Projektuoja tris naftos kainų scenarijus, atsižvelgdami į karo eigą ir OPEC+ veiksmus

Manoma, kad kitais metais pasaulinė naftos pasiūla viršys paklausą vidutiniškai 1,2 mln. barelių per dieną, o toks perteklius iki šiol buvo viršytas tik du kartus – 2020 m. dėl pandemijos sustabdžius naftos tiekimą ir 1998 m., smarkiai kritus naftos kainoms.

„Mažėjančios žaliavų kainos ir geresnės pasiūlos sąlygos gali tapti apsaugos nuo geopolitinių sukrėtimų priemone“, – teigia Indermitas Gillas, Pasaulio banko grupės vyriausiasis ekonomistas ir vyresnysis viceprezidentas.

Apžvalgoje pažymima, kad naujasis naftos pasiūlos perteklius iš dalies atspindi didelius pokyčius Kinijoje, kur naftos paklausa nuo 2023 m. iš esmės nesikeičia, sulėtėjus pramonės gamybai ir padidėjus elektromobilių ir sunkvežimių, varomų suskystintomis gamtinėmis dujomis, pardavimams.

Be to, tikimasi, kad kelios šalys, nepriklausančios Naftą eksportuojančių šalių organizacijai ar jos sąjungininkėms (OPEC+), padidins naftos gavybą.

Pati OPEC+ išlaiko didelius nepanaudotus pajėgumus, kurie siekia 7 mln. barelių per dieną, t. y. beveik dvigubai daugiau nei pandemijos išvakarėse 2019 m.

Šiuo metu pasaulyje išgaunama 81,1 mln. barelių per dieną žalios naftos arba beveik 1% mažiau nei prieš metus.

Žaliavų kainos smuks dešimtadaliu

Prognozuojama, kad 2024–2026 m. pasaulinės žaliavų kainos kris beveik 10%. Šiais metais pasaulinės maisto produktų kainos sumažės 9%, o 2025 m. – dar 4%, ir tik paskui stabilizuosis. Dėl to maisto kainos vis tiek bus beveik 25% didesnės už vidutinį 2015–2019 m. kainų lygį.

Numatoma, kad energijos kainos 2025 m. sumažės 6%, o 2026 m. – dar 2%.

„Dėl mažėjančių maisto ir energijos kainų centriniams bankams turėtų būti lengviau kontroliuoti infliaciją. Tačiau ginkluotų konfliktų paaštrėjimas gali apsunkinti šias pastangas, nes gali sutrikti energijos tiekimas ir pakilti maisto ir energijos kainos“, – perspėjama Pasaulio banko (PB) ataskaitoje.

VŽ rašė, kad Europos centrinio banko (ECB) valdančioji taryba praėjusį ketvirtadienį palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe sumažino 0,25 proc. punkto, iki 3,25%.  Ekonomistai tikisi, kad gruodį palūkanos bus toliau mažinamos, o 2025 m. nukris iki 2% ar žemesnio lygio.

Scenarijai

Pastaraisiais metais konfliktas Viduriniuose Rytuose sukėlė didelį naftos kainų svyravimą, ypač dėl nuogąstavimų, kad suintensyvėjus konfliktui gali būti pažeista pagrindinių tiekėjų naftos ir dujų infrastruktūra.

Darant prielaidą, jog konfliktas nesustiprės, tikimasi, kad vidutinė metinė „Brent“ rūšies naftos kaina 2025 m. nukris iki ketverių metų žemiausio lygio – 73 USD/bbl, palyginti su 80 USD/bbl šiais metais.

Tačiau ataskaitoje taip pat vertinama, kas galėtų nutikti, jei konfliktas paaštrėtų, konkrečiai, jei dėl jo iki šių metų pabaigos pasaulinis naftos tiekimas sumažėtų 2%, t. y. 2 mln. barelių per dieną. Tokio masto sutrikimai stebėti 2011 m. Libijos pilietinio karo ir 2003 m. Irako karo metu.

Jei panašus sutrikimas pasikartotų, „Brent“ rūšies naftos kainos iš pradžių smarkiai pakiltų ir pasiektų aukščiausią 92 USD/bbl lygį. Tačiau konflikto nepaveikti naftos eksportuotojai galėtų greitai reaguoti į didesnes kainas didindami naftos gavybą. Todėl kainų šuolis gali būti palyginti trumpalaikis, o 2025 m. naftos kaina tokiu atveju vidutiniškai siektų 84 USD/bbl.

Nafta vis dar kainuotų 15% daugiau, nei numatyta 2025 m. bazinėje prognozėje, bet būtų tik 5% brangesnė nei 2024 m. vidurkis.

„Brent“ nafta antradienį kainavo 71,6 USD/bbl, skelbia „Bloomberg“.

10% tikimybė, kad brangs iki 120 USD

„Citigroup“ žaliavų analitikai teigia, kad po spalio 25 d. Izraelio įvykdytų smūgių Irano kariniams objektams tikėtina, jog žaliavinės naftos rizikos premija bus mažesnė, nes per antpuolį nebuvo atakuota Irano naftos infrastruktūra.

JAV bankas sumažino trumpalaikę „Brent“ rūšies naftos kainą 4 USD, iki 70 USD/bbl, o bazinio scenarijaus tikimybę padidino 10 proc. punktų, iki 70%, skelbia naftos kainas fiksuojanti organizacija OPIS.

„Citigroup“ taip pat paliko galioti perspektyvas, pagal kurias vidutinė „Brent“ kaina 2025 m. pirmąjį ketvirtį galėtų būti 65 USD/bbl, antrąjį ketvirtį – 60 USD/bbl, o ketvirtąjį ketvirtį – 55 USD/bbl.

Bankas visgi neatmetė „bulių“ scenarijaus, pagal kurį „Brent“ nafta brangtų iki 120 USD/bbl, tačiau nustatė, kad tokia tikimybė yra ne didesnė kaip 10%.

„Citigroup“ analitikai nepateikė jokių prognozių, kaip gali baigtis Izraelio ir Irano konfliktas, tačiau daugelis ekspertų mano, kad ribotos atakos ir Izraelio sprendimas nesitaikyti į Irano energetikos infrastruktūrą gali sumažinti įtampą regione.

Auksas, pramoniniai metalai

Pasaulio banko prognozėje skelbiama, kad vidutinė aukso – populiaraus „saugaus uosto“ ieškančių investuotojų pasirinkimo – kaina šiemet pasieks rekordą ir, palyginti su 2023 m., vidutiniškai pakils 21%, kai pernai aukso kaina, Pasaulio banko duomenimis, vidutiniškai siekė 2250 USD už trojos unciją.

Auksas turi ypatingą statusą tarp turto klasių, nes dažnai brangsta geopolitinio ir politinio neapibrėžtumo, įskaitant konfliktus, laikotarpiais. Tikimasi, kad per ateinančius dvejus metus aukso kainos išliks 80% didesnės už penkerių metų iki COVID-19 pandemijos vidurkį (1,266 USD už trojos unciją) ir tik šiek tiek sumažės.

Spalio 29 d. auksas kainavo 2.742 USD už trojos unciją.

Numatoma, kad pramoninių metalų kainos 2025–2026 m. išliks stabilios, nes Kinijos nekilnojamojo turto sektoriaus silpnumą atsvers įtemptos pasiūlos sąlygos ir didėjanti kai kurių metalų paklausa dėl perėjimo prie švarios energetikos. Visgi pažymima, kad, netikėtai atsigavus Kinijos ekonomikai, gali suaktyvėti metalų kainų svyravimai.

Ataskaitos specialiojoje dalyje analizuojama, kodėl pasauliniai žaliavų kainų pokyčiai pandemijos metu ir po jos buvo sinchroniški. Nustatyta, kad 2020–2023 m. laikotarpiu žaliavų kainos kito kartu dėl pasaulinio ekonominio pandemijos poveikio, taip pat dėl didelių su žaliavomis susijusių sukrėtimų, tokių kaip Rusijos invazija į Ukrainą.

Sinchroniškas kainų kilimas paprastai lemia didesnę pasaulinę infliaciją ir mažesnį ekonomikos augimą. Per pastaruosius metus kainų pokyčiai tapo mažiau sinchroniški.