M. Kubilius. Ar jau aušta nauja epocha?
Dėl investuotojų dėmesio Lietuva trisdešimt metų nuosekliai konkuravo, siūlydama išsilavinusią, patikimą, tačiau pigią darbo jėgą. Akivaizdu, šiandien šis pranašumas sunyko. Taip, statistiškai išsilavinusi ir patikima, tačiau – nebepigi. Epochos pabaiga.
Kyla pagrįstas klausimas: ar jau aušta nauja epocha? Epocha, kurioje investuotojus trauktų Pramonė 4.0 reikalingos ir STE(A)M išsilavinimu grįstos kompetencijos bei įgūdžiai.
Aišku, tokio lygio darbo jėgos susiformavimas reikštų de facto išvystytas aukštos pridėtinės vertės industrijas ir jų ekosistemą: daugiabriaunes ir dirbtiniu intelektu grįstas vertės grandines, atitinkamas švietimo sistemos galimybes, kūrybingumu alsuojančią sociokultūrinę aplinką, pagaliau, stabilią politinę sistemą bei efektyviai veikiantį viešąjį sektorių. Tai yra būtinos sąlygos kuriant aukštesnės pridėtinės vertės ekonomiką. Pasidaro baugu pagalvojus, kiek šviesmečių mums skiria nuo apsigyvenimo aukštesnės vertės planetoje vardu „Naujos kartos Lietuva“...
Štai čia ir slypi Lietuvos iššūkis, be kurio įveikimo naujos epochos aušrelė mums nepatekės, o mes, kaip tūli bėdžiai, liksime prie įskilusios geldos, t. y. įkalinti vidutinių pajamų ir stagnuojančios ekonomikos spąstuose. Ką daryti? Atsakymas: optimali perspektyvių industrijų ir valstybės sinergija, įgyvendinama valstybės industrijos politikos. Valstybės indėlis turėtų būti toks:
optimalios investicijos į švietimą bei viešąjį sektorių;
rinkos konversijos palaikymas per naujų standartų (žalioji / ciklinė / tvarioji ekonomika) diegimą ir kartu lanksčius finansavimo instrumentus.
Kamuolys valstybės rankose. Ir pasirodo, dėkui pandemijai ir ES, šiandien mūsų valstybė turi ne tik strateginius atsakymus... bet ir pinigus!
2020 m. gale Lietuvą sudrebino nauja strateginė žinia: „2021–2030 m. Nacionalinis pažangos planas“ (NPP) su 18 mlrd. eurų investicijų pažadu; o šiais metais – „Naujos kartos Lietuva“: ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė.
2021–2026 m.“ (NKL) su 2,225 mlrd. eurų valstybės investicija ir apie 3 mlrd. eurų paskoloms verslui. Gera strategija prasideda nuo adekvačios savivokos, t. y. teisingo realybės įsivertinimo. Taigi, kur mes, anot šių valstybinių strategijų, esame?
Staigmena, staigmena! Esame žemos pridėtinės vertės ekonomika su vienu žemiausių tarp ES šalių našumu (2019 m. siekė tik 77,1% ES vidurkio).
Dauguma Lietuvos įmonių dirba mažiausiai pelningose pridėtinės vertės kūrimo grandyse: yra žaliavų tiekėjos, gamina ar eksportuoja tarpines produktų dalis. Taip pat susiduriame su darbo rinkai aktualių įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties iššūkiu, kai jau nuo 2015 m. aukštosios mokyklos sulaukia vis mažiau abiturientų, norinčių studijuoti STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) mokslus.
Ką jau kalbėti apie STE(A)M (plius menai) sistemą, ugdančią žiniomis grįstą kūrybinį mąstymą, be kurio bus neįmanoma sėkmingai veikti dirbtinio intelekto epochoje (Pramonė 5.0).
Prastai ir su inovacijomis. Pagal investicijų į inovacijų vystymą rodiklį, Lietuva įstengia skirti tik 0,88% nuo BVP dalies, kai stipriausių valstybių rodiklis — 2,4%. Pagal kasmet sudaromą ES inovacijų švieslentę Lietuva 2020 m. užėmė 19 vietą tarp ES valstybių narių. Paties verslo indėlis į MTEP nuo visų investuojamų pinigų... trečias nuo galo Europos Sąjungoje.
Bet gyvenimas gerėja ir jokia palyginamoji statistika mūsų neišgąsdins. Pagal BVP perkamosios galios paritetą 2020 m. pralenkėme ne tik Estiją, bet ir Ispaniją. Judame į priekį ir aukštųjų verčių srityse: tradiciškai lietuviška lazerių industrija užima 10% dalį globalioje lazerių rinkoje; nuosekliai didėja BIOtech pramonės pajėgumai (eksporto augimas 2020m. — 62%), auga hi-tech inžinerijos eksportas (2020m. - 14%); Lietuvoje įsikūrusiai FINtech industrijai — ketvirta vieta pasaulyje (pagal „Findexable“ reitingą); toliau kyla IT industrija: 2021m. produktų ir paslaugų eksportas pralenkė kitas Baltijos seses (Šaltinis: „Versli Lietuva“). Optimizmo neprarandame!
Ir visgi. Daugiausia pridėtinės vertės Lietuvoje eksportuoja paslaugų sektorius ir apdirbamoji gamyba: net apie 90% viso pridėtinės vertės eksporto. Paslaugų sektoriuje vyrauja didmeninė prekyba, sausumos transportas ir sandėliavimo bei saugojimo veikla; apdirbamojoje gamyboje – maisto pramonė, baldų, tekstilės ir chemijos produktų sektoriai.
Taigi, šie — darbo vietas kuriantys (gera naujiena), tačiau aukšta pridėtine verte nepasižymintys (bloga naujiena) — sektoriai ipso facto yra svarbiausieji Lietuvos eksporto struktūroje. Šį iškalbingą „90%“ duomenį atitaria, deja, vis dar neįkvepianti švietimo sistema, šiandien negeneruojanti nei aukštos pridėtinės vertės kūrybai reikalingų įgūdžių, nei, aišku, ambicijų. Tad, logiškai, kiek liūdnoką paveikslą pabaigia statistiškai žemas inovacijų alkis ir (paskutinis vinis!) — vieningos inovacijų generavimo bei aksceleravimo struktūros nebuvimas.
Štai tokia ta mūsų padėtis: kol kas patogiai įsitaisome ne tik vidutinių pajamų, bet ir menkų žinių beigi ambicijų spąstuose. Taip, didžiuojamės neeilinėmis asmenybėmis ir jų sukurtomis inovatyviomis industrijomis. Štai puslaidininkių industriją atstovaujanti lietuviška įmonė „Teltonika“ pasišovė iki 2030 m. viena investuoti 2,5 mldr. Eur. Tai yra daugiau nei naują kartą ambicingai kurianti valstybė 2021-2026 m. laikotarpiu. Visgi būkime biedni, bet teisingi – vieniši vilkai į naują epochą visos valstybės neištrauks.
Tad koks būtų mūsų valstybė strateginis atsakas?
Pagal NKL strategiją didžiausia imvesticija, t. y. 77% visos paramos, skiriama Žaliajai pertvarkai (1184,1 mln. Eur) bei Skaitmenizacijai (588,2 mln. Eur). Toliau eina Švietimas ir Inovacijos (komponentės Nr.4 ir 5) – 955,73 mln. Eur. Tokia NKL prioritetų seka atitinka pusmečiu ankstesniame NPP strateginiame plane įsivardintus prioritetinius sisteminius iššūkius, būtent:
Ekonomikos perorientavimas į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, įskaitant pramonės perorientavimą į žiedinę ekonomiką;
Švietimo kokybės didinimas ir ugdymo(si) netolygumų mažinimas.
Panašu, kad šie tokie valstybės strateginiai prioritetai sprendžia žemos pridėtinės vertės ūkio konversijos iššūkį. Neabejotinai, skaitmenizuota, aukštos vertės įgūdžius įgyjanti, tvarias technologijas įsisavinanti visuomenė yra būtina aukštą pridėtinę vertę kuriančių procesų prielaida. Būtina, tačiau ar pakankama?
Mat strateginės investicijos galutinis tikslas neturėtų būti tik naujų standartų rinkoje skiepijimas, bet kartu ir jos sotinimas naujo standarto produkcija. Iš čia siūlosi išvada: pamatinis valstybinės industrinės politikos tikslas turėtų būti konkrečių industrijų ekosistemų sėkmė, kuri apimtų ir augančią edukuotos rinkos paklausą.
Sulig šia logika, pavyzdžiui, investicijos į Žaliąją pertvarką rezultatas turėtų būti lietuviškos GREENtech industrijos augimas, pamatuojamas konkrečiais rodikliais 5-10 metų laikotarpyje. O šiandien mūsų valstybė, atvirkščiai, užsiduoda ne vietinius konkrečius, bet bendrus ir tik tikėtinus (ES „žaliosios agendos“ numatytus) klimato kaitos suvaldymo tikslus iki 2030 m.
Todėl ir NLK Žaliosios pertvarkos įgyvendinimo rodikliai susiveda ne į vertės procesų ir jų rezultatų konkrečios industrijos rėmuose projekciją, bet į bendrus aplinkosauginius reikalavimus: anglies dvideginio emisijos mažinimas per netaršių transporto priemonių plėtrą, atsinaujinančių išteklių dalies elektros energijos suvartojime augimą, pastatų renovaciją ir pan.
VERSLO TRIBŪNA
Jau 5 kartą organizuotas „Spiečiaus“ verslo bendruomenės renginys „Spiečiamės“ šiemet subūrė rekordinį dalyvių skaičių. Rugsėjo 26 d. vykusiame susitikime iš viso dalyvavo daugiau nei 500 Inovacijų agentūros įkurtų aktyvaus verslo erdvių „Spiečius“ narių ir alumnų iš visos Lietuvos bei daugiau nei 30 nacionalinio verslo lyderių, mentorių ir ekspertų.
„Evernord“ grupei priklausantis atviro tipo informuotiems investuotojams skirtas fondas „Evernord Bond Fund“ jau kitų metų pradžioje pradės grąžinti investicijas ir uždarbį savo investuotojams: nuo 2026 m. I ketvirčio, kiekvieną ketvirtį, jiems bus išmokama dalis investuotų lėšų su palūkanomis. Tokia fondo struktūra užtikrina nuolatinį kapitalo srautą (cash flow) ir atliepia investuotojų poreikį gauti periodines pajamas bei sumažinti reinvestavimo riziką.
Prie tarptautinės „Via Baltica“ magistralės Panevėžio r. savivaldybėje, Šilagalio kaime pilna apimtimi pradėjo veikti UAB „Engerta“ biometano gamybos jėgainė – pirmoji biojėgainė Lietuvoje, prijungta prie ESO skirstomųjų tinklų.
OWEXX – beveik 30 metų reklamos rinkoje veikianti įmonė, siūlanti plataus spektro reklamos paslaugas: prekės ženklo, logotipų, pavadinimų, interneto projektų kūrimo, reklamos kampanijų planavimo ir organizavimo, reklamos kūrimo ir reklamos plotų bei kitas paslaugas. OWEXX valdomas lauko ekranų tinklas veikia visose Baltijos šalyse – modernūs lauko ekranai, esantys strategiškai atrinktose vietose, matomi didžiulei auditorijai.
Neabejotinai kilnūs ir reikalingi tikslas. Tačiau jie išvengia esmės. Realios konversijos į aukštą pridėtinės vertės ekonomiką sėkmė išmatuojama dalies pridėtinės vertės eksporte augimu.
Kitas rodiklis – visuomenės imlumas aukštos pridėtinės vertės produktui, t. y. kokybiškai naujo gyvenimo būdo recepcijai. Vadinasi, Žaliosios pertvarkos atveju turėtų būti kuriama kryptinga rinkos pertvarkos veiksnių sistema, būtent:
Keičiama visuomenės būsto ir būvio jame kokybės suvokimas („tvarus būvis tvariame būste“);
investavimas į lietuviškas GREEN/AGROtecho įmones;
atitinkamai keičiamas būsto statybos ir aplinkotvarkos reglamentavimas. Priešingu atveju, Žalioji pertvarka gali pasilikti strateginiu pinigų „įsisavinimo“ pagrindu, tačiau taip ir nesukurianti nei naujos visuomenės kokybės standarto, nei išplėtojant pastarąjį įgyvendinantį industrinę ekosistemą.
Nuoširdžiai norisi pagirti Lietuvos valstybę ir jos strateginės analizės centrą STRATA už gerą kryptį. Tačiau čia tik pradžia. Kitas žingsnis turi būti ženkliai konkretesnis.
Viešai sklendžiančių žvalgų tikrai pakanka. Anot LPK prezidento V. Janulevičiaus, valstybė kartu su industrijomis turėtų pradėti dėlioti „ateities trajektorijas“ 10–20 metų perspektyvoje (Šaltinis: Lietuvos verslo forume skaitytas pranešimas „Permainos kurios ateina: kaip suspėti į pokyčių traukinį“).
Puikų patarimą duoda „Investuok Lietuvoje“, būtent, gerąja „naujųjų industrinių politikų“ praktika besiremianti studija „Lietuvos ekonomikos transformacija: 4 strateginės kryptys“ (2020m.). Nors ši studija irgi neišlipa iš būtinųjų prielaidų — švietimo kokybė, valstybės investicijų į inovacijas administravimas, viešojo valdymo efektyvumas, regionų politika – įgyvendinimo lygmens, visgi joje iškeliamas teisingas principas ir būtinas sekantis žingsnis: „Lietuvos ekonomikos sėkmę nulems aiškios krypties nustatymas ir pažangių ekonomikos sektorių vystymas. Tai įgalintų šalį tapti pasauline lydere specializuotuose sektoriuose, o šalyje kuriamos darbo vietos apimtų inovacijų, produktų vystymo ir kitas aukštos pridėtinės vertės funkcijas. Didelį augimo potencialą turintys sektoriai generuotų spartų ekonomikos augimą, o juose vystomos inovacijos, kompetencijos plistų po visą ekonomiką.“
Tad šiandien klausimas vis dar išlieka atviras: kokie Lietuvos ekonomikos aukštos pridėtinės vertės sektoriai turi didžiausią potencialą ir yra verti didžiausių investicijų? Kol kas (kaip tai ir daro pastarosios studijos autoriai) pagrįstai spėliojame vis kalbėdami apie vis tuos pačius jau „pajudėjusius“ biotechnologijų, lazerių gamybos, finansų technologijų sektorius. Visgi šie sektoriai yra sąlyginai nedideli. Deja, deja... pavieniai sektoriai naujos epochos nesukurs.
O kas sukurs? Gal industrijų sinergija? Pavyzdžiui, GREENtech / AGROtech / BIOtech / Sveikatinimosi industrijos ir tvaraus gyvenimo būdo Lietuvoje trendo sinergija.
Tai – tiesiog dar nepamatuota įžvalga. Bet juk privalu bent kažkur perspektyviai žvelgti..! Išvada: privalu atlikti daug didesnį (nei dabar normatyviniuose NKL–NPP dokumentuose) strateginės analizės, strateginės diskusijos su Verslu ir Akademija bei pačios strategijos projekcijos darbą. Tik tada atsakysime į klausimą – ar visgi išauš Lietuvoje nauja aukštos pridėtinės vertės epocha?
