Sankcijų pasekmės nemokia paskelbtai Rusijai išryškės dar šiemet, ypač jei pigs nafta
Aštresnę krizę gali sukelti sutrikusi užsienio prekyba, dėl infliacijos išaugusios įmonių sąnaudos, kurias suvaldyti gali tekti atleidžiant darbuotojus.
„Kol kas sankcijų iššauktos krizės kulminacija dar nepasiekta“, – pažymima Rusijos makroekonominės analizės ir trumpalaikio prognozavimo centro ataskaitoje, kurią cituoja rbk.ru.
Centro prognozėmis, 2022–2023 m. dėl sankcijų 50-80% susitrauks Rusijos mašinų ir įrangos eksportas į sankcijas nustačiusias Vakarų valstybes, taip pat 10–20% – į likusį pasaulį. Anglių eksportas, priklausomai nuo krypties, smuks 10–40%, naftos – 5–20%, dujų – 5–10%.
„Dabartinis Rusijos mokėjimų balansas formuojamas remiantis prielaida, kad eksporto apimtis stipriai mažėja, o perorientuoti sankcionuotus energijos išteklius, kurie tradiciškai buvo parduodami ES, kitomis kryptimis iš karto nepavyks“, – komentavo Dmitrijus Belousovas, ataskaitą parengusio analitinio centro vadovas.
Taip pat skaitykite: Rusijos defoltas – „vienas didžiųjų lūžinių istorijoje“, bet vandens labiau nebesudrums
Išaugo priklausomybė nuo naftos, dujų pajamų
Šalies finansų ministerija pažymi, kad antrą ketvirtį ištirpo biudžeto perteklius, nors per visą pirmą pusmetį dar fiksuotas 1,4 trln. RUB proficitas.
Tuo pačiu pažymima, kad antrą ketvirtį dėl pakilusių naftos kainų pastebimai (iki 58% nuo 32% 2020-2021 m.) išaugo biudžeto pajamų dalis iš naftos ir dujų. Kai pajamos iš kitų šaltinių antrą ketvirtį smuko 9%.
D. Belousovas atkreipė dėmesį, kad naftos ir dujų kainos pastaruoju metu ėmė mažėti, o didžiojo septyneto šalių lyderiai, pasak „Bloomberg“, sutarė siekti, kad už rusišką „Urals“ naftą nebūtų mokama daugiau nei 40–60 USD / bbl, kai rinkose „Brent“ nafta liepos 15 d. kainavo 100 USD / bbl. Be to, ir dabar rusiška nafta prekiaujasi su didelėmis nuolaidomis.
Tai reiškia, kad tokiam scenarijui išsipildžius toliau trauksis ir Rusijos biudžeto pajamos.
Perspėja dėl atleidimų bangos
Krizių metu bendrovės Rusijoje paprastai karpydavo atlyginimus, tačiau darbuotojų neatleisdavo, pažymi rbc.ru.
2022 m. gegužę nedarbo lygis sumažėjo iki 3,9% nuo 4% balandį, tačiau jau birželį Antonas Kotiakovas, Rusijos darbo ir socialinės apsaugos ministras, persėjo dėl įtampų, kylančių darbo rinkoje.
Pasak D. Belousovo, krentant ekonominiam aktyvumui privačiame sektoriuje, iškils dilema, kaip elgtis: arba valstybei teks palaikyti užimtumo lygį šalyje subsidijomis, arba bendrovės pradės mažinti darbuotojų skaičių.
Rusijos ekonominės plėtros ministerija gegužę skelbė, kad šalies ekonomika, atsižvelgiant į ES, JAV ir kitų valstybių agresorei pritaikytas sankcijas, smuks dvejus metus iš eilės, numatant, kad BVP 2022 m. trauksis 7,8%, o kitąmet – dar 0,7%.
Infliacija šiemet sieks 17,5%, prognozuoja ministerija.
Palyginti, Rusijos centrinis bankas šiemet tikisi 8–10% BVP smukimo.
Tokio ekonomikos nuopuolio Rusija neturėjo nuo finansų krizės 2009 m.
Abi institucijos pareiškė, kad peržiūrės prognozes, numatant mažesnį susitraukimą. Tačiau Dmitrijus Kulikovas, vietinės kredito reitingų agentūros „Akra“ vadovas, prognozuoja, kad, jei padėtis greitai nepasikeis, nemokia tarptautinių reitingų institucijų paskelbtos Rusijos ekonomika krizės pasekmes jaus ilgiau, t. y. „dvejus trejus metus“.
