„Išmani Lietuva“: U. Neniškytės atliekami smegenų tyrimai teikia vilties pažaboti autizmą

Publikuota: 2017-10-28
Urtė Neniškytė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biochemikė: „Neuromokslai dabar labai išsiplėtę ir matomi, prieš 10 metų mokslo prasme turbūt labiau matoma buvo onkologija. Jie visiems be galo įdomūs, žmonėms smalsu, kaip veikia mūsų smegenys. Kai tai tyrinėjame randame labai daug dalykų, kuriuos galima pritaikyti kasdienai.“ 
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Urtė Neniškytė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro biochemikė: „Neuromokslai dabar labai išsiplėtę ir matomi, prieš 10 metų mokslo prasme turbūt labiau matoma buvo onkologija. Jie visiems be galo įdomūs, žmonėms smalsu, kaip veikia mūsų smegenys. Kai tai tyrinėjame randame labai daug dalykų, kuriuos galima pritaikyti kasdienai.“ Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Autizmo spektro sutrikimus ir smegenų veiklą nagrinėjanti Vilniaus universiteto mokslininkė Urtė Neniškytė kalba, kad, jos komandai pasiekus norimus tyrimų rezultatus, galiausiai būtų galima prieiti prie vaistų kūrimo ir pardavimo kuriai nors didžiajai farmacijos kompanijai.

Šiandien susitikti su mokslininke ir išgirsti jos pranešimą „Kaip suaktyvinti savo smegenis“ kviečiame į VŽ organizuojamą pažangos konferenciją „Išmani Lietuva“, vykstančią „Litexpo“.

Gal galite išsamiau papasakoti, kas yra dabartinių jūsų tyrimų objektas ir į kokius klausimus mėginate atsakyti?

Tyrinėjame žmones maždaug nuo 6 mėnesių iki 6 metų. Smegenys jau susiformavusios ir yra optimizuojamos.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kai formuojasi smegenys, iš pradžių susidaro labai daug jungčių: viskas, ko gali prireikti, sujungiama su viskuo, ko gali prireikti. Bet vystymosi etapu, kurį aš tyrinėju, iškarpomos tos jungtys, kurių nereikia. Tokių jungčių, priklausomai nuo smegenų regiono, gali būti iki 70% ir tada lieka tik tas trečdalis, kuris yra pats efektyviausias, kuris jungia regionus trumpiausiu keliu. Tai užtikrina didelį smegenų efektyvumą.

Neuronų signalas yra elektrinis, jis negali pasirinkti vieno ar kito kelio, o eina visur. Jeigu penktadalis signalo eina efektyviu keliu, o 80% neefektyviu, manoma, kad taip apsunkinama smegenų veikla, atsiranda, pavyzdžiui, autizmo spektro sutrikimai.

Autizmo atveju tų kelių lieka daugiau, jų nėra išimta pakankamai. Klausimas yra, kas nutiktų pašalinus ne tą kelią. Tam iš esmės modelių neturime ir tai nėra tyrinėta, neaišku, ar tai būtų labai didelė problema. Galbūt tas likęs vienintelis kelias, kuris nebuvo pats geriausias, sustiprėtų ir to užtektų.

Man įdomiausia, kas valdo tai, ar jungtis yra pašalinama, ar ne. Mes matome, kad procesas labai specifinis, labai atrankus: jeigu per mažai pašalinama, yra problema, jeigu per daug – irgi. Aš ieškau, kaip vyksta tas procesas, kai pašalinama tik tiek, kiek reikia, ir tai, ką reikia.

Kaip anksti galima pastebėti, kad atsiranda autizmo spektro sutrikimas?

Autizmo ir kitų neurodegeneracinių ligų diagnostika stipriai pažengusi. Autizmo atveju buvo daryti dar negimusių vaisių tyrimai trečiame trimestre. Tada mokslininkai laukė dvejus trejus metus ir žiūrėjo, ar teisingai prognozavo pagal smegenų vaizdus. Tikslumas buvo 60–70%, tai labai daug. Jeigu daromas naujagimių smegenų vaizdinimas, jau yra 80% tikslumas. Tad prognozuoti pagal dabartinį supratimą, kas yra autizmo spektro sutrikimas, galima.

Bet kas iš to? Vis dar neturime jokių farmacinių preparatų. Vaistai antipsichotikai turi daug šalutinių poveikių, yra vengiama jų skirti prieš prasidedant pirmiems epizodams. Tad mes kaip ir žinome, kad žmogui yra didelė rizika, bet nieko negalime padaryti. Dėl to diagnostika ir nėra vykdoma, nes tai tik emocinis krūvis žmonėms.

Ar tai reiškia, kad kol kas pastebėjus autizmo simptomus vis dar nieko negalima padaryti?

Yra visokių terapijų, logopedo parama – tai, ką vaikai šiaip ar taip gauna, nors Lietuvoje gauna gerokai per mažai. Aš nesu to specialistė, reikėtų kalbėti su žmonėmis, kurie su tuo dirba, bet tokiems vaikams skiriama be galo mažai valandų. Tėvai, kurie gali sau leisti, moka už privatų mokymą. Šių paslaugų trūksta ne tik Lietuvoje, nes tai yra be galo brangu.

Be to, trūksta metodinės medžiagos, su kuria galėtų dirbti patys tėvai. Jeigu tą laiką, kurį skiriame vaikams, galėtume skirti tėvams apmokyti, kad jie galėtų dirbti su savo vaikais, efektyvumas būtų gerokai didesnis. Iki 3 metų vaikai geriausiai mokosi iš tėvų.

Be to, yra problema, kad, šeimos gydytojui pastebėjus, jog kas nors blogai, tėvai rašosi į eilę Vaiko raidos centre, laukia mėnesių mėnesius, o tuo metu niekas nedirba su vaiku. Didžiausia spraga, kurią mes reikšmingai mažesniais kaštais galėtume užpildyti, yra metodinės medžiagos ruošimas.

Kalbėjome apie vaistų sukūrimą. Ar matomas proveržis šioje srityje?

Negalėčiau pasakyti, kad yra proveržis. Iš tiesų, mūsų požiūris labai pasikeitė, ilgą laiką į sinapsių jungčių genėjimą buvo žiūrima tik kaip į neuroninį procesą: neuronai atsitraukia vienas nuo kito ir jungties nebelieka. Bet pastaruoju metu atsirado duomenų, kad šiame procese dalyvauja imuninė smegenų sistema ir tai yra daug žadantis dalykas, nes ją mes galime gana neblogai modeliuoti. Daug autizmo spektro tyrimų koncentruojasi į imuninę smegenų sistemą, žiūrima, kaip ji dalyvauja, ar ją keisdami galime lengvinti simptomus.

Mano laboratorijos tyrimai koncentruojasi į tai, kas yra ant jungties, kuri komunikuoja imuninei sistemai, ar ta jungtis reikalinga, ar ją reikia pašalinti. Jeigu nustatysime, kokios tai yra molekulės, galėsime keisti, stiprinti reakciją į tas molekules.

Ar tai reiškia, kad užtruksime dešimtmečius, kol farmacijos gigantai mes lėšų į šią sritį ir sukurs reikiamus vaistus?

Vaistų gigantai nedaro, yra tik toks įsivaizdavimas. Didžioji dalis vaistų yra iš mažų bendrovių, gigantai paskui nusiperka į juos teises ir užsiima gamyba, rinkodara bei pardavimais. Apie trečdalis naujos kartos vaistų ateina iš universitetų, kiti du trečdaliai – iš mažų įmonių, kurios atsipumpuruoja nuo universitetų. Kartais mažosios įmonės padaro viską net iki antros klinikinės stadijos.

Kaip pačiai atrodo idėja kurti pumpurinę įmonę?

Tai visiškai prasminga, aš dirbau užsienyje ir mačiau, kaip tai veikia. Tarkim, Kembridže vienas sutiktų profesorių yra milijonierius, kuris kažkada iš pumpurinės bendrovės užsidirbo daug pinigų ir toliau dirba mokslinį darbą, nes jam tai patinka. Tai tikrai veikia, visas Kembridžas tuo pagrįstas, aplink jį pilna tokių bendrovių. Šiuo metu mes analizuojame, bet tos molekulės neturime, tačiau galbūt kada nors mūsų tyrimai galėtų tapti komercializuoti tinkamu pavyzdžiu.

Aišku, iki vaistų sukūrimo dar reikėtų atlikti brangius klinikinius tyrimus, be kurių investuotojai į jaunas įmones žvelgia nepatikliai.

Taip, bet rizikos kapitalo valdytojai į tai investuoja, nes sėkmės atveju parduoti galima gerokai brangiau.

Pirmos stadijos klinikiniai tyrimai atliekami su, sakykim, iki 20 pacientų. Antros stadijos irgi su nedaug, nes tai yra saugos tyrimai. Trečioje stadijoje pradedama daryti didelius tyrimus ir vis dar gali būti, kad jie nutrūks. Daug atvejų, kai trečioje stadijoje nutraukiamas tyrimas, skirtas vaistams nuo Alzheimerio. Kompanijos stebi, jeigu yra kokia nors originali idėja, gali pirkti ir anksčiau nei po antros klinikinės stadijos tyrimų.

Lietuvoje retai matomas mokslininkų entuziazmas komercializuoti savo tyrimų rezultatus ir kurti verslą.

Normalu, kad mokslininkas nenori kurti įmonės. Jis ne tai ir turi daryti, jis turi ir toliau užsiimti mokslu, prižiūrėti klinikinius tyrimus, daryti analizes, bendrauti su žmonėmis, klausti, kas tinka, kas netinka, gerinti tai. Jam reikia administracinės paramos, tam mes ir studijuojame skirtingus dalykus, kad turėtume skirtingus gebėjimus. Mes negalime tikėtis, kad mokslininkas bus ir vadybininkas.

Kitas dalykas – kartais manoma, kad mokslininkai tingi, bet pažiūrėkim, ar tikrai yra visos sąlygos. Pavyzdžiui, trūksta administracinės paramos, per mažos finansinės paskatos.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vokietijoje pradėtas tyrimas dėl „Google Maps“ antikonkurencinės praktikos

Vokietijos Konkurencijos priežiūros tarnyba antradienį pranešė pradėjusi tyrimą „Google Maps“ atžvilgiu dėl...

Inovacijos
2022.06.24
Dėl kibernetinių atakų galimi „Lietuvos geležinkelių“ svetainių sutrikimai

„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė susiduria su grupės bendrovių interneto svetainių sutrikimais. Bendrovės...

Logistika
2022.06.23
Startuolio „DappRadar“ įkūrėjas: užsitęsus kriptovaliutų kainų kilimui, pradedi laukti ir kriptožiemos Premium 1

Nuo metų pradžios kriptorinkoje besitęsiantis smukimas yra geras metas susitelkti į darbus ir patikrinti...

Inovacijos
2022.06.23
P. Kuisys: ruošiamės blogiausiam, o tikimės geresnio Premium

Nors ekonominės krizės – galbūt pageidaujamas reiškinys, į jas reikėtų žiūrėti kaip į savotišką gydymą – per...

Inovacijos
2022.06.23
50 mln. Eur investicija Klaipėdoje – galimybė pramonei nebemindžikuoti ties inovacijų slenksčiu Premium 1

Jau šį rudenį planuojama baigti statyti 21.000 kv. m ploto pramonės inovacijų parką „VMG Technics R&D Park“,...

Vadyba
2022.06.23
„Telia Lietuvos“ komandą papildė trys naujos vadovės 4

„Telia Lietuvos“ valdyba patvirtino naują bendrovės struktūrą ir iš įmonės vidaus paskyrė privačių klientų,...

Vadyba
2022.06.23
Teks augti iš nuosavo kapitalo

Pasibaigus pigių pinigų vakarėliui, pasaulio technologijų įmonės praneša stabdančios plėtros planus, o...

Nuomonės
2022.06.23
„Google“ sutiko mokėti už Vikipedijos turinį

„Google“ sutiko mokėti Vikipedijai už jos paieškos sistemoje rodomą turinį – tais pačiais principais kaip...

Inovacijos
2022.06.22
„Vinted“ pristato siuntimo paslaugų verslą, M. Mikuckas atsitraukia nuo kasdienės veiklos įmonėje 11

„Vinted“ grupė, valdanti didžiausią Europoje internetinę naudotų mados prekių tarpusavio prekybos platformą...

Inovacijos
2022.06.22
„Payseros“ pelną gelbėjo parduotas sklypas, ruošiasi tapti tarpusavio skolinimo platforma Premium

Finansinių technologijų bendrovės „Paysera“ pelnas per praėjusius metus susitraukė perpus, mažėjus kainoms už...

Rinkos
2022.06.22
„Nordcurrent“ rinkodaros vadovas S. Stūrys: žaidimų industrija jau varžosi su pramonės gigantais Premium

Didžiausia Lietuvoje žaidimų kūrimo ir leidybos įmonė „Nordcurrent“ šiemet planuoja 110 mln. eurų apyvartą.

Inovacijos
2022.06.22
Bizūnas dar neišgąsdino: kriptoįmonės Lietuvoje toliau dygsta kaip grybai po lietaus Premium

Vyriausybė kriptopaslaugų tiekėjų reguliavimo sugriežtinimui pritarė anksčiau birželį. Dabar svarstymai...

Inovacijos
2022.06.22
Vilniaus planui - išskirtinis Lietuvos GIS bendruomenės įvertinimas Verslo tribūna

Į didžiausią profesinį metų renginį „Lietuvos Esri GIS naudotojų konferenciją“ susirinkę Geografinių...

Verslo aplinka
2022.06.22
„Baltic Amadeus“ įgijo „Microsoft Gold Cloud Platform“ kompetenciją Verslo tribūna

Vokietijos rinkos ir vartotojų tyrimų bendrovė „Statista“ skelbia, kad Europos debesų kompiuterijos rinkos...

E. Musko norą perimti „Twitter“ stabdo netikrų paskyrų klausimas 1

Elonas Muskas, verslo magnatas, antradienį pareiškė, kad jo 44 mlrd. USD pasiūlymą dėl „Twitter“ perėmimo...

Inovacijos
2022.06.21
Naujasis „Bitė Lietuvos“ vadovas – G. Butėnas

Naujuoju UAB „Bitė Lietuva“ vadovu paskirtas Gintas Butėnas, ilgametis bendrovės darbuotojas, pastaruoju metu...

Inovacijos
2022.06.21
„Hostinger“ augimo rodikliai: 1.000 darbuotojų, 42 mln. apyvarta ir 36 mln. Eur pajamų už ateities paslaugas Premium 11

Interneto svetainių prieglobos ir susijusių paslaugų UAB „Hostinger“ pernai vėl augo daugiau nei 50% ir...

Inovacijos
2022.06.21
Dėl „Cloudfare“ gedimo buvo sutrikusi populiarių paslaugų veikla

Dėl gedimo debesijos paslaugų tiekėjos „Cloudfare“ sistemose antradienį kurį laiką buvo sutrikęs įvairių...

Inovacijos
2022.06.21
Vagystė versle – ką daryti, kai įprastos apsaugos nepakanka? Verslo tribūna

Vasaros ir atostogų metu vis daugėja nustatomų vagysčių. Ne tik svarbu apsaugoti savo privatų turtą, bet taip...

Inovacijos
2022.06.21
P. Kuisys: savininkus nustebino „Bitės“ generuojama grąža Premium 8

Telekomunikacijų grupė „Bitė Group“, nuo 2015 m. priklausanti 45 mlrd. USD portfelį valdančiai privataus...

Inovacijos
2022.06.21

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku