Įmonių vadovai valdžią ragina stiprinti gynybą ir išsaugoti konkurencingus mokesčius

Tai pažymima verslo paslaugų bendrovės „PwC“ Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2024 m. gruodžio 16 d. – 2025 m. vasario 9 d. atliktoje įmonių vadovų apklausoje.

Gynyba ir konkurencingi mokesčiai

Išaugus geoekonominiam neapibrėžtumui, Lietuvos įmonių vadovai pabrėžia šalies gynybos, saugumo ir mokestinės aplinkos konkurencingumo svarbą 2025 m., rodo apklausos rezultatai.

Kaip ir pernai, trys iš keturių įmonių vadovų Lietuvoje mano (76%, 2024 m. – 75%), kad šalies valdžia labiausiai turėtų rūpintis šalies gynyba ir saugumu (Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 47% ir 76% 2025 m.).

Visgi pastebėtina, kad už mokestinės aplinkos konkurencingumo stiprinimą šiemet Lietuvoje pasisako jau 59% įmonių vadovų, o 2024 m. tokių buvo tik 42% (Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 54% ir 65% 2025 m.).

Reikalauja iš valdžios taupyti

Taigi, tęsiantis grobuoniškam Rusijos karui Ukrainoje, kuris kelia karinę grėsmę ir atbaido investuotojus dėl pafrontės valstybės statuso, prioritetai valdžiai išlieka tokie pat, kaip ir 2024 m., tačiau vienas pokytis labai aiškus.

Verslas Lietuvoje taip pat nori, kad viešasis sektorius pradėtų taupyti, būtų mažesnis bei veiktų efektyviau ir taip prisidėtų prie tikslo padidinti išlaidas gynybai iki 5–6% BVP.

„Kalbant apie valstybės administravimo išlaidų mažinimą, 2024 m. tik 10% apklaustųjų (Lietuvoje) šią sritį nurodė kaip prioritetinę, o 2025 m. jų skaičius smarkiai išaugo – ją nurodo net iki 41% apklaustųjų“, – teigiama „PwC“ Baltijos šalių įmonių vadovų apklausos apžvalgoje.

Lietuvos įmonių vadovai, vertindami šalies Vyriausybės veiksmų efektyvumą, daugiausia kritikos (81%) išsakė būtent dėl nesėkmingo valstybės administravimo išlaidų mažinimo.

Tiesa, Vyriausybė šią savaitę iškėlė tikslą ministerijoms, planuojant savo biudžetus 2026–2028 m., susimažinti išlaidas, o sutaupytas lėšas skirti gynybai.

Estijos vyriausybė iškėlė tikslą per trejus metus ministerijoms susimažinti išlaidas 10% ir bendrai sutaupyti 1 mlrd. Eur administracinių išlaidų, o mūsų Finansų ministerija tikslo kol kas viešai neįvardijo.

Verslo bendruomenė tikisi, kad valstybė galėtų užsibrėžti tikslą sumažinti išlaidas kiekvienoje srityje bent 5%. 

Vyriausybės deklaruotas taupymo siekis sutapo su opozicijos partijų išsakyta pozicija šią savaitę.

Simonas Gentvilas, Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, diskusijos, kaip padidinti gynybos finansavimą, metu šią savaitę pabrėžė, jog prie tikslo stiprinti gynybą viešasis sektorius galėtų prisidėti tuo, kad 2025 m. lygyje būtų įšaldyti ministerijų ir kitų valdžios institucijų asignavimai, o visas mokestinis prieaugis būtų skirtas krašto apsaugai.

Diskusijoje pabrėžta, kad mokesčiai tėra tik viena dedamoji, kaip Lietuva galėtų padidinti biudžeto pajamas gynybai, tačiau siūloma mokesčių reforma kaip tas akmuo gali ant šono nuversti ekonomikos vežimą, iš kurio į kitas šalis pabirtų investuotojai, šiuo metu auginantys ekonomikos ir mokesčių pyragą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Pajamų augimo prognozės

Apklausos rezultatų suvestinėje pažymima, kad vis daugiau Lietuvos įmonių vadovų mato riziką, jog pasaulio ekonomika gali susidurti su iššūkiais artimiausiu metu. Tokį požiūrį lemia tvyrantis neapibrėžtumas, karas Ukrainoje, JAV prezidento Donaldo Trumpo vykdoma politika.

Vis dėlto, palyginti su kitomis Baltijos šalimis, Lietuvos verslininkai savo šalies ekonomines perspektyvas vertina optimistiškiausiai.

„Lietuvos verslo atstovai išsiskiria optimistiškiausiomis nuotaikomis dėl savo šalies ekonominės situacijos“, – apklausos rezultatus komentavo Nerijus Nedzinskas, „PwC“ vadovaujantis partneris Lietuvoje.

2023 m. didelė dalis apklaustų Lietuvos verslo atstovų, net 55%, prognozavo pasaulio ekonomikos nuosmukį. 2024 m. prognozės tapo šiek tiek pozityvesnės: tik 22% vadovų prognozavo nuosmukį, o 2025 m. pesimistiniai lūkesčiai išaugo iki 32%.

Vertindami savo šalies ekonominę situaciją, apklausos dalyviai Lietuvoje išsiskiria optimistiškiausiomis nuotaikomis Baltijos šalyse – net 49% jų prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika pagerės per ateinančius 12 mėnesių (Latvijoje ir Estijoje – atitinkamai 25% ir 31%). 2023 m. ir 2024 m. šis rodiklis Lietuvoje buvo atitinkamai 15% ir 37%.

Kaip skelbia „PwC“, nepaisant nepalankios išorinės aplinkos, Lietuvos verslo lyderiai taip pat išlieka optimistiški prognozuodami savo įmonių pajamų augimą. 2023 m. 53% vadovų tikėjosi pajamų augimo, tačiau šis rodiklis 2024 m. sumažėjo iki 49%, o 2025 m. vėl išaugo iki 54% (Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 45% ir 44%).

2025 m. Lietuvos įmonių vadovai planuoja skirti daug dėmesio procesams ir sistemoms automatizuoti – 59% jų nurodė, kad šis investicinis prioritetas vis dar yra svarbus, nors rodiklis ir sumažėjo nuo 65% 2024 m. Tarp Latvijos ir Estijos įmonių vadovų šis rodiklis yra net aukštesnis – atitinkamai 71% ir 78%.

Lietuvos įmonių vadovai teigia, kad klimatui palankioms investicijoms per pastaruosius 12 mėnesių labiausiai trukdė sudėtingas reguliavimas. Taip pat 46% Lietuvos bendrovių vadovų pripažįsta, kad ESG reguliavimas padidino su atitiktimi susijusias išlaidas.

VŽ rašė, jog, siekdama išlaisvinti verslą nuo biurokratinės naštos, kad ES bendrovės būtų pajėgios lenktyniauti su konkurentais iš JAV ir Kinijos, Europos Komisija (EK) nuo tvarumo ataskaitų siūlo atleisti 80% įmonių, o nuo pasienio CO2 importo mokesčio – net 90% smulkesnių importuotojų.

Nukrito rožiniai akiniai dėl DI

Kiek nustebino įmonių vadovų požiūris dėl dirbtinio intelekto (DI) poveikio ir jo panaudojimo perspektyvų versle.

Remiantis šios apklausos duomenimis, galima teigti, kad Baltijos šalių verslo lyderių skepticizmas vertinant dirbtinio intelekto (DI) efektyvumą smarkiai išaugo, o įmonių vadovai atsargiai vertina DI poveikį tokiems rodikliams kaip darbuotojų skaičius, pelningumas ir pajamos.

Lietuvos verslo atstovai vis dažniau mano, kad DI neturi reikšmingos įtakos įmonių darbuotojų skaičiui. 2024 m. 63 %jų nurodė, kad DI neturėjo jokios įtakos arba jos poveikis buvo minimalus, o 2025 m. apklausoje šis rodiklis išaugo iki 80%, vertinant veiklą 2024 m. 

43% Lietuvos verslo atstovų teigė, kad DI neturėjo jokios įtakos pelningumui, o 2025 m. šis rodiklis išaugo iki 81%. 2024 m. 54% įmonių vadovų teigė, kad DI neturėjo reikšmingo poveikio jų įmonių pajamoms, o 2025 m. šis rodiklis padidėjo iki 88%. Panašūs pokyčiai stebimi ir Latvijoje bei Estijoje.

Didžiausi nūdienos iššūkiai

Baltijos šalių verslo lyderiai laikosi bendros nuomonės, kad geopolitiniai konfliktai bus vienas esminių rizikos veiksnių ir viena grėsmių regiono verslams 2025 m. 62% Estijos, 58% Latvijos ir 43% Lietuvos vadovų vertina geopolitinių konfliktų riziką kaip aukštą arba labai aukštą, skelbia „PwC“.

Beveik pusė (46%) apklaustų Lietuvos įmonių vadovų nurodė, kad darbuotojų, turinčių reikiamų įgūdžių, trūkumas taip pat yra viena didžiausių grėsmių jų verslams.

Infliacijos pokyčiai per ateinančius 12 mėnesių kelia susirūpinimą visų Baltijos šalių bendrovių vadovams, tačiau Estijoje ir Latvijoje jis yra didesnis nei Lietuvoje. 53% Estijos ir 40% Latvijos įmonių vadovų prognozuoja, kad infliacija gali tapti rimta problema jų verslams, ir jos įtaką vertina kaip stiprią arba labai stiprią. 24% Lietuvos įmonių vadovų infliacijos įtaką laiko viena svarbiausių grėsmių verslui 2025 m.

Davoso ekonomikos forume sausį pristatyta Pasaulinių rizikų ataskaita, parengta remiantis 900 akademinės bendruomenės, verslo ir viešojo sektoriaus ekspertų apklausų duomenimis, taip pat parodė, kad ginkluoti konfliktai, kurie vos prieš dvejus metus nebuvo laikomi dideliu pavojumi, 2025 m. tapo aktualiausia grėsme.

Ginkluotų konfliktų rizika dvejų metų perspektyvos sąraše taip pat pakilo iš 5-os į 3-ią vietą.

Ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai išlieka 2-oje ir 1-oje vietoje dvejų ir dešimties metų perspektyvoje. 

Nepaisant santykinai lėto pasaulio ekonomikos augimo 2024 m., nė viena ekonominė rizika visgi nepateko į dvejų metų rizikos reitingo dešimtuką.

Pasaulyje, kuriame gilėja politiniai nesutarimai, auga protekcionizmas ir silpnėja pasitikėjimas, vis labiau jaučiamas susiskaldymas tiek visuomenėje, tiek tarp šalių. Todėl dezinformacija ir visuomenės poliarizacija tebėra tarp pagrindinių rizikų.

Palyginti su 2024 m., kai dirbtinio intelekto (DI) tema tapo dominuojanti, susirūpinimas dėl neigiamų DI technologijų padarinių trumpuoju laikotarpiu šiemet yra mažesnis, tačiau tikimasi, kad jis augs ir 10 metų didžiausių rizikų sąraše dabar užima 6-ą vietą.

Nenuostabu, kad, atsižvelgiant į daugybę garsiai nuskambėjusių kibernetinių atakų 2024 m., didėjant geopolitinei fragmentacijai, kibernetinis šnipinėjimas ir atakos yra 5-oje vietoje dvejų metų didžiausių rizikų sąraše.