Gimėte nepriklausomoje Lietuvoje? Darbdaviui rūpės tik jūsų kompetencija, ne amžius
Jie jau yra 3-4 metus padirbėję, paragavę keleto darbų, apdegę, pamatę įvairių darboviečių pliusų ir minusų. Personalo atrankų specialistai tokius kandidatus jau vertina rimtai, kaip žinančius, kuriuo profesiniu keliu nori eiti.
Gera žinia ta, kad ši karta ir jaunesni darbo ieškantys žmonės jau nebepatirs tokios atskirties darbo rinkoje, su kokia šiandien susiduria nemaža dalis „sovietinėje Lietuvoje“ užaugusių darbuotojų.
Kas leidžia taip teigti? Dauguma nepriklausomoje Lietuvoje gimusių lietuvių jau yra ragavę užsienio, dažniausiai – kitų Europos šalių „virtuvės:, studijavę pagal tarptautines mainų programas, dirbę paprastų darbų užsienyje. Jie – maksimalistai, turi daug idėjų, yra pakankamai laisvi, veržlūs, plataus požiūrio ir akiračio. Jie gana laisvai jaučiasi kalbėdami angliškai. Taigi, nepriklausomoje Lietuvoje gimusi darbuotojų karta puikiai atitinka šiuo metu versle egzistuojančią darbuotojų paklausą.
Įmonės turi išlikti labai konkurencingos. Kad garantuotų pardavimus, jos turi dairytis į Europą, todėl joms reikia ir Europos jau mačiusių darbuotojų. Šiais laikais verslo įmonės didelį dėmesį skiria organizacijos kultūrai ir joms svarbi darbuotojų pasaulėžiūra. Dažna Lietuvoje veikiančių užsienio korporacijų praktika atrodo taip: surandamas puikias savybes turintis jaunas projektų vadovas ir iškart žinoma, kad jis, pusę metų padirbėjęs Lietuvoje, išmoks visko, ko reikia, o tada keliaus dirbti į kitas grupės įmones Europoje. Pabuvojęs užsienyje, žmogus supranta rinką, žmones, vietos mentalitetą, aplinką. Todėl užsienyje studijavusio, dirbusiojo patirtis įmonei tampa itin svarbi.
Dirbdamas Jungtinės Karalystės ir Olandijos personalo paieškos rinkose per beveik dešimt metų pastebėjau, kad tose šalyse darbuotojų amžius nėra akcentuojamas, ir tai akivaizdžiai susiję su šalių istorija. Dažnas emigrantų paaiškinimas „užsienyje mane gerbia“ aktualus todėl, kad užsienyje nėra to mentaliteto lūžio, kuris įvyko Lietuvoje. Pavyzdžiui, Olandijoje sovietmečio nebuvo, todėl ten ieškant darbuotojų amžius yra nesvarbus, nėra neigiamo nusistatymo dėl amžiaus. Ypač tai matyti su kvalifikuotais kandidatais į darbo vietas – nei Jungtinėje Karalystėje, nei Olandijoje netaiko amžiaus cenzo. Po 10-15 metų taip bus ir Lietuvos darbo rinkoje.
Ateityje amžius nebus kritinis faktorius pasirenkant darbuotojus. Darbdaviai tiesiog ieškos specialisto. Dėl technologinės revoliucijos bus svarbiausia žmogaus kompetencijos, išsilavinimas ir darbo patirtis. Jeigu jaunuoliai toliau augs kaip specialistai ir liks konkurencingi, jiems nekils problemų dėl amžiaus. Nes jie baigę tokius pačius mokslus kaip ir jų vadovai. Svarbu amžiui bėgant įgyti daugiau kompetencijų. Todėl jeigu darbuotojas gilins kompetencijas, turės tokius pačius braižymo sertifikatus, baigęs mokslus, dirbęs ties tokiais pačiais projektais, tik 15 metų vyresnis – toks žmogus kurs didesnę pridėtinę vertę ir jam nereikės bijoti dėl vyresnio amžiaus.
Dabar vyraujantis jaunų darbuotojų poreikis susidaro dar ir dėl to, kad praktiškai visos Lietuvos įmonės yra verslo plėtros, auginimo stadijoje. Todėl ir darbuotojų ieško jaunų, nes tai verslo vystymas... Darbdaviai įsitikinę, kad jiems bus sunku išmokyti patyrusį žmogų naujų dalykų.
Todėl ir jauniems, ir vyresniems darbo ieškantiems žmonėms yra būtinas nusiteikimas „ateinu čia mokytis, būti lankstus“. Žmonės turi nebijoti iš esmės persikvalifikuoti ir įgyti naują patirtį. Dirbdamas visiškai kitokį darbą, gali tapti efektyvesnis, nei 15 metų sėdėdamas prie to paties stalo. Ir, žinoma, būtina mokytis anglų kalbos.
