Paaiškėjo trys nauji „Foxpay“ smulkieji akcininkai
Patikslinta informacija apie „BankingLab“ akcininkus, pridėtas „BankingLab“ advokato paaiškinimas.
Pagal Registrų centro duomenis, smulkiaisiais akcininkais tapo dabartinis bendrovės generalinis direktorius Saulius Galatiltis bei verslininkai Narimantas Bloznelis ir Georgas Kotominas. Pirmasis apie tai pranešė portalas „15min“.
Po sandorio, įvykusio liepos 9 d., visi jie įgijo po 3% bendrovės akcijų.
Skelbta, kad šis akcijų pardavimas buvo suderintas su bendrovę reguliuojančiu Lietuvos banku (LB).
Pati I. Trinkūnaitė akcijų pardavimą komentavo kaip būtiną, kad teisėsaugos ir priežiūros institucijų akiratyje atsidūrusi bendrovė galėtų toliau tęsti veiklą.
Verslininkė taip pat teigė, kad ketina dalimis ar iškart parduoti ir likusias įmonės akcijas, kadangi Vyriausybė apribojo jos teisę dalyvauti ir balsuoti „Foxpay“ akcininkų susirinkime bei naudotis kitomis akcininko neturtinėmis teisėmis.
„Ieškoma įvairiausių variantų, ar ją parduoti pilnai, ar dalimis, ar po truputėlį daryti kažkokius veiksmus, kad nauji akcininkai galėtų daryti atitinkamus sprendimus, – pardavusi akcijas teigė I. Trinkūnaitė. – Mano tikslas yra surasti sprendimą su LB, kuriam jis pritartų, o aš galėčiau parduoti tas akcijas.“
I. Trinkūnaitės teigimu, susidomėjusių „Foxpay“ rinkoje yra nemažai – tai ir Lietuvos, ir užsienio „fintech“ rinkos dalyviai, tiek nedalyvaujantys šioje rinkoje.
Naujieji vardai
S. Galatiltis „Foxpay“ vadovauja nuo šių metų vasario 26 d. Anksčiau jis buvo kriptokeityklos „Binance“ antrinės įmonės „Bifinity“ generaliniu direktoriumi. Iki 2022 m. S. Galatiltis buvo LB Investicijų valdymo departamento vadovas.
Birželį dabartinis „Foxpay“ vadovas buvo atšauktas iš valstybės valdomos finansų bendrovės „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) stebėtojų tarybos. Tačiau atšaukimo priežasčių Orinta Barkauskaitė, „Invegos“ atstovė, žurnalistams nekomentavo.
Tuo metu N. Bloznelis ir G. Kotominas yra ir kitos finansinių technologijų įmonių grupės „BankingLab“ savininkai. Registrų centro duomenys rodo, kad įmonę „BankingLab“ per kitas bendroves jie valdo kartu su neobanko „Bankeros“ įkūrėjais Justu Dobiliausku, Vytautu Karalevičiumi ir Mantu Mockevičiumi.
Tačiau, kaip VŽ paaiškino N. Bloznelis, Registrų centre šiuo metu yra pateikta netiksli informacija, kuri bus atnaujinta. Jis patvirtino, kad minimi „Bankeros“ įkūrėjai buvo tarp „BankingLab“ naudos gavėjų, tačiau tik trumpą laiką.
„Šiuo metu mes (kartu su G. Kotominu – VŽ) esame vieninteliai Nyderlandų karalystėje registruotos „BankingLab Holding B.V.“, kontroliuojančios visas „BankingLab“ grupės įmones, akcininkai ir naudos gavėjai“, – VŽ teigė N. Bloznelis.
Tuo metu Robertas Balika, bendrovei „BankingLab“ atstovaujantis advokatas, VŽ nurodė, kad N. Bloznelio pateikta informacija, esą jie su G. Kotominu yra vieninteliai akcininkai, nėra tiksli.
„N. Bloznelis ir G.Kotominas yra mažieji „BankingLab Holding B.V.“ akcininkai, kuriems priklauso po 16.91% akcijų, ir jie nėra vieninteliai savininkai bei naudos gavėjai“, – VŽ teigė bendrovės advokatas, patvirtindamas Registrų centre esančius duomenis.
Nuskambėjo istorijoje su Lietuvos paštu
2022 m. „BankingLab“, bendrovė buvo patyrusi kibernetinę ataką, kuomet buvo nutekinti duomenys. Skelbta, kad atakos metu įsilaužėliai spėjo paviešinti kelių fizinių ir juridinių asmenų duomenis. Įmonės teigimu, klientų pinigai saugūs, o paveikti klientai informuoti.
Kaip 2021 m. liepą rašė VŽ, „BankingLab“ grupę sudaro 4-ios Lietuvoje veikiančios finansinių technologijų įmonės (UAB „Baltic Amber Solutions“, UAB „Mokėjimų vizija“, UAB „Giro sistema“, „Auto KYC“) ir Nyderlanduose registruota valdančioji bendrovė tokiu pačiu pavadinimu.
Portalas „15min“ atkreipia dėmesį, kad viena šios grupės įmonių nuskambėjo 2017 m. vykusiame skandale, kuomet Lietuvos pašto vadovai 2012–2016 m. galimai iššvaistė apie 3,7 mln. Eur bendrovės lėšų. Plačiau apie ta galite skaityti šiame VŽ straipsnyje.
Pasak „15min“, viena iš pagrindinių naudos iš sandorio gavusi įmonė buvo „Banking Cluster LT“, kurią valdė G. Kotomino įmonė „Gekota“. Tačiau pats verslininkas viešai atmetė įtarimus neteisėta veikla, teigdamas, kad jo visi santykiai su Lietuvos paštu yra komerciniai.
Registro centro duomenimis, nuo 2013-tųjų iki dabar, G. Kotominas yra „Banking Cluster LT“ valdybos pirmininkas.
VERSLO TRIBŪNA
Nors kibernetinis saugumas išlieka didžiausiu Šiaurės ir Baltijos šalių regiono IT vadovų prioritetu, Baltijos šalių IT lyderių planuose didelis dėmesys ir verslo plėtrai bei inovacijoms. Tokias tendencijas išryškino naujausias Šiaurės ir Baltijos šalių IT vadovų nuomonės tyrimas, kurį atliko IT sprendimų ir paslaugų teikėja „Atea“ grupė. Tyrimas taip pat atskleidė, kad dirbinio intelekto panaudojimas vis dar lieka dideliu iššūkiu organizacijoms. Nors brandos lygis DI srityje auga, tikrą vertę, pasinaudojant DI sprendimais, pavyksta sukurti tik nedaugeliui organizacijų.
Verslui liko visai nedaug laiko pasiruošti dideliems pokyčiams. Pagrindinė to priežastis – griežtėjančios pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės ir naujas mokesčio už aplinkos teršimą skaičiavimo modelis.
Jaunajai kartai kibernetinio saugumo įgūdžiai šiandien tampa tokie pat svarbūs kaip skaitymas ar rašymas. Be jų ateities darbo rinka susidurs su rimta problema – darbuotojai, neturintys bazinių žinių apie duomenų apsaugą ir saugų elgesį internete, taps pažeidžiami tiek asmeniniu, tiek profesiniu lygmeniu, todėl gebėjimas užtikrinti saugumą tampa universalia kompetencija.
Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) skirtos išlaidos Lietuvoje pernai augo 6,5 proc. Didžiausią indėlį į šį augimą įnešė valdžios sektoriaus ir aukštojo mokslo investicijos – jos užtikrino stabilų rezultatą ir sustiprino ilgalaikį pagrindą šalies verslo inovacijoms bei tarptautinei plėtrai. Inovacijų agentūros ekspertai įžvelgia, kad įmonės MTEP pradeda matyti kaip ilgalaikę investiciją, o ne laikinus valstybės ar Europos finansuojamus projektus, tačiau siekiant transformuoti ekonomiką būtinos reikšmingesnės investicijos.
Nustatyta aibė pažeidimų
Praėjusią savaitę, atlikęs „Foxpay“ patikrinimą, LB dėl iškilusios grėsmės saugiai ir patikimai įstaigos veiklai bei vartotojų interesams, apribojo šios EPĮ veiklą ir paskyrė laikinąjį atstovą įstaigos veiklos priežiūrai.
Dėl to finansinių technologijų įstaigai nurodyta neužmegzti naujų dalykinių santykių ir neteikti finansinių paslaugų su įstaigos akcininke I. Trinkūnaite susijusiems klientams.
Patikrinimo metu LB nustatė, „Foxpay“ veikla ir jos valdymas turėjo esminių ir reikšmingų trūkumų atitikties licencijos išdavimo reikalavimams, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei šios srities vidaus kontrolės, klientų lėšų apsaugos ir kontrolės bei informacijos saugumo valdymo srityse.
VŽ dar gegužės viduryje paskelbė tyrimą apie tai, kaip „Foxpay“ bei kai kurios kitos su „iSun“ susijusios įmonės galėjo dalyvauti schemoje, skirtoje aptarnauti Europos Sąjungoje nelegaliai veikiančius internetinius kazino.
Šiemet gegužę vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija, o birželio 5 dieną – ir Vyriausybė pripažino verslininkę neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų.
I. Trinkūnaitės patikra buvo inicijuota kovo 21 dieną apsvarsčius LB raštą bei atsižvelgus į neigiamą kovo 15 dienos komisijos atliktą „Foxpay“ savininkės vertinimą, šiai ketinant iš buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro įsigyti šalia Vilniaus oro uosto biurų pastatą valdančios įmonės „Litlab“ 50% akcijų.
Be to, Vyriausybė nutarė, kad I. Trinkūnaitė dėl savo ryšių su už finansinius nusikaltimus teistu Vilhelmu Germanu neturi teisės dalyvauti ir balsuoti nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiame finansų sektoriuje veikiančios „Foxpay“ akcininkų susirinkime bei naudotis kitomis akcininko neturtinėmis teisėmis.
V. Germanas yra I. Trinkūnaitės gyvenimo partneris, kuris iki teistumų už finansinius nusikaltimus bei laisvės atėmimo bausmės buvo žinomas kaip Vilius Židelis.
