Ch. Lagarde: europiečiai santaupas turi investuoti, o ne laikyti jas banko sąskaitoje
„Problema ta, kad turime sutelkti 800 mlrd. Eur per metus, jei norime būti realistai, jei norime įvykdyti savo įsipareigojimus dėl Paryžiaus susitarimo, jei norime apsisaugoti saugumo požiūriu ir jei norime pereiti į skaitmeninį amžių“, – Ch. Lagarde, ECB vadovės, pasakymą pirmadienyje vykstančioje Lietuvos banko organizuotoje ekonomikos konferencijoje cituoja ELTA.
Šiuos klausimus ECB pirmininkė kėlė ir lapkričio pabaigoje Frankfurte vykusiame Europos bankininkystės kongrese – ragino paspartinti ekonominę ir kapitalo rinkų integraciją Europoje, teigdama, kad didėjanti pasaulinės prekybos įtampa ir augantis technologinis atotrūkis nuo JAV verčia imtis naujų veiksmų.
Vilniuje šį pirmadienį Ch. Lagarde tvirtino, kad Europa turėtų sugebėti pasiūlyti patikimą instrumentą tiems gyventojams, kurie norėtų sutaupyti.
„Europoje turime didžiulį taupymo mastą. 15,7% namų ūkių pajamų Europoje yra sutaupoma, tačiau kur jos taupomos? Laikant grynuosius pinigus arba banko indėliuose. Tikriausiai tai nėra pats efektyviausias būdas panaudoti savo pinigus“, – kalbėjo ji.
Turėtų pasimokyti iš Baltijos šalių
Rimantas Šadžius, naujasis Lietuvos finansų ministras, sako palaikantis idėją kurti bendrą Europos Sąjungos (ES) kapitalo rinkų sąjungą ir rekomenduoja Europai, o ypač didžiosioms valstybėms, pasimokyti iš Baltijos šalių patirties.
„Kartu su Baltijos šalimis kuriame vieningą kapitalo rinką. Tai sudėtinga, tačiau pradėjome nuo mažo žingsnelio, nuo nedidelio elemento, kurį vėliau būtų galima integruoti į ES kapitalo rinką“, – R. Šadžiaus pasakymą konferencijoje cituoja ELTA.
MSCI („Morgan Stanley Capital International“ – red.) indeksas praėjusiais metais nutarė regioniniu mastu konsoliduoti Lietuvos, Latvijos ir Estijos rinkas siekiant sudaryti ir prižiūrėti bendrą Baltijos šalių indeksą.
Ch. Lagarde sveikino šį žingsnį ir teigė, kad Europa galėtų pasimokyti iš Baltijos šalių patirties.
„Kad ir ko išmoktumėte iš tokio savotiško Baltijos šalių prekybos rinkų sujungimo, manau, kad tai būtų turtinga patirtis į einant priekį“, – sakė ji.
Kapitalo rinkų sąjunga iš esmės reiškia biurokratinių kliūčių tarp ES valstybių panaikinimą, visoje Bendrijoje sukuriant vieningą kapitalo rinką.
Sukūrus kapitalo rinkų sąjungą, įmonės turėtų daugiau galimybių pritraukti finansavimą. Šie Europos Komisijos planai svarstomi nuo 2015 metų.
Vis dėlto R. Šadžius mano, jog Europai dar reikia padaryti labai daug, siekiant kapitalo rinkų sąjungos. Pasak jo, didžiosios valstybės turi nustoti teikti prioritetą savo trumpalaikiams interesams ir atsižvelgti į bendrus Europos interesus.
„Kartais viena ar dvi didelės šalys tiesiog blokuoja tolesnes diskusijas. Manau, kad indėlių draudimo sistema yra labai geras pavyzdys, kai šis blokavimas tęsiasi jau daugelį metų (...) dėl žmonių nesugebėjimo suprasti, kad net jei esi labai didelis, tavo vidaus problemos neturėtų būti pritaikytos visai sąjungai“, – aiškino jis.
Itin sunkus uždavinys
Valdžio Dombrovskio, Latvijos atstovo EK, teigimu, gyventojų apsisprendimas investuoti kapitalo rinkose galėtų suteikti reikšmingą postūmį Europos ekonomikai.
„Yra daug santaupų, bet jos guli bankų sąskaitose, o mums reikia jas investuoti, kad galėtume finansuoti Europos ekonomiką. (...) Kalbant apie investicijų grąžą, kapitalo rinkos iš tikrųjų yra pranašesnės už bankų indėlius ir vyriausybės obligacijas“, – konferencijoje sakė V. Dombrovskis.
Jo teigimu, klausimas dėl kapitalo rinkų sąjungos yra aukštoje EK darbotvarkės pozicijoje. Tačiau norint žengti šį žingsnį reikalinga didžiulė politinė valia iš visų Bendrijos šalių, nes sistema reikalauja teisinės aplinkos suderinamumo, sakė jis.
„Patirtis kuriant visos Baltijos šalių kapitalo rinką, kuri yra gera iniciatyva ir kurią remia EK, taip pat reikalauja tam tikro teisėkūros suderinimo tarp valstybių narių. Tai nėra trivialu net tarp trijų mažų ir panašiai mąstančių šalių, tokių kaip Baltijos šalys. Įsivaizduokite, kiek darbo reikėtų norint tą patį padaryti 27-iose Europos valstybėse“, – sakė V. Dombrovskis.
