Ar Lietuva – vis dar „fintech“ rojus?

Waylonas Yeh, Taivano verslininkas, UAB „Fortress Factoring“ ir UAB „Fincause“ įkūrėjas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Nuo 2017 m. finansų technologijų („fintech“) krašto įvaizdį puoselėjusioje Lietuvoje prieš daugiau nei metus sugriežtėjo šios srities verslų reguliavimas. Lietuvos bankas (LB) teigia, kad šalis vis dar išlieka patraukli finansų technologijoms, tačiau verslo atstovai sako, kad griežtesnė priežiūra sektoriaus plėtrą sunkina, o kai kurie pasigenda ir aiškesnės LB pozicijos.

Reguliuotojo požiūris į „fintech“ ėmė keistis prieš daugiau nei metus po „Wirecard“ ir su ja susijusios įmonės „Finolita Unio“ skandalo bei pokyčių LB vadovybėje. Tuomet buvusį centrinio banko valdybos pirmininką pakeitė Gediminas Šimkus, o Marius Jurgilas, vienas pagrindinių „fintech“ ekosistemos Lietuvoje kūrėjų, sektoriaus priežiūros kuravimą perleido iš prezidentūros į LB sugrįžusiam Simonui Krėpštai. Vėliau iš LB Finansų rinkos priežiūros tarnybos vadovės pareigų pasitraukė Jekaterina Govina.

Tuomet LB atstovai teigė, kad „fintech“ sektorius Lietuvoje jau pasiekė brandą ir kad kitas ekosistemos evoliucijos žingsnis – pereiti nuo kiekybės prie kokybės. Tačiau praėjus daugiau nei metams nuo šių pokyčių verslo atstovai teigia ne visuomet suprantantys, kiek draugiška finansų technologijoms yra Lietuva.