global Clean Energy“ indeksas per pastaruosius penkerius metus rodė, kad vadinamosios švarios energetikos įmonių akcijų vidutinė metinė bendroji grąža buvo didesnė negu 20%.

Tarptautinė vėjo energijos asociacija „WindEurope“ prognozuoja, kad vėjo elektros energijos kaina mažės toliau ir 2030 m. sausumoje išgaunamą megavatvalandė vidutiniškai kainuos 33 Eur, jūroje – 48 Eur. Elektros energijos gamybą iš AEI valstybės anksčiau skatino taikydamos fiksuotą supirkimo tarifą, kuris Lietuvos remiamiems gamintojams taikomas 12 metų, kitose šalyse – iki 15 metų. Ši priemonė paspartino vėjo energetikos plėtrą, kol buvo išnaudotos visos įstatymuose nustatytos paramos kvotos vėjo energetikos plėtrai.

2019 m. Lietuvoje pradėti rengti nauji aukcionai energijos iš atsinaujinančių išteklių gavybai plėtoti. Tokių aukcionų laimėtojais tampama pasiūlius mažiausią pagamintos elektros rinkos kainos priedą. Pirmojo aukciono laimėtojai pasiūlė nulinį priedą, taigi jokia valstybės parama pagaminamai elektrai gamintojams netaikoma. Viena vertus, tai liudija, kad vėjo elektros gamyba yra itin konkurencinga veikla, kuri galėtų būti vystoma naudojant vien privačias investicijas. Kita vertus, jau 2020 m. aukcionas Lietuvoje neįvyko dėl per mažo dalyvių skaičiaus. Šiemet aukcionai vėjo energetikai plėtoti buvo nutraukti visai, kadangi šiuo metu veikiantys ir pagal išduotus leidimus plėtoti AEI gamybos pajėgumai viršija Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme nustatytą tarpinį 2025 m. tikslą (5 TWh).

Pabrėžtina, kad projektų elektros energijai iš vėjo išgauti vystytojai susiduria su didele rizika, kuriai daro įtaką du pagrindiniai veiksniai: gamybą lemiančios vėjo sąlygos ir elektros kainos pokyčiai. Skaičiuojama, kad, norint visame pasaulyje pereiti prie klimatui neutralios energetikos, investicijos į šį sektorių gavybos iš atsinaujinančių šaltinių pajėgumai turėtų augti 3–4 kartus sparčiau negu vidutiniškai augo pastaraisiais metais. Tai skatina diskutuoti, kokia paramos AEI plėtrai forma būtų tinkamiausia ir ar nevertėtų svarstyti šiuo metu taikomo modelio alternatyvų. Nauji vystytojams patrauklūs paramos mechanizmai bus itin reikalingi plėtojant jėgaines jūroje, nes tokie projektai ir gerokai brangesni, ir rizikingesni.

Paryžiaus susitarimui dėl klimato kaitos ir ES keliamiems žaliesiems tikslams įgyvendinti bus reikalingos milžiniškos investicijos ir keleriopai didesnis negu šiuo metu finansavimas iš privačių ir viešųjų šaltinių. Klimatui neutralios energetikos plėtra padėtų mažinti ne tik elektros energijos kainą vartotojams, bet ir netiesiogines sąnaudas, susijusias su iškastinio kuro deginimu, elektros energijos importą iš trečiųjų šalių, didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę, skatinti tvarų augimą ir užtikrinti ekonomikos konkurencingumą, jau nekalbant apie švaresnį orą, kuriuo kvėpuojame visi.

Komentaro autorius — Vilius Juzikis, SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
G. Ilekytė. Gyvenimas šalia diktatoriaus: kaip tai paveiks mūsų ekonomiką?

Daugiau nei prieš metus Baltarusijoje įvykę suklastoti prezidento rinkimai, po kurių buvo smurtas ir...

Verslo aplinka
2021.10.22
Formali pozicija – formali ir parama 1

Teoriškai – arklys, praktiškai – nesikelia. Panašiai galima apibūdinti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos...

Verslo aplinka
2021.10.22
Nusitaikė į išlaidūnus, bet kliudys ir pirmojo būsto pirkėjus 12

Šiuos metus būsto segmentą lydėję pranešimai apie rekordus ir rekordus, gerinančius ankstesnius rekordus,...

Verslo aplinka
2021.10.21
M. Kubilius. Geostrategijos naujienos: viskas bus gerai

Šiandien įmonių veiklos planavimas susiduria su daugybe nežinomųjų ir kintamųjų. Karti pandemijos patirtis:...

Verslo aplinka
2021.10.20
Ar visi pinigai nekvepia? 5

Lietuva siekia, kad Europos Sąjunga (ES) neįsileistų avialinijų, kurios skraido į Minską ir ten veža...

Verslo aplinka
2021.10.20
D. Arlauskas. Ko reikia geresniam gyvenimui kaime? 1

Toks klausimas kilo anądien besiklausant žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pasiaiškinimų dėl grupės...

Verslo aplinka
2021.10.19
Lyderių sprendimai sėkmės formulėje

Kone visos pirmajame „Verslo žinių“ sudarytame pramonės lyderių dešimtuke esančios įmonės planuoja didinti...

Verslo aplinka
2021.10.19
M. Nagevičius. Ko mūsų politikai galėtų pasimokyti iš Antano Smetonos 12

Pirmiausia, Antanas Smetona nėra man geriausias politiko pavyzdys ir autoritetas. Tačiau būtent tuometinis...

Verslo aplinka
2021.10.18
Kiek dar pataikausime tamsuomenei? 171

Kasdien vis labiau bauginanti COVID-19 statistika atskleidžia gana makabrišką scenarijų: pirmaujame ES pagal...

Verslo aplinka
2021.10.18
M. Cardenas. Kai nebeliko „Doing Business“ 5

Šiais metais Pasaulio bankas pavedė man ir dar penkiems mano kolegoms akademikams parengti rekomendacijas dėl...

Verslo aplinka
2021.10.17
E. Leontjeva. Skatinti, skatinti, o ką? 2

Valdžia mėgsta skatinti visokius gerus dalykus. Pagal ekonominę logiką skatinama tai, ko labiausiai...

Verslo aplinka
2021.10.16
K. Smaliukas. Viešųjų pirkimų įstatymai pakeisti. Reforma įvyko?

Seimas priėmė ilgai lauktus Viešųjų pirkimų įstatymo (VPĮ) ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos,...

Verslo aplinka
2021.10.15
Iešmininkas visad randamas

„Pažadėjo – patiešijo, netesėjo – negriešijo“ – byloja lietuvių patarlė. Panašioje situacijoje atsidūrė...

Verslo aplinka
2021.10.15
A. Sungailienė. Koks bus Lietuvos paštas, kai išnyks laiškai? 2

Spalio pradžioje minima pasaulinė pašto diena, kai beveik prieš beveik 150 metų, 1874-aisiais – buvo įkurta...

Verslo aplinka
2021.10.14
Lenkiškas džinas angliškame butelyje 13

Lenkijos Konstitucinis Tribunolas sukūrė visai Europos Sąjungos (ES) ateičiai pavojingą precedentą ir...

Verslo aplinka
2021.10.14
V. Gutauskas. Reideriai ir feniksai - verslo apsaugos problema

Teisėsaugos institucijoms nepakankamai efektyviai saugant teisėtai veikiantį verslą nuo nusikalstamų veikų be...

Verslo aplinka
2021.10.13
Biudžetas: realus ar optimistinis? 1

Vyriausybė šiandien turėtų apsispręsti dėl svarbiausio metų finansinio dokumento — 2022-ųjų valstybės...

Verslo aplinka
2021.10.13
M. Dubnikovas. Koncertina pasienyje gali padėti surinkti daugiau mokesčių iš cigarečių 5

Apdorotą tabaką rūkantys žmonės per pirmą šių metų pusmetį į biudžetą sunešė 129,6 mln. eurų akcizo mokesčio,...

2021.10.12
Užsuktas išmokų kranelis darbuotojų nepridės 13

Lietuvoje fiksuojamas rekordinis bedarbių skaičius – šimtai tūkstančių ilgą laiką registruojasi Užimtumo...

Verslo aplinka
2021.10.12
Su inovatorių karūna – cenzūros link 6

Jei Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) buvo sukurtas tam, kad po jo uždanga savo reikaliukus...

Verslo aplinka
2021.10.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku