2018-ieji „debesyje“: ruošiamasi dideliam inovacijų kūrimo šuoliui

Kitąmet „debesyse“ – didžioji dauguma

Naujausias, 2017-ųjų rudenį „Blue Bridge“ ir „Kantar TNS“ atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 140 vidutinių ir didžiausių Lietuvos organizacijų, atskleidė, kad jau 52 proc. jų naudojasi debesijos paslaugomis. Tai džiugi naujiena vertinant bendrą šalies imlumą inovacijoms, nes toks procentas – kol kas aukščiausias skaičius nuo 2012 m.

Vis dėlto platesniame kontekste tokia statistika nėra stulbinama – įvairiais vertinimais, Vakarų šalių rinkose debesijos paslaugomis jau naudojasi (t. y. turi bent vieną aplikaciją „debesyje“) apie 70-77 proc. visų organizacijų.

„Debesų“ bumas, prasidėjęs 2009-2010 m., Vakarų pasaulyje slopsta. Kita vertus, Lietuvoje debesų kompiuterija tik įsibėgėja. Jeigu augimo tempas išliks panašus kaip pernai, debesijos naudotojų procentas kitąmet galėtų viršyti 60 proc.“, – sako „Blue Bridge“ IT paslaugų valdymo skyriaus vadovas Mindaugas Maraulas.

Programinė įranga kaip paslauga – paklausiausia

Nuo pat 2012 m. tarp trijų pagrindinių debesijos paslaugų rūšių išsiskyrė viena aiški lyderė – tai SaaS (liet. programinė įranga kaip paslauga). Pernai šis augimas buvo dar ryškesnis.

„SaaS, leidžiančios naudoti CRM, „Office 365“, „Gmail“ el. paštą ir t. t. kaip galutinį produktą, negalvojant apie IT resursus, jau užėmė 74 proc. pasaulinės debesijos paslaugų rinkos. Likusią rinkos dalį pasidalija labiau tradicinės paslaugos – IaaS (liet. IT infrastruktūros nuomos) ir PaaS (liet. platforma kaip paslauga) paslaugos“,– pasakoja M. Maraulas.

Lietuvoje SaaS paslaugos taip pat yra pačios paklausiausios. „Populiariausia tai, kas patogiausia galutiniam naudotojui ir sukuria didžiausią vertę verslui, todėl SaaS patrauklumas yra universalus“, –pastebi „Blue Bridge“ atstovas.

Labiausiai vertina lankstumą

Lietuviai, kaip ir debesijos paslaugų naudotojai kitose šalyse, pastaraisiais metais vis labiau vertina šių paslaugų greitį (angl. agility), ir vis mažiau – galimybes sutaupyti. 

„Dar 2011 m. visame pasaulyje maža kaina buvo svarbiausias debesijos paslaugų privalumas, kurį įvardydavo naudotojai. O šiemet kaina – mažiausiai svarbi. Į pirmąją vietą pirmąsyk iškilo šių paslaugų greitis, kuris dabar matomas kaip didžiausią naudą atnešanti „debesų“ savybė“, – pastebi M. Maraulas. 

Lietuvoje pasaulinės tendencijos atsikartoja – debesijos paslaugų lankstumas keičiant IT resursų apimtis pernai buvo matomas kaip svarbiausias privalumas. „Net 69 proc. naudotojų pažymėjo, kad galimybė lanksčiai keisti paslaugų apimtis – svarbiausia. Itin patraukli „debesų“ savybė ir ta, kad beveik nebereikia rūpintis nuosava IT infrastruktūra. O štai nedidelę kainą kaip svarbiausią privalumą įvardijo tik 11 proc. apklaustųjų“, – pasakoja pašnekovas.

Ieško paslaugų greitesniam inovacijų kūrimui

Vadinamosios kodo veikimo arba „serverless“ paslaugos, pasaulinėje rinkoje atsiradusios tik šiemet, iškart tapo sparčiausiai augančia debesijos paslauga, parodė naujausias „Rightscale“ tyrimas. Ši paslauga pirmiausia skirta programuotojams, kad jie galėtų greičiau kurti ir vystyti sistemas bei tokiu būdu paprasčiau išbandyti naujoves.

Populiarėjant „serverless“ paslaugoms ir konteinerių technologijai net prabilta apie naujos debesijos paslaugų rūšies gimimą – tai function-as-a-service arba FaaS (liet. funkcija kaip paslauga), kurią artimiausiais metais į savo paslaugų krepšelį, panašu, įtrauks didžiausi rinkos žaidėjai, tokie kaip „AWS“, „Microsoft“ ir „Google“.

M. Maraulas pastebi, kad šiemet sparčiai augo ir su patikimumu susijusios debesijos paslaugos, pirmiausia – IT veiklos atkūrimo (angl. disaster recovery). „Beje, šiomis paslaugomis susidomėjimas didėja ir Lietuvoje“,– priduria pašnekovas.

Debesiją mėgsta vienodai, bet – dėl skirtingų priežasčių

Kitąmet visų rūšių debesijos paslaugos ir toliau populiarės. Nepaisant SaaS lyderiavimo, naujų pirkėjų sulauks IaaS bei PaaS paslaugos, žada tarptautinis leidinys „Forbes“. Vis dėlto, visų dėmesį pirmiausia kaustys kuberneto ir „serverless“ paslaugų kuriamos galimybės.

Kaip pastebi M. Maraulas, kol Vakarų rinkose vis daugiau dėmesio bus skiriama inovacijų kūrimui pasitelkus debesų kompiuteriją, Lietuvoje visos pastangos bus nukreiptos pirmiausia į debesijos pritaikymą kasdieniam darbui.

„Debesijos paslaugų populiarumas visame pasaulyje augs, tačiau dėl skirtingų priežasčių. Įdomu tai, kad nei Lietuvoje, nei Europoje didesnio poveikio debesijos kompiuterijos rinkai šiemet neturėjo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Organizacijos toliau masiškai keliasi į „debesį“, o abejonių dėl „debesų“ saugumo tik mažėja“, – pastebi „Blue Bridge“ IT paslaugų valdymo skyriaus vadovas.