2023-05-30 18:52

Palūkanų normos euro zonoje birželį, liepą dar augs, rugsėjį – neatmestinas pikas

Kad artėjama prie pinigų politikos griežtinimo pabaigos rodo naujausi Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narių pasisakymai, taip pat atvėsę Europos vartotojų lūkesčiai dėl infliacijos. Iš viso dar prognozuojami du arba trys palūkanų kilstelėjimai.

Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas ir Europos centrinio banko (ECB) valdančiosios tarybos narys antradienį pareiškė, kad, atsižvelgiant į tai, jog infliacija euro zonoje išlieka „per didelė ir per ilgai“, ECB palūkanų normas šią vasarą dar kels bent du kartus 0,25% punkto.  

„Manau, kad per ateinančius du ECB valdančiosios tarybos susitikimus turėtume matyti tolesnį bazinių palūkanų normų didinimą“, – antradienį atsakydamas į žurnalistų klausimus Vilniuje sakė G. Šimkus.

Jis tęsė, kad tai nebus tokie spartūs žingsniai, kai, pradėjus kelti palūkanas „nekonvenciniais“ sprendimais, 2022 m. liepą ir dar kelis paskesnius ECB posėdžius, palūkanų normos padidintos po 0,75% punkto, vėliau 0,5% punkto.

Per gegužės 4 d. ECB posėdį palūkanų normos kilstelėtos dar 0,25% punkto ir šiuo metu bazinė palūkanų norma indėliams siekia 3,25%.  

Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

„Manau, kad birželio ir liepos mėnesį mes matysime pagrindinių bazinių palūkanų normų kilimą po 25 bazinius punktus“, – įgarsino G. Šimkus.     

Ar tai tęsis ir rugsėjo mėnesį, jis siūlė neskubėti spręsti. 

„Iki tol dar yra ilgas laiko tarpas ir bus dar skelbiamos bent dvi ECB (vidutinės trukmės infliacijos, BVP) prognozės  –  birželį ir rugsėjį. Na, ir, be abejo, daugybė duomenų apie ekonomiką, kurie šiuo metu kartais net ir siunčia prieštaringus signalus“, – pridūrė G. Šimkus.

[infogram id="753de259-82ea-4e92-bad7-424dc493c827" prefix="6YB" format="interactive" title="Copy: Copy: Copy: Rinkos: ECB palūkanų normos 20230510"]

Siekia infliaciją numušti iki 2%

ECB, didindamas palūkanas, naudojasi pagrindine infliacijos pažabojimo priemone. Taip siekiama, kad infliacija sugrįžtų į 2% lygį vidutiniu laikotarpiu (maždaug per 2 metus – VŽ).

Pinigų politika veikia ir pirmiausiai tai matoma per skolinimosi sąlygas.

Jo teigimu, sumažėję paskolų srautai turi poveikį ir investicinei aplinkai, kadangi mažiau pelningi projektai „pasitraukia į šoną“ ir tai gali turėti neigiamą poveikį ekonominiam aktyvumui.

„Tačiau poveikis ekonomikai atsiranda su pavėlavimu, ne mažiau nei po vienerių metų“, – sakė G. Šimkus.

Nors kainų augimo tempai euro zonoje ir Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais akivaizdžiai mažėja, pavyzdžiui, Lietuvoje gegužę išlikusi didesnė nei 10% metinė infliacija yra vis dar „labai didelė“.

G. Šimkus aiškina, kad bazinė infliacija (eliminavus energetikos ir maisto kainų įtaką) euro zonoje išlieka aukšta.

„O kas yra svarbu, kad ta bazinė arba grynoji infliacija šiuo metu išlieka aukštesnė nei 2% tikslas“, – aiškino G. Šimkus.

Jis taip pat sako, kad labai svarbu Europos verslui, gyventojams sugrąžinti tikėjimą, jog ECB infliaciją sugrąžins į 2% lygį.

„ECB tai padarys. Tai rodo rinkos lūkesčiai, kurie yra grįsti tikėjimu“,  – pridūrė G. Šimkus.

Pasak Pablo Hernandezo de Coso, kito ECB valdančiosios tarybos nario ir Ispanijos centrinio banko vadovo, ECB artėja prie ribos, kai galės nustoti didinti skolinimosi kainas, tačiau, siekdamas suvaldyti infliaciją, jis dar turi nueiti tam tikrą kelią.

„Manome, kad dar turime nueiti tam tikrą kelią griežtinant pinigų politiką, nors taip pat manome, kad jau artėjame prie pabaigos“, – pirmadienį „Incipe“ instituto organizuotame internetiniame renginyje sakė de Cosas.

Lūkesčiai dėl infliacijos slūgsta

Euro zonos vartotojų kainų lūkesčiai sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2020 m., rodo Europos Komisijos (EK) indeksas, kuris gali pamaloninti G. Šimkų ir kitus ECB pinigų politikos formuotojus, siekiančius suvaldyti infliaciją.

Gegužės mėn. šis rodiklis sumažėjo nuo 15 iki 12,2 palyginti su ankstesniu mėnesiu, skelbia „Bloomberg“. 

VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS

Šis rodiklis, kuris yra ilgalaikio EK pareigūnų atliekamo ekonominių nuotaikų tyrimo dalis, atspindi vartotojų atsakymus apie tai, kaip kainos keisis per ateinančius metus.

ECB pareigūnams Frankfurte tokie skaičiai suteiks tam tikro užtikrintumo, kad stebėtas infliacijos šuolis neįsitvirtina visoje ekonomikoje. Siekdami sutramdyti kainas, politikos formuotojai paskelbė, kad palūkanų normos dar bus didinamos net tris kartus. G. Šimkus dėl trečio kėlimo rugsėjį siūlo neskubėti.

EK ataskaita paskelbta per svarbią euro zonos infliacijos vertinimo savaite, nes tikėtina, kad šį ketvirtadienį paskelbti naujausi infliacijos duomenys parodys nedidelę pažangą siekiant, kad bendrasis rodiklis artėtų prie ECB nustatyto 2% tikslo. Ekonomistai prognozuoja, kad infliacija euro zonoje gegužę sieks 6,3%, kai balandį fiksuoti 7%.

[infogram id="59ce8dc8-93d1-4ff1-93d9-86e70cbf6da6" prefix="30d" format="interactive" title="Metinė infliacija euro zonoje ir Lietuvoje 1997-2023 05"]

52795
130817
52791