Planas „Naujos kartos Lietuva“: inovacijoms ir skaitmeninimui žadami 645 mln. Eur
Numatytas finansavimas bus skirtas, EK patvirtinus nacionalinį integruotą planą „Naujos kartos Lietuva“, kurį mūsų šalis turi parengti iki balandžio 30 d. Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. eurų paskoloms. Finansavimas truktų iki 2026 m. rudens.
„Pandemija yra ir iššūkis, ir galimybė. Iššūkis — išsaugoti verslus ir darbo vietas, užkirsti kelią socialinėms įtampoms. Galimybė – pasiruošti geresniam startui ir nustatyti naujas kryptis mūsų ekonomikai. Iš ekonomikos gaivinimo plano tikimės persiorientuoti į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, kuri būtų ir atsparesnė sukrėtimams, ir užtikrintų didesnes pajamas žmonėms“, – sako Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė.
Ji priduria, kad du svarbūs komponentai, patenkantys po ministerijos vėliava — tai skaitmeninė transformacija ir inovacijų skatinimo sistema.
Inovacijoms ir mokslui šiame plane numatoma skirti 200,2 mln. eurų, šias lėšas EIMIN administruos drauge su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Siekiant didesnės inovacijų paklausos, planuojama perorientuoti verslą link aukštos pridėtinės vertės inovatyvių produktų kūrimo. Tam ketinama konsoliduoti inovacinės veiklos skatinimo funkcijas, kad skatinimo ekosistema būtų suprantama ir vientisa, o verslas žinotų, kur kreiptis pagalbos dėl idėjų vystymo ar paramos.
Inovacijų ekosistemos ašimi, planuojama, taps nauja agentūra, kuri veikiausiai bus suformuota jungiant Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūrą (MITA) su kitomis, susijusiomis įstaigomis. Ji įgyvendins ir administruos visas pagrindines veiklos skatinimo priemones — ekspertinę pagalbą, konsultacijas, infrastruktūros kūrimą, finansines paskatas, inovacijų skatinimą viešajame sektoriuje.
EIMIN taip pat sako sieksianti reikšmingai padidini ikiprekybinių, inovatyvių ir žaliųjų viešųjų pirkimų apimtis bei jų efektyvumą ir kokybę – brėžiamas tikslas, kad tokių pirkimų dalis 2027 m. pasiektų 20% visų šalyje vykdomų pirkimų. Tačiau kol kas nenurodoma, kaip bus to siekiama.
Taip pat ketinama didinti finansavimo prieinamumą verslo investicijoms į technologinę pažangą, inovacijas ir aukštos pridėtinės vertės veiklos plėtrą. Siekiant didinti verslo, ypač – startuolių, prieigą prie kapitalo, planuojama plėsti Inovacijų skatinimo fondą.
Pertvarkos kryptys
Skaitmeninei pertvarkai planuojama skirti 445 mln. eurų. EIMIN yra numačiusi šešias pagrindines skaitmeninės pertvarkos reformas ir investicijų kryptis.
151 mln. eurų numatyta skirti viešųjų paslaugų skaitmenizavimui, institucijų procesų pertvarkai ir atvirų duomenų naudojimui.
110 mln. eurų – valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarkai ir Nacionalinės kibernetinio saugumo vadybos sistemos įdiegimui. Teigiama, kad Nacionalinė kibernetinio saugumo vadybos sistema padės viešajam ir privačiam sektoriams užtikrinti duomenų apie kibernetinį šalies saugumą patikimumą bei tolesnį šių duomenų naudojimą vykdant mokslinius tyrimus ir inovacijas.
82 mln. eurų atiteks inovatyviems technologiniams sprendimams versle ir kasdieniame gyvenime gerinti. Tai investicijos į didesnį lietuvių kalbos naudojimą skaitmeninant ir vystant dirbtinį intelektą bei kitas technologijas.
Dar 50,5 mln. eurų numatyta duomenų mainų įrankiui ir duomenų valdymo modeliui sukurti bei jiems reikalingoms priemonėms įgyvendinti. Tai, anot EIMIN, užtikrins efektyvų valstybės duomenų valdymą, leidžiantį išvengti sprendimų dubliavimo.
Žingsniams link 5G ryšio įdiegimo skiriami 49 mln. eurų. Ateityje planuojama įdiegti nacionalinį skaitmeninį antžeminį radijo programų retransliavimo tinklą – pastatyti 50 naujų bokštų, nutiesti 2.000 km šviesolaidinio ryšio linijų, įsigyti įrangos, techninės priežiūros paslaugas.
Kalbant apie šviesolaidines linijas, išlieka klausimas, ar bus sprendžiama Lietuvoje jau įsisenėjusi vadinamoji paskutinės mylios problema, kai šviesolaidis valstybės ir ES lėšomis atvestas iki rajono centro (RAIN projektai), bet gyventojų prijungimui prie tinklo lėšų projekte nenumatyta. O operatoriams iki nuosavų namų linijas tiesti neapsimoka, mat neretai viename daugiabutyje didmiestyje gyvena daugiau žmonių nei dalyje Lietuvos gyvenviečių. Dėl to susidarė situacija, kad turime puikų interneto tinklą, bet atokesnių vietų gyventojams, nepasiruošusiems mokėti kelis tūkstančius eurų už grovių kasimą ir paskirstymo dėžutės įrengimą, pasiekiamas tik mobilusis internetas.
Ragina neužmiršti verslo
Simonas Krėpšta, prezidento patarėjas, ragina neužmiršti verslo, ypač smulkaus. Anot jo, Vyriausybės parengtame 2,2 mlrd. eurų vertės ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane daug vietos skiriama viešojo sektoriaus paslaugų skaitmenizavimui ir transformavimui, tačiau svarbu nepamiršti ir nevyriausybinio bei privataus sektoriaus, ypač smulkaus ir vidutinio verslo.
Po pirmadienį Prezidentūroje vykusio plano aptarimo S. Krėpšta sakė, kad nors iki galutinio termino priduoti dokumentą Europos Komisijos vertinimui lieka tik vienuolika dienų, šalies ekonomikai po pandemijos atsigauti ir transformuotis skirtas planas dar gali būti sustiprintas.
„Įspūdis susidaro, kad plane labai daug vietos skiriama viešojo sektoriaus paslaugų skaitmenizavimui ir transformavimui. Tai yra labai svarbu ir lemia ekonomikos augimą, tačiau svarbu nepamesti ne vyriausybinio sektoriaus ir privataus sektoriaus, atrasti priemonių, kurios tiesiogiai transformuotų, pavyzdžiui, smulkias ir vidutines įmones, nulemtų jų spartesnį žingsnį į priekį bei aukštesnę pridėtinę vertę skaitmenizuojant tam tikras veiklas“, – spaudos konferencijoje sakė S. Krėpšta.
Pasak jo, šiuo metu yra labai svarbu skirti didesnį dėmesį smulkiam ir vidutiniam verslui, nes daugelis šio sektoriaus įmonių pandemijos krizės metu neteko pajamų.
„Antras svarbus aspektas yra, kad šiame plane kol kas pasigendama aiškių priemonių, kurios mažintų regioninę atskirtį ir įgalintų savivaldą. (...) Taip pat svarbu, kad per likusį laiką iki plano finalizavimo įvyktų atvira diskusija su socialiniais partneriais, nes nevyriausybinis sektorius, privatus sektorius yra labai svarbus šio plano įgyvendinimo sėkmei“, – pabrėžia prezidento patarėjas.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius susitikime minėjo, kad savivaldybės iki šio momento buvo šio plano rengimo nuošalyje. Jam pritarė ir Ričardas Juška, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas. Anot jo, komitetui, negavusiam visos reikalingos plano informacijos, nebuvo net galimybių tapti šio svarbaus plano rengimo arbitru. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas profesorius Eugenijus Valatka atkreipė dėmesį, kad Lietuvai reikalingas visapusiškas šalies progreso planas, įskaitant visus finansų šaltinius.
