M. Kubilius. Talentų kapitalas, arba Pramonės 5.0 link

Publikuota: 2021-04-03
Įmonės nuotr.
svg svg
Įmonės nuotr.
CEZARIS STRATEGIES įkūrėjas

Vis daugiau įmonių Lietuvoje susiduria su technologijų įsisavinimo iššūkiu. Problema - ne tik inovacijų mastas, kartų skirtumas ar panašūs žmogiški naujovių įsisavinimo trikdžiai. Pridėtinės vertės kūrimo būdo ir net kapitalo sampratos baruose vyksta tektoniniai lūžiai. Jau dabar akivaizdu, kad ateityje aukštos vertės produktai bus kuriami dirbtinio intelekto (DI) ir žmogaus intelekto (ŽI) simbiozės dėka.

Jei įmonė neišvystys savo DI/ŽI simbiozės modalumo, ji nebeturės technologinio adekvatumo rinkai. Ir jos paprasčiausiai nebeliks. Atrodo, kad esame tik Pramonė 4.0 revoliucijos pradžioje, tačiau pažangos sparta jau verčia įžvelgti pranašias ateities strategijas.

Ateitis yra dabar

Ateitis jau skleidžiasi mūsų dabartyje. Charakteringas atvejis, kuriuo Lietuvos nekilnojamoje turto plėtros asociacijos organizuotoje PropTech konferencijoje pasidalino vienas NT kompanijos vadovas. Įmonėje dirbantis geras statybų specialistas nesugeba naudotis naujai įdiegta veiklos administravimo ir apskaitymo IT programa. Statybų specialistui reikia IT specialisto pagalbos. Tad įmonė nusamdė IT asistentą. Įmonės vadovas galvoja į priekį ir sprendžią galvosūkį: inovacijų tik daugės, ir seniems geriems statybų specialistams problemų kils dar daugiau. Ką daryti? Ar problemos sprendimas yra laisvųjų specialistų „gig‘ų“ samdymas, kad seni geri specialistai išliktų adekvatūs įmonės kuriamos pridėtinės vertės procesui? Visgi įmonei reikalingų senų gerų specialistų nesugebėjimas įgyti naujų žinių ir neišvengiamas išorinių resursų samdymas išbrangina produktą.

Problemos esmė: seni geri specialistai brangsta ne dėl jų „gerumo“, bet dėl jų „senumo“ komponentės. Įmonės vadovui iškilusi dilema jau pranašauja, kad produkto vystymo progresija bus tapati darbuotojų žinių atsinaujinimo progresijai. Šiandien statybų specialistas savo amatą išmano gerai, ir yra vadovo vertinimas. Jis spėriai sukasi statybose ir smagiai lipdo namus iš gerai jam pažįstamų „tradicinių“ medžiagų, pavyzdžiui, silikatinių plytų. Statybų specialistas ne tik išmano, kaip reikia plytą kloti, bet ir moka pasikolioti su vietiniais ar iš Ukrainos atvykusiais statybininkais, kad šie jį „gerbtų“, o darbai eitų „kaip ir pypkės“! Kaip anais sovietiniai laikais, kai „chruščiovkes“ (beje, iš tų pačių pigiausių silikatinių plytų) smagiai lipdė su „prarabu“ besikoliojantys statybininkai.

Ir štai tokį tradicinį statybų sektorių ištinka revoliucija. Vartotojai būstą ima vertinti ne pagal artumą miesto centrui ar panašius senamadiškus kriterijus, bet pagal savo gyvenimo adekvatumą žaliam ir išmaniajam standartui. Taigi, senam geram statybų specialistui netrukus reikės įsisavinti aibę naujų dalykų. Pavyzdžiui, ciklinės ekonomikos principus kartu su buitines atliekas minimizuojančių technologijų subtilybėmis; energiją tausojančias išmanių namų technologijas, kurių individualius sprendimus klientui pritaikys DI, o ne visiems laikams suderintas architektūrinis projektas. DI taip pat individualiai parinks energiją tausojančius optimalius erdvės išplanavimo sprendimus kartu su apdailos medžiagomis ir ergonomišku dizainu.

Be abejonės, „tradicines“ silikatines plytas pakeis 3D būdu spausdintos sienos iš anglies dvideginį absorbuojančių medžiagų. Ir dar daugiau: specialistui nebereikės koliotis su darbininkais. Statybinių medžiagų užsakymus, logistiką, o ir patį montavimą su specializuotų robotų pagalba irgi vadybins DI. Naujoji industrija išstums tradicinę statybą su jos metodais kaip kažkada pirmos kartos iPhone‘ai su liečiamuoju ekranu negrįžtamai išstūmė „Nokia“ mygtukinius.

Tai kas lieka tam senam ir geram statybų specialistui? Ogi gėrėtis nauju procesu ir kurti „gerą jausmą“ gyvai bendraujant su potencialiais klientais. Taip pat - nešioti kavą buvusiam IT asistentui, kuris taps naujos kartos statybų profesionalu, gebančiu dirbti su DI ir kitomis technologijomis.

Siekdamas vaizdžiai pailiustruoti ateinančią revoliuciją, sąmoningai pasirinkau tokios tradicinės industrijos kaip statybos pavyzdį. Iš tiesų, šiandien visų industrijų „tradiciniai“ metodai sparčiai nyksta. Joms iš tiesų gresia ant pasenusio strateginio pranašumo laurų užmigusios „Nokia“ likimas.

Nušvitimo link

Ir čia kyla esminis klausimas: koks turėtų būti ateities pridėtinės vertės KŪRĖJAS? Kitaip tariant, kokį bazinį išsilavinimą ir kokius praktinius įgūdžius turėtų turėti jau įsliūkinančios Pramonė 5.0 „specialistas“?

Įprasta manyti, kad bazinio išsilavinimo klausimą sprendžia valstybės palaikoma švietimo sistema, o specifinių įgūdžių ir žinių poreikį – pats verslas. Pirmojo klausimo sprendimas ataidi linksma pasakėčia iš nacionalinio folkloro: „Kaip lietuviai savo švietimo sistemą dešimtmečiais reformavo“. Iš tiesų, valdžia nesugeba imtis reformų, nes valdiškas supratimas apie patį ugdymo tikslą yra labai miglotas.

Štai naujosios Vyriausybės programoje randi tokį pasiryžimą: „Švietimo sistema suteiktų šiuolaikinei ekonomikai ir visuomenės raidai reikalingus įgūdžius“. Bravo! Ir toliau tokį: „Nacionalinė STEAM programa skaitmeninei atskirčiai mažinti“ (2.4.4.). Šiame skyrelyje iš esmės kalbama apie mokytojų, mokinių ir net darželinukų skaitmeninį raštingumą. Pagal tokį valdišką sumanymą STEAM (tarpdisciplininio ugdymo) tikslas pirmiausiai yra kompiuterinio raštingumo menkumo Lietuvoje problemos sprendimas. Anaiptol! STEAM yra žmogaus kūrybinių ir mąstymo gebėjimų visuminis ugdymas. Inovatyviomis technologijomis pagrįstame ūkyje pridėtinės vertės kūrėjo pagrindinis įgūdis nėra tik kompiuterinis raštingumas.

Kompleksišką inovatyvaus ūkio tikrovę ne tik privalu pažinti; bet ir ją patiems kurti. Tokia yra STEAM ugdymo esmė. Ar tai būtų žaliasis ir išmanusis miestas, ar gyvenimas kosmoso orbitos sklendžiančiame viešbutyje, ar Marse; ar tiesiog gebėjimas kurti ciklišką ir tvarią ekonomiką – viso to pamatas yra siekis kurti aukštesnes individualaus ir bendruomeninio gyvenimo formas.

Tūlas svajotojas Elonas Muskas, de facto įgyvendinantis STEAM principus savo veikloje, tai vadina nuolatine žmogaus sąmonės plėtra, arba „kolektyvinio nušvitimo“ būsena. Kitaip tariant, tiesiog kuriančio žmogaus savikūra ir iš jos kylančios aukštesnio lygio bendrabūvio formos ... taip, ir aukštesnėse erdvėse. Deja, kol kas LR Vyriausybė su mūsų suklypusios švietimo sistemos adeptais šito suprasti nepajėgia, o ir esminių proveržių Lietuvos ūkyje nenumato.

Dėl verslo ugdomų praktinių įgūdžių ir teorinių žinių. Verslas tiki, kad viską išsispręs pats. Čia aptartas NT įmonės atvejis yra tipiškas išmanumo resurso trūkumą išsprendžiantis gig ekonomikos (t.y. laisvai samdomų specialistų dalijimosi ūkio) pavyzdys. Tačiau pažangus ir toliaregiškas suvokimas, kad ateities ekonomikos produktas remsis DI/ŽI simbiozės modalumais, kelia pagrįstą klausimą: ar gig ekonomikos principai šiandien nėra senstelėję? Ateitis pareikalaus ir aukštesnio žmogiškųjų gebėjimų vystymo ir įsisavinimo dinamikos supratimo. Kaip tai atrodytų?

Talentų kapitalas

Pasinaudosiu vienos geriausių JAV ir pasaulyje Whartono verslo mokyklos inovacijų blogo įžvalga. Akivaizdu, kad ūkyje pasikartojančios funkcijos bus pilnai robotizuotos ir valdomos dirbtiniu intelektu. Žmonėms liks ne-pasikartojančių, taigi, unikalių funkcijų išpildymas. Ir čia „žmonės“ reiškia ne pavienį, bet pajėgesnį „sutelktinį intelektą“, kuris funkcionuoja kaip įmonės labui dirbančių talentų sinergija. Talentai iš esmės atliks naujų vertės erdvių paieškas, moksliškai – užsiims pagrįstomis hipotezėmis. Paprastai tariant, žmonės kūrybiškai kurs problemas, o mašinos jas spręs. Štai tokia paprasta DI-ŽI simbiozės pagrindu kuriamos pridėtinės vertės formulė.

Paprasta, bet su itin dideliu iššūkiu. Juk žmogus ar žmonių grupė turės atliepti dirbtinio intelekto diktuojamą mašinų mokymosi (machine learning) tempą. Štai ir gauname gan grėsmingą silogizmą. Pirma prielaida: dirbtinio intelekto neįsisavinęs verslas sužlugs; antra prielaida: verslas vis labiau augančiu tempu turės sugebėti nuolat besivystančio dirbtinio intelekto galias naudingai įdarbinti. Išvada: verslas turės nuolat ir greitai mokytis.

š čia ir svarbi praktinė išdava: mokymasis visą darbinį gyvenimą neišvengiamai taps pridėtinės vertės kūrimo proceso dalimi. Įsisavindamas šiuolaikiniams iššūkiams adekvačių švietimo institutų resursus, verslas pats turės organizuotis mokymosi procesą. Greitai senstančių žinių paneigimas ir naujų tarpdisciplinarinių įgijimas panaikins šiandien tūlam specialistui įprastą komforto zoną. Nauja būsena, būtent, nuolatinis žinojimo ne-komfortas, taps būtina sąlyga nuolat kuriant produkto pranašumą rinkoje. Toli gražu ne kiekvienas žmogus sugebės išsilaikyti tokioje nuolatinėje kokybiškoje kaitoje. Tad ateities aukštos vertės kūrimo procesuose išliks tik talentingi ir nuolat besimokantys. Gyvenimo būdo pasirinkimas bus toks: arba iššūkių pilnas kūrybingas darbas ir gyvenimas; arba „kūrybingųjų“ ir DI su bazine „laimingo“ gyvavimo dotacija išlaikomas vartotojas.

Istorinis Sokrato priesakas „žinau, kad nieko nežinau“ pagaliau taps praktiškai pritaikomu itin pažangiame ūkyje. Tuo tarpu įmonių išvystytas gebėjimas įsisavinti ir vystyti talentus, kuriant DI-ŽI simbiozės modalumus, taps pagrindiniu kapitalu ir strateginio pranašumo veiksniu.

Komentaro autorius - Mindaugas Kubilius , CEZARIS STRATEGIES, įkūrėjas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
V. Butkevičius. Kas liko nepasakyta Vyriausybės posėdyje 2

Atstovaudamas prekybai Lietuvos turguose, balandžio 15 d. dalyvavau Vyriausybės posėdyje. Deja, tai buvo...

Kai vėliau – per vėlu 2

Apie vieną naujausių į Seimą atkeliavusį įstatymo pakeitimų projektą, ko gero, negalima sakyti „geriau vėliau...

Kaip sutvarkyti vakcinų sukeltą sumaištį Europoje

COVID-19 visoje Europoje sukėlė daug kančių, o Europos Sąjungoje lėtai vykstanti vakcinacija grasina dar...

Verslo aplinka
2021.04.18
E. komercijos pradmenys, arba 10 svarbių dalykų į internetą besikraustantiems smulkiesiems 1

Kadangi interneto svetainių kūrimas – mano oras ir vanduo, jau keletą metų kiekvieną dieną vis girdžiu tuos...

Verslo aplinka
2021.04.17
R. Vilpišauskas. Optimizmas pandemijos metu

Balandį įvykęs Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) pavasario susitikimas pasižymėjo optimizmu...

Verslo aplinka
2021.04.16
Finansų ministeriją kamuoja atminties spragos 4

Lietuvos valdantieji politikai ne tik praleido progą įmonėms padidinti registravimosi PVM mokėtoju ribą nuo...

Verslo aplinka
2021.04.16
A. Stikliūnas. Keliautojai grįžta į oro uostus: kokius namų darbus paruošėme?

Pasaulinei pandemijai tęsiantis ilgiau negu metus, aviacijos, kaip vieno pagrindinių keliavimo būdų,...

Verslo aplinka
2021.04.15
Svarbiausioji misija – sustabdyti karą 9

Per kelias pastarąsias savaites padėtis Ukrainos rytuose pablogėjo tiek, kad karo būsena iš esmės jau...

Verslo aplinka
2021.04.15
E. Ferreira. Atėjo laikas keistis

Juk sakoma, kad sunkumai užgrūdina. Jei tai tiesa, šiandien grūdinamės visi: kovojame ne tik su amžiaus...

Verslo aplinka
2021.04.14
Iš chaoso tvarka negimsta

Negana to, kad Lietuvoje vis dar gerokai vėluoja vakcinacija, šiame procese įnešama vis daugiau chaoso –...

Verslo aplinka
2021.04.14
Reikalavimą įkalė ir nusiplovė rankas 12

Deklaruodama prioritetą gerinti verslo klimatą, Vyriausybė imasi ant verslo pečių krauti naują naštą –...

Verslo aplinka
2021.04.13
M. Skuodis. Kaip keisime valstybės valdomų įmonių valdybų atrankas 11

Susisiekimo ministerija yra atsakinga už dvylika valstybės valdomų įmonių (VVĮ), iš jų net aštuonios –...

Verslo aplinka
2021.04.12
Ieško, kur pasisemti pinigų 84

Rekordinės sumos, mestos ekonomikai gelbėti, gali kažkiek atsisukti antru lazdos galu – vis daugiau valstybių...

Verslo aplinka
2021.04.12
H. Bivainienė. Viešos darbuotojų algos: 3 naudos verslui 5

Žengsime dar vieną žingsnį didesnio darbo rinkos viešumo link. Nuo balandžio 1 d. „Sodra“ skelbia vidutines...

Verslo aplinka
2021.04.11
W. Buiteris. Ar bitkoinas tinka verslui? 7

Savo komentare „Financial Times“ ekonomistė Dambisa Moyo aiškino, kodėl verslo lyderiai turėtų investuoti į...

Verslo aplinka
2021.04.10
D. Misiūnas. Negalėdami pasiimti milijonų, krapštome centus 11

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, konstatavo, kad valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių pertvarka...

Verslo aplinka
2021.04.09
I. Genytė-Pikčienė. Infliacijos kreivė riečiasi aukštyn 1

Numatomas paklausos šuolis pramoninių metalų ir kitų žaliavų gavybos industriją užtinka nepasiruošusią. Juk...

Verslo aplinka
2021.04.09
Chroniška galvasopė, vaistų nerasta? 1

Nors ne viena Vyriausybė deklaravo pradėsianti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarką, kad jos būtų...

Verslo aplinka
2021.04.09
A. Gaudiešius. Prasideda tvaraus finansavimo era: ką apie tai reikia žinoti verslui?

2021-ųjų metų pabaigoje bendra suteikta žaliojo finansavimo suma pasaulyje pasieks 3 trln. JAV dolerių, rodo...

Verslo aplinka
2021.04.08
Skolinimosi apetitą vis tiek teks varžyti

Kol kone visų pasaulio šalių leksikoje tebekaraliauja žodžiai „pandemija“ ir „krizė“, terminas „infliacija“...

Verslo aplinka
2021.04.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku