Įmonių finansai stabilizavosi, tačiau ne visi sektoriai augina darbuotojų komandas
Kaip įmonių apžvalgoje skelbia duomenų analitikos bendrovė „Scorify“, birželio mėnesį įmonių rizika, pateikus finansines ataskaitas, kiek pagerėjo, palyginti su metų pradžia (1 proc. punktu), darbuotojų skaičius vis dar auga, o antrąjį ketvirtį pradėtų bankrotų skaičius toks pat, kaip ir pernai.
Palyginti su metų pradžia visi sektoriai išlaikė savo rizikos lygį arba jį gerino. Apgyvendinimo paslaugų sektoriuje aukštos rizikos įmonių sumažėjo nuo 17% iki 13%, statybose – nuo 26% iki 21%, pramogas ir poilsio veiklas siūlančių įmonių – nuo 9% iki 6%. Rizikingų pramonės įmonių per metus taip pat sumažėjo 3 proc. punktais, iki 10%.
Prekybos sektoriuje aukštos rizikos įmonių yra apie 5%, ir tai vienas mažiausių rodiklių tarp stambių sektorių. Rizikingų transporto įmonių sumažėjo iki 10%.
„Pozityvios praėjusių metų įmonių finansų tendencijos – augusios apyvartos ir pelnai – pagerino įmonių riziką ir indikuoja jų pasiruošimą sudėtingesniam ekonominiam laikotarpiui“, – pranešime cituojama Jurga Tamašauskaitė, „Scorify“ verslo sprendimų vadovė.
Darbuotojų gausėjo ne visur
Bendras darbuotojų skaičius per metus įmonėse išaugo 1%, tačiau atskiruose sektoriuose stebimos skirtingos tendencijos – žemės ūkio veiklose darbuotojų per metus sumažėjo beveik 3%, pramonėje ir prekyboje – 2%. Tačiau priešingas tendencijas rodo kiti sektoriai – transporto įmonėse darbuotojų per metus išaugo 10%, IT įmonėse – 6%, administracinių ir aptarnavimo paslaugų bei finansų įmonėse – 4%. Birželį darbuotojų skaičius augo visose veiklose, išskyrus pramonę.
Antrąjį šių metų ketvirtį bankrutuojančiomis paskelbtos 278 įmonės – tiek pat, kiek ir 2022 m. antrąjį ketvirtį. Ir nors, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, bankrutuojančių įmonių skaičius išaugo 16%, tačiau per pusę metų bankrutuojančių įmonių skaičius, palyginti su pernai metais, sumažėjo 12%.
Pirmieji veiklą, tikėtina, nutrauks verslo „zombiai“
VŽ rašė, kad pirmieji veiklą, tikėtina, nutrauks vadinamieji verslo „zombiai“, t. y. įmonės, kurios jau pandemijos laikais turėjo išnykti, tačiau ant vandens laikėsi tik dėl valstybės pagalbos.
Pasak specialistų, jei nebus metamas naujas probleminių įmonių gelbėjimo tinklas, tarp skenduolių bus ir tie verslai, kurie pernelyg pasitikėjo valstybės pagalba, o ateitį vertino per daug optimistiškai.
„Kaip matome, pandemija baigėsi, bet apniko kitos nemažesnės bėdos. O juk dažnu atveju valstybės paremtiems verslams tenka dviguba našta: reikia mokėti einamuosius mokesčius ir dar papildomai grąžinti tuos mokesčius, kurie buvo atidėti“, – VŽ yra sakęs Saulius Žilinskas, UAB „Creditreform Lietuva“ direktorius.
Pasak J. Tamašauskaitės, neramina nuo metų pradžios 14% išaugęs įmonių, skolingų „Sodrai“, skaičius.
„Tai indikuoja, kad dalis įmonių susiduria su sunkumais, apmokėdamos savo įsipareigojimus valstybei, tad artėjant rudeniui galime dar pamatyti ir besikeičiančią bankrotų dinamiką“, – pridūrė J. Tamašauskaitė.
„Scorify“ duomenimis, metų pradžioje fiksuotas naujų įmonių kūrimo bumas po truputį taip pat slūgsta – birželį buvo įkurtos 1.225 naujos įmonės, kai tuo tarpu šių metų mėnesio vidurkis yra apie 1.400 įmonių. Tačiau likviduojamų įmonių skaičiai jau antrą mėnesį viršija 2.200. Birželį buvo likviduotos 2.213 įmonių – tai du kartus daugiau nei pernai metų vidurkis.
