Lietuvos bankas apribojo „Foxpay“ veiklą, paskyrė laikinąjį atstovą

Kaip nurodė LB, laikinasis atstovas, kuriuo paskirta UAB „Grant Thornton Baltic“, neperima įstaigos valdymo, jo paskyrimas neturi įtakos klientams ir jų galimybėms naudotis paslaugomis. „Foxpay“ galės ir toliau vykdyti savo veiklą ta apimtimi, kurios neriboja Lietuvos banko įpareigojimai.

LB bendrovei nurodė neužmegzti naujų dalykinių santykių ir neteikti finansinių paslaugų su įstaigos akcininke Ieva Trinkūnaite susijusiems klientams. Taip pat bendrovė įpareigota neužmegzti naujų dalykinių santykių ir neteikti finansinių paslaugų didesnės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos grupei priskiriamiems klientams, investavimo, lošimų, informacinių technologijų, rinkodaros ir virtualiųjų valiutų paslaugas teikiantiems klientams.

Taip pat LB nustatė, kad tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2022 m. rugsėjo 30 d. iki 2024 m. kovo 20 d.) „Foxpay“ veikla ir jos valdymas turėjo esminių ir reikšmingų trūkumų atitikties licencijos išdavimo reikalavimams, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos bei šios srities vidaus kontrolės, klientų lėšų apsaugos ir kontrolės bei informacijos saugumo valdymo srityse.

VŽ dar gegužės viduryje paskelbė tyrimą apie tai, kaip „Foxpay“ bei kai kurios kitos su „iSun“ susijusios įmonės galėjo dalyvauti schemoje, skirtoje aptarnauti Europos Sąjungoje nelegaliai veikiančius internetinius kazino. 

Rizika – I. Trinkūnaitės ryšiai

Kaip nurodė reguliatorius nustatyta, kad I. Trinkūnaitė neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Be to, „Foxpay“ veikloje faktiškai dalyvavo su I. Trinkūnaite artimais ryšiais susijęs asmuo, kuris buvo įtraukiamas į įvairius su „Foxpay“ veikla susijusius klausimus.

Taip pat užfiksuotos su netinkamu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų įgyvendinimu susijusios faktinės aplinkybės. Jos leidžia pagrįstai manyti, kad „Foxpay“ buvo susidariusi nuolatinio pobūdžio didesnė interesų konfliktų rizika dėl I. Trinkūnaitės ir su ja susijusių įmonių, ši rizika nebuvo tinkamai valdoma.

„Tam tikrais atvejais „Foxpay“ stebėsenos sistema neveikė ir įtartinos klientų mokėjimų operacijos nebuvo stabdomos, „Foxpay“ neatliko vidinių mokėjimo operacijų tarp įstaigos klientų stebėsenos, – konstatavo LB. – Užfiksuota, kai be jokio teisinio pagrindo paslaugas „Foxpay“ teikiantis juridinis asmuo disponavo bendrovės klientų lėšomis, kurių pervedimas į klientų lėšų apsaugai skirtą „Foxpay“ specialiąją sąskaitą priklausė ir nuo to, ar tas asmuo atliks minėtus pervedimus ir ar tai padarys laiku.“

LB teigimu, patikrinimo metu įmonė tinkamai nebendradarbiavo: „Teikė netikslią, neteisingą ir neišsamią, o tam tikrais atvejais prieštaringą informaciją, susijusią su įstaigos klientais, jų bylomis ir atliktomis mokėjimo operacijomis, vidaus kontrolės procesais ir kt.“

Dar tyrimo metu reguliuotojas buvo apribojęs „Foxpay“ teisę teikti mokėjimo nurodymus ir gauti pavedimus per LB valdomą mokėjimų sistemą „CENTROLink“. Šį sprendimą bendrovė apskundė teismui. 

VŽ išsiuntė klausimus dabartiniam „Foxpay“ vadovui Sauliui Galatilčiui, kaip vertina šį sprendimą – tikimės papildyti. 

Pardavė dalį akcijų

Vyriausybei apribojus I. Trinkūnaitės teisę dalyvauti ir balsuoti nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiame finansų sektoriuje veikiančios „Foxpay“ akcininkų susirinkime bei naudotis kitomis akcininko neturtinėmis teisėmis, verslininkė liepą pardavė 9% bendrovės akcijų trims įmonės darbuotojams. 

I. Trinkūnaitė taip pat teigė ketinanti dalimis ar iškart parduoti ir likusias įmonės akcijas. Anot jos, šis sprendimas buvo priimtas diskutuojant kartu su reguliatoriumi. 

Verslininkė teigė pardavusi dalį akcijų, siekdama užtikrinti tolesnę įmonės veiklą. I. Trinkūnaitės teigimu, dėl Vyriausybės sprendimo ji nebegalėjo kontroliuoti įmonės ir daryti su jos valdymu susijusių sprendimų.

Šiemet gegužę vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija, o birželio 5 dieną – ir Vyriausybė pripažino verslininkę neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų. 

I. Trinkūnaitės patikra buvo inicijuota kovo 21 dieną apsvarsčius LB raštą bei atsižvelgus į neigiamą kovo 15 dienos komisijos atliktą „Foxpay“ savininkės vertinimą, šiai ketinant iš buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro įsigyti šalia Vilniaus oro uosto biurų pastatą valdančios įmonės „Litlab“ 50% akcijų.  

Be to, Vyriausybė nutarė, kad I. Trinkūnaitė dėl savo ryšių su už finansinius nusikaltimus teistu Vilhelmu Germanu neturi teisės dalyvauti ir balsuoti nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiame finansų sektoriuje veikiančios „Foxpay“ akcininkų susirinkime bei naudotis kitomis akcininko neturtinėmis teisėmis. 

V. Germanas yra I. Trinkūnaitės gyvenimo partneris, kuris iki teistumų už finansinius nusikaltimus bei laisvės atėmimo bausmės buvo žinomas kaip Vilius Židelis.