Artėjant prekybos karui, ECB vadovė ragina įdarbinti „dūlančius“ europiečių pinigus

Ch. Lagarde, penktadienį kalbėdama Frankfurte Europos bankininkystės kongrese, paragino paspartinti ekonominę ir kapitalo rinkų integraciją Europoje, teigdama, kad didėjanti pasaulinės prekybos įtampa ir augantis technologinis atotrūkis nuo JAV verčia imtis naujų veiksmų.

Donaldas Trumpas, išrinktasis JAV prezidentas, pažadėjo įvesti muitus daugumai importuojamų prekių, jei ne visam importui, ir pareiškė, kad Europa sumokės didelę kainą už tai, kad dešimtmečius turėjo didelį prekybos su JAV perteklių.

„Geopolitinė aplinka taip pat tapo ne tokia palanki, didėjant grėsmėms laisvajai prekybai iš visų pasaulio kampelių“, – sakė Ch. Lagarde, tiesiogiai neminėdama D. Trumpo, ją cituoja „Reuters“.

„Išaugo būtinybė skubiai integruoti mūsų kapitalo rinkas“, – pridūrė ji.

Nors Europa padarė tam tikrą pažangą, Ch. Lagarde priekaištavo, kad ES narės linkusios sušvelninti daugumą pasiūlymų, kad apsaugotų nacionalinius interesus ir pakenktų visai Bendrijai.

Tokia padėtis netoleruotina, nes iš ES ekonomikos atimami šimtai milijardų, jei ne trilijonai eurų, kadangi namų ūkiai grynaisiais ir indėliais laiko 11,5 trln. Eur, o didžioji jų dalis nepasiekia įmonių, kurioms reikia finansavimo.

„Jei ES namų ūkiai sulygintų savo indėlių ir finansinio turto santykį su JAV namų ūkių santykiu, tai iki 8 trln. Eur būtų galima nukreipti į ilgalaikes, rinka pagrįstas investicijas – arba kasmet į investicijas būtų nukreipiama apie 350 mlrd. Eur“, – sakė Ch. Lagarde.

ECB vadovė pridūrė, kad kai grynieji pinigai patenka į kapitalo rinką, jie dažnai lieka šalies viduje arba iškeliauja į JAV, tikėdamiesi didesnės grąžos.

Siūlo bendraeuropinę tvarką emitentams

Todėl Europa turi sumažinti investavimo į kapitalo rinkas sąnaudas ir sudaryti palankesnes reguliavimo sąlygas, kad grynieji pinigai galėtų judėti ten, kur jų labiausiai reikia.

Sprendimu galėtų būti sukurta ES reguliavimo tvarka, kuri papildytų 27 nacionalines taisykles, o tam tikri emitentai galėtų pasirinkti šią sistemą.

„Norėdami apeiti sudėtingą reguliavimo derinimo procesą, galėtume numatyti 28-ąjį režimą vertybinių popierių emitentams“, – kalbėjo Ch. Lagarde.

T. y. biržinėms bendrovėms būtų taikoma vieninga įmonių ir vertybinių popierių teisė, kuri palengvintų tarpvalstybinį vertybinių popierių platinimą, laikymą ir atsiskaitymą.

Vis dėlto tai neišspręstų problemos, kad mažai inovatyvių bendrovių steigia savo įmones Europoje, iš dalies dėl finansavimo trūkumo. Todėl Europa turi sudaryti palankesnes sąlygas investicijoms į rizikos kapitalą ir bankams finansuoti startuolius, sakė ji.

„Bloomberg“ atkreipė dėmesį, kad Ch. Lagarde kolegos iš ECB valdančiosios tarybos – Joachimas Nagelis, Vokietijos centrinio banko prezidentas, ir Francois Villeroy de Galhau, Prancūzijos banko vadovas, penktadienio laikraščių „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ ir „Le Monde“ numeriams parašė bendrą straipsnį, kuriame taip pat ragina imtis veiksmų.

„Taupymo ir investicijų sąjunga grindžiama dviem pagrindiniais komponentais: užbaigta bankų sąjunga ir perorientuota kapitalo rinkų sąjunga“, – įžvalgoje teigė jie.

„Mums reikia investuoti ir mes turime reikiamų išteklių (privataus sektoriaus perteklinės santaupos sudaro daugiau kaip 300 mlrd. Eur per metus). Tačiau, skirtingai nei JAV, mums vis dar trūksta tinkamo tarpininkavimo mechanizmo, visų pirma nuosavo ir rizikos kapitalo.“

Ch. Lagarde taip pat teigė, kad Europa turi „visapusiškai išnaudoti savo institucijų, ypač Europos investicijų banko (EIB), potencialą, siekiant finansuoti startuolius.

„Visų pirma, EIB turėtų būti leista veiksmingiau naudoti savo išteklius ir teikti įvairesnes priemones, kuriomis būtų remiamos proveržio inovacijos, ypač kai kalbama apie paramą ankstyvojo etapo pradedančiosioms įmonėms“, – pabrėžė Ch. Lagarde.

Baigdama ECB vadovė kalbėjo, kad Europa turi pasirinkti savo likimą.

„Žiūrėti, kaip žmonės valgo mūsų pietus. Būti jų pietumis. Arba susikurti savo virtuvę – mes galime tai padaryti“ – pridūrė ji.