Kam rūpi Lietuvos žaliasis auksas

Publikuota: 2016-08-01
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Švedijos valdantieji socialdemokratai supranta, kad šalies miškai yra žaliasis auksas, todėl rūpinasi, kad jų savininkams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos ūkininkauti miške ir taip jie duotų naudą mokesčių mokėtojams. Tai supranta ir Baltijos kaimynai politikai.

Latvijoje ir Estijoje beveik trigubai didesnės privačios miško valdos nei Lietuvoje, o miško savininkėmis vis dažniau tampa įmonės. Didesnės valdos leidžia veiklą vykdyti efektyviau. Be to, nemažą įtaką tam daro palankesnė mokestinė aplinka.

Mokestinė sistema Lietuvoje labiausiai išsišoka dėl nuo 2015 m. įvesto vadinamojo 5% medienos apyvartos mokesčio, kurį privatūs miškininkai net yra apskundę Briuseliui.

Mokestinių sistemų analizė parodė, kad latviai ir estai siekia ir skatina miškų ūkio sektoriuje kurti didesnę pridėtinę vertę. O Lietuvoje vadinamasis 5% medienos „apyvartos“ mokestis – atvirkščiai, skatina parduoti žaliavinę medieną. Taip nukenčia medienos apdirbimo sektorius, neskatinama kurti darbo vietų, valstybė netenka mokesčių į biudžetą. Skaičiuojama, kad patiems imantis kirtimo, medienos ruošos darbų ir transportavimo atitinkamai mokestinė našta Lietuvoje didėja iki pusantro karto.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Regis, Seimo politikai jau susigriebė ir žada pokyčių.

Socialdemokratas Algimantas Salamakinas, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas, kurio iniciatyva nuo 2015 m. ir buvo įvestas 5% mokestis nuo parduotos medienos, neviešame komiteto posėdyje dar š. m. birželį pasiūlė komiteto nariams apsvarstyti idėją sumažinti per pusę, iki 2,5%, mokesčius miškų savininkams. VŽ šaltinių teigimu, tai jis uždarame komiteto aiškino tuo, kad jį žiauriai supykdė faktas, jog savininkų sumokėti 5% nueina ne keliams tvarkyti – tai jis kaip mokesčio iniciatorius buvo prižadėjęs, – o valstybės institucijoms – Generalinei miškų urėdijai ir Valstybinei miškų tarnybai – išlaikyti.

Tačiau Aplinkos ministeriją, regis, tokie siūlymai tik erzina.

„Kai kurių Seimo narių siūlymus sumažinti tą vadinamąjį privalomųjų atskaitymų mokestį nuo 5 iki 2,5% nelaikau rimtu sprendimu – tai daugiau noras įtikti rinkėjams. Žinoma, galima ir mokestį mažinti, ir visai jo atsisakyti, jei lygiagrečiai peržiūrima ir keičiama visa mokesčių sistema, o kartu atsisakoma to, kas finansuojama didesnio mokesčio sąskaita, bet tam ryžto politikai kol kas neturi“, – komentuoja Nerijus Kupstaitis, Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius.

To ryžto vargu ar atsirastų pertvarkant ir valstybinį miškų ūkį, jei ne Vyriausybei per derybas iškelta viena iš sąlygų tai padaryti norint įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Gerosios valdymo praktikos ir iš korupcijos šešėlių ekonomiką išvesti siekiančių valstybių klube Estija pakviesta dar nuo 2010-ųjų, Latvija – šiemet. O Lietuvoje karšta urėdijų bulvė permesta kitai Vyriausybei, dabartinė valdančioji dauguma apsiribojo sudaryti eilinę darbo grupę, kuri „atliktų išsamią analizę“. Tiesa, EBPO rekomendacijų įgyvendinimo dokumente juodu ant balto įrašyta, kad 42 miškų urėdijos iki 2018 m. pradžios turi būti reorganizuotos į vieną efektyviai veikiančią valstybės valdomą įmonę, kaip yra daugelyje aplinkinių šalių. Rezultatai iškalbingi. Vienas darbuotojas valstybinėje miškų valdymo įmonėje generuoja nuo 200.000 Eur Suomijoje, Estijoje ir Latvijoje iki 763.000 Eur Švedijoje. Palyginkime, Lietuvoje tenka tik 40.000 Eur vienam urėdijos darbuotojui. Atitinkamai dėl menkesnio darbo našumo Lietuvos mokesčių mokėtojai gauna ir mažesnę naudą iš turto, kuris, įvairiais vertinimais, siekia nuo 1 iki 2 mlrd. Eur.

Taigi ar žaliajam Lietuvos auksui bus lemta žibėti? Kaip taikliai pastebėjo vienas VŽ kalbinamas investuotojų atstovas, reformų išsireikalauti iš tikrųjų galima tik stojant, o kai jau esi kokios nors organizacijos narys, priemonių spaudimui lieka minimaliai. Kaip ir stojant į ES, visi reikalavimai buvo priimami konvejeriu, o dabar šaliai ką nors keisti yra sunku. Todėl itin svarbu Lietuvai padaryti kuo didesnį proveržį dabar, nes paskui neliks poreikio ir išorinio spaudimo.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Jūsų bilietas nelaimėjo 10

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
05:50
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01
V. Kaušas. Pabrangęs doleris Lietuvos verslus privertė atsigręžti į Azijos valiutas 6

JAV doleriui pakilus į istorines aukštumas pinigines priversti plačiau atverti prekybinių ryšių su Azijos...

Nuomonės
2022.07.31
A. Rutkauskas. Svarbus ilgalaikės sėkmės siekiančių vadovų įgūdis

Įmonių vaidmeniui kovoje su klimato kaita, racionaliam išteklių naudojimui ir darnai su aplinka bei visuomene...

Nuomonės
2022.07.29
Kremliuje virtas jovalas – nei žodis, nei laisvė

Užvėrus ar bent privėrus duris į Lietuvos koncertų sales besiveržiantiems Kremliaus politiką palaikantiems...

Nuomonės
2022.07.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku