Kas laukia kreditorių po „Fresh Market“ bankroto
Akivaizdu, kad bendrovė tikrai susidūrė su finansiniai sunkumais ir nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Tai buvo ne tik viešai paskelbta pačios bendrovės atstovų, tačiau tai patvirtino ir teismas iškeldamas bankroto bylą (keldamas bankroto bylą, teismas privalėjo patikrinti, ar įmonė yra nemoki, t.y. ar jos pradelsti įsipareigojimai viršija 50% į balansą įrašyto turto vertės).
Šiuo metu didžiausias klausimas kreditoriams – kaip susigrąžinti savo skolas. Ne paslaptis, kad praktikoje įmonėms susidūrus su mokumo problemomis dažnai siekiama skolas atgauti ne tik finansine išraiška, tačiau ir natūra – prekėmis, kitu turtu, taip pat atliekant užskaitas ir kitas finansines operacijas. Svarbu paminėti, kad Įmonių bankroto įstatymas draudžia atlikti bet kokius įskaitymus, vykdyti prievoles, išieškoti iš bankrutuojančios įmonės turto, tačiau šie draudimai įsigalioja tik nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos.
Kadangi šiuo metu nutartis dar nėra įsiteisėjusi (ji gali būti apskųsta apeliacinės instancijos teismui, kitu atveju ji įsiteisės per 10 dienų po jos priėmimo), formaliai bendrovė gali vykdyti įskaitymus bei atsiskaitinėti su kreditoriais (tuo turtu, kuris nėra areštuotas), tačiau bet kokie panašūs veiksmai gali sukelti itin sunkias pasekmes tiek pačiai bendrovei ir jos vadovams, kurie tokius veiksmus atliktų ar sankcionuotų, tiek ir kreditoriams, gavusiems patenkinimą tokiu būdu.
Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, jog jau dabar yra aišku, kad įmonė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, ji yra pareiškusi, kad nevykdys savo įsipareigojimų kreditoriams bei yra kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip patvirtindamas savo nemokumą. Tokius įskaitymo sandorius, nors ir nedraudžiamus Įmonių bankroto įstatymu, vis tiek vėliau turės teisę ginčyti bankroto administratorius arba įmonės kreditoriai tuo pagrindu, kad jais buvo apsunkinta įmonės galimybė atsiskaityti su visais kreditoriais, kad dalis kreditorių dėl to gaus mažesnį reikalavimų patenkinimą. Įmonės vadovams tokie ieškiniai gali reikšti ir asmeninės atsakomybės taikymą, taip pat kai kuriais atvejais – ir baudžiamąją atsakomybę.
Žinoma, minėti ribojimai ir draudimai negalioja tiems kreditoriams, kurie buvo pateikę prekes bendrovei, tačiau iki šiol neprarado nuosavybės teisės į jas. Kai kuriais atvejais tiekėjų sutartyse būna sąlygų, kad nuosavybės teisė į prekes lieka tiekėjo tol, kol prekės yra realizuojamos ir/arba už jas yra atsiskaitoma. Šiuo atveju tokie tiekėjai turi teisę reikalauti perduoti tokias prekes jiems natūra, nes jos nepatenka į bendrąją bankrutuojančios bendrovės turto masę ir iš šių prekių negali būti tenkinami kitų kreditorių reikalavimai. Jei grąžinamos prekės yra sugadintos, praradusios vertę, tiekėjai turi teisę reikšti atskiras pretenzijas ir reikalavimus atlyginti padarytą žalą.
Kreditoriais, kurių reikalavimai buvo užtikrinti įkeitimu ar hipoteka, taip pat gali jausti gerokai ramesni. Jų reikalavimai bus tenkinami iš įkeisto turto pirmiau nei kitų kreditorių, tad šiuo atveju svarbiausia yra tikėtis, jog turtas bus realizuotas už rinkos vertę. Dažnai pamirštama, kad ir iš įkeisto turto turi būti daromi atskaitymai administravimo išlaidoms padengti.
Visi kiti kreditoriai privalo pareikšti savo reikalavimus bankrutuojančiai įmonei per teismo nustatytą terminą. Bankroto administratorius turės teisę ginčyti tiek pačius reikalavimus, tiek ir jų dydį, o patvirtinti kreditoriai įgaus kreditorių bankroto procese teises ir pareigas. Būtent kreditoriai spręs pagrindinius klausimus, susijusius su bankrutuojančios bendrovės turto realizavimo tvarka, kainomis, turto išlaikymo sąnaudomis, nustatys bankroto administratoriaus išlaidas.
Praktika rodo, kad tik nedidelė dalis kreditorių reikalavimų yra patenkinama bankroto procese, nes pradelstų įsipareigojimų suma būna didelė, lyginant su turimo turto, kuris dažnai yra ir pervertintas. Bankrutuojančios įmonės turto masę galima padidinti ginčijant sandorius, kuriais buvo pažeistos kreditorių ar bendrovės teisės, kurie prisidėjo prie bendrovės nemokumo. Bet kuriuo atveju būtent patys kreditoriai turi būti aktyvūs ir kartu su bankroto administratoriumi bendromis pastangomis turi siekti kuo didesnio savo reikalavimų patenkinimo bei teisių gynimo.
Audrius Žvybas yra advokatų kontoros „Glimsted“ vyresnysis teisininkas, advokatas.
