Kas tai? Eksperto įžvalgos

Ar finansų ministrės siūlomas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis nėra siekis apmokestinti asmenų naudą antrą kartą?

Reklama publikuota: 2022-05-31 00:01
Advokatų kontoros “Glimstedt” vyresnioji teisininkė, mokesčių teisės ekspertė Agnė Pimpytė.
svg svg
Advokatų kontoros “Glimstedt” vyresnioji teisininkė, mokesčių teisės ekspertė Agnė Pimpytė.

Finansų ministrė 2022 m. gegužės 26 d. pristatė ilgai brandintą planą – visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio projektą. Projekto sumanytojai džiūgauja – neva tai racionaliausias ir teisingiausias būdas papildyti biudžetą gana solidžia suma, siekiančia nuo 25 mln. eurų iki 100 mln. eurų per metus. Tačiau ar tikrai tokio mokesčio įvedimas neprasilenkia su pagrindiniais apmokestinimo principais?

Pirmas svarbus šio klausimo aspektas – kokiu būdu asmuo įgyja tą siekiamą apmokestinti nekilnojamąjį turtą.

Akivaizdu, kad dažniausiai toks turtas yra perkamas, t. y. įgyjamas mainais už gyventojo sukauptas santaupas ir (ar) kreditą, gautą iš banko, kredito unijos ar kito skolinančio subjekto. Bet kokiu atveju asmuo mainais už nekilnojamąjį turtą atiduoda atitinkamą kiekį lėšų.

Vertinant santaupų aspektą, tikslinga panagrinėti, kokios „prigimties“ šios lėšos.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Visuotinė lietuvių enciklopedija“ siūlo tokį santaupų apibrėžimą: „santaupos, ekonominio subjekto gautų disponuojamųjų pajamų dalis, kuri nėra skiriama jo einamosioms vartojimo išlaidoms padengti, bet taupoma ateičiai. Santaupos per tam tikrą laikotarpį apskaičiuojamos kaip šiuo laikotarpiu gautų pajamų (atskaičius mokesčius) ir patirtų vartojimo išlaidų skirtumas: kai pajamos didesnės už išlaidas, santaupos yra teigiamos, kai išlaidos didesnės už pajamas – neigiamos“[1].

Iš pateikto apibrėžimo akivaizdu, kad, kaupdamas pinigines lėšas santaupų pavidalu, asmuo tą daro kiekvieną kartą atskaičiuodamas mokesčius, t. y. dalis gautų lėšų yra sumokama į biudžetą.

Vadinasi, asmuo, prieš įgydamas nekilnojamąjį turtą, kaupia lėšas, nuo kurių mokestines prievoles įgyvendina esamuoju laikotarpiu, t y. gaudamas tas lėšas ir (ar) pasibaigus apmokestinamajam laikotarpiui.

Pavyzdžiui, jeigu asmuo gauna darbo užmokestį, nuo jo gaunamo užmokesčio sumos gyventojų pajamų mokesčio, Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokų, kitų mokesčių ir rinkliavų prievoles įgyvendina darbdavys, prieš išmokėdamas darbo užmokestį, – apskaičiuoja (išskaičiuoja), deklaruoja, sumoka į biudžetą.

Arba kitas pavyzdys – jeigu asmuo vykdo individualią veiklą, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui (kalendoriniams metams), asmuo pateikia metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, kurios pagrindu vėlgi sumoka prievoles į biudžetą – atitinkamai gyventojų pajamų mokesčio, Valstybinio socialinio draudimo fondo įmokas.

Analogiškai galima vertinti ir dovanų gautas lėšas – juk remiantis pagrindine taisykle, nustatyta gyventojų pajamų mokesčio įstatymo normomis, pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos. Įstatymas skiria tam tikras lengvatas, tačiau visų gautų pajamų apmokestinimo principo tai nepaneigia. Pavyzdžiui, gyventojas neturi mokėti mokesčių, jei gauna dovanų iš artimųjų, kaip jie apibrėžti gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Tačiau tai nereiškia, kad dovanos nėra apmokestinamos, tai tik pagrindžia, kad asmuo, atitinkantis tam tikrus įstatyme apibrėžtus kriterijus, gauna lengvatą – teisę nemokėti mokesčio nuo vieno ar kito pobūdžio pajamų.

Kitaip tariant, asmens santaupas sudaro lėšos, nuo kurių atitinkamu momentu visos mokestinės prievolės jau yra įgyvendintos.

Taigi asmuo, sutaupęs tam tikrą sumą pajamų, nuo kurių bendrąja tvarka visos mokestinės prievolės jau yra sumokėtos, įsigyja nekilnojamojo turto – arba norėdamas įsikurti, arba siekdamas užtikrinti gerovę savo vaikams, vaikaičiams ir pan., arba nenorėdamas, kad lėšos būtų paveiktos infliacijos. Priežastys šiuo atveju nėra svarbios, nebent toks turtas būtų įsigytas komercinei veiklai vykdyti, tačiau tai jau būtų visai kitas atvejis, kurio plėtoti nagrinėjamu visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio aspektu nėra tikslinga.

Praėjus pirmajai džiaugsmo ir pasididžiavimo savimi bangai, paaiškėja, kad valstybė reikalauja ir vėl susimokėti, tik šį kartą nekilnojamojo turto mokestį vien už tai, kad asmuo už savo sutaupytas lėšas tą turtą įsigijo ir turi, t. y. siekiamas apmokestinti nekilnojamasis turtas nenaudojamas pajamoms uždirbti, jis tiesiog objektyviai egzistuoja.

Dar liūdnesnis atvejis, jei toks turtas yra įsigytas, panaudojant dalį sutaupytų lėšų ir kompensuojant likusią kainos dalį banko ar kitos kredito įstaigos paskola: tokiu atveju asmuo ne tik išleidžia santaupas, nuo kurių jau yra sumokėjęs pajamų mokesčius, taip pat moka bankui atlygį – palūkanas – už naudojimąsi kreditu, bet dar ir turi mokėti nekilnojamąjį turto mokestį tiesiog todėl, kad jis tą turtą įsigijo.

Lietuvos Respublikoje šiuo metu egzistuoja tik vienas mokestis, kuris mokamas vien dėl to, kad koks nors objektas egzistuoja ir apmokestinamasis asmuo juo disponuoja, – tai žemės mokestis (vėlgi nekilnojamojo turto rūšis). Visais kitais atvejais apmokestinimas dažniausiai siejamas su aktyviais veiksmais, siekiu uždirbti pajamų, gaunama papildoma nauda, kompensuojama žala aplinkai ar panašiai.

Tokiame kontekste siūlymas (o priėmus tokį įstatymą – reikalavimas) mokėti mokestį tik dėl to, kad asmuo dirbo, taupė ir įsigijo atitinkamo nekilnojamojo turto, atrodo, švelniai tariant, akiplėšiškai.

[1] https://www.vle.lt/straipsnis/santaupos/

 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
„Thermo Fisher Scientific Baltics“ pajamos – beveik 2 mlrd. Eur

Moderniosios biotechnologijos įmonės UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ pardavimų pajamos 2021 m. išaugo...

Pramonė
09:55
Nėr duomenų – nėr pinigų

Juridiniai asmenys, kurie iki rugpjūčio 1 d. į Registrų centro (RC) administruojamą sistemą JANGIS nepateiks...

Nuomonės
05:50
Sparčiai atsigaunanti aviacijos industrija: „Avia Solutions Group“ pirmojo 2022 m. ketvirčio finansiniai rezultatai Verslo tribūna

2022 m. gegužės 30 d. „Avia Solutions Group“ paskelbė pirmojo 2022 m. ketvirčio finansinius rezultatus.

Finansai
05:00
Ar finansų ministrės siūlomas visuotinis nekilnojamojo turto mokestis nėra siekis apmokestinti asmenų naudą antrą kartą? Verslo tribūna

Finansų ministrė 2022 m. gegužės 26 d. pristatė ilgai brandintą planą – visuotinio nekilnojamojo turto...

Finansai
00:01
Vartotojų kainų lygis gegužę kilo iki 18,5% – toliau vejamės estus 46

Metinė infliacija Lietuvoje gegužę, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai (pagal suderintą vartotojų kainų...

Finansai
2022.05.30
Nuo rugpjūčio 1 d. bus griežtai: nepateikei duomenų JANGIS – lieki be piniginių operacijų banke Premium 6

Juridiniams asmenims, kurie iki rugpjūčio 1 d. į sistemą JANGIS nepateiks duomenų apie galutinės naudos...

Finansai
2022.05.30
M. Dubnikovas: brangstant pinigams baigiasi ir augimo akcijų era Premium 1

Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas, VŽ podkaste svarsto...

Rinkos
2022.05.30
E. prekyba rieda nuo kalniuko, bendrą prekybos lėtėjimą veikia infliacija Premium

Per balandį mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sumažėjo 1,7%, o maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta...

Prekyba
2022.05.29
Gyventojų indėliai augo 6,7%, o verslo mažėjo 4,3%

Šių metų balandį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, Lietuvos namų ūkių indėliai buvo išaugę 92,0...

Rinkos
2022.05.28
J. Neliupšienė: investuotojai teiraujasi, kada Lietuvoje prasidės karas 12

Investuotojai dabar visai kitaip vertina ir mato mūsų regioną, jie teiraujasi, kada Lietuvoje prasidės karas,...

Verslo aplinka
2022.05.28
Stagfliacija nė motais – Lietuvoje dygsta nauji fabrikai Premium 4

Dėl dvigubo pandemijos ir karo smūgio visame pasaulyje išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikų augimas.

Pramonė
2022.05.28
Prie 2022 m. sausį–balandį augusių biudžeto pajamų prisidėjo ir grąžintos pandeminės skolos

Šių metų sausio–balandžio mėnesiais valstybės biudžetas ir savivaldybių biudžetai pajamų gavo 30,1% arba...

Finansai
2022.05.27
Finansines ataskaitas verslas šiemet teikia sparčiau nei ankstesniais metais

Likus kelioms dienoms iki birželio 1 d., kai didžioji dalis šalyje įmonių Registrų centrui privalo pateikti...

Finansai
2022.05.27
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
2022.05.27
„Paskolų klubo“ vadove tapo I. Krasovskė

Didžiausios Lietuvoje tarpusavio skolinimo platformos „Paskolų klubas“ vadove tapo Indrė Krasovskė.

Vadyba
2022.05.27
Dešimtys tūkstančių raštiškų paklausimų VMI: verslui taip saugiausia Premium 1

Mokesčių įstatymai painūs, o oficialūs jų komentarai, kuriuos teikia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), –...

Finansai
2022.05.27
Lietuviai jau gali apsistoti NT nuomos projektuose, į kuriuos investuoja: ką reikėtų žinoti apie „timeshare“? Verslo tribūna 4

Augant susidomėjimui sutelktiniu investavimu į nekilnojamojo turto (NT) nuomos projektus, atsiranda galimybė...

Mano pinigai
2022.05.27
JAV BVP pirmą ketvirtį smuko labiau nei sklebta anksčiau 1

Jungtinių Valstijų bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmą metų ketvirtį susitraukė 1,5%, nors buvo tikėtasi...

Finansai
2022.05.26
Pasaulio banko vadovas: karas Ukrainoje gali sukelti pasaulinę recesiją 1

Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis maisto ir energijos kainoms, taip pat trąšų pasiūlai gali sukelti...

Rinkos
2022.05.26
V. Putinas rusams žada dešimtadaliu didesnes pensijas ir MMA 1

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, trečiadienį vakare paskelbė, kad pensijos, kitos socialinės išmokos...

Verslo aplinka
2022.05.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku