Kovą infliacija Lietuvoje pakilo iki rekordinių 15,6%

Tekstas papildytas ekonomistų komentarais

„Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas“, – teigiama pranešime.

Pagal SVKI apskaičiuota mėnesio infliacija kovą, palyginti su vasariu, išaugo 2,4%.

Kovas – antrasis mėnuo, kurio infliaciją veikia vasario 24 d. pradėta Rusijos invazija į Ukrainą. Nuo karo pradžios išaugo naftos, dujų ir kitų energetinių išteklių kainos, taip pat pabrango pramoninės ir maistinės žaliavos, kurios didina galutines vartojimo kainas Lietuvoje ir visame pasaulyje.  

Kainos sparčiau ėmė augti 2021 m. antrą pusmetį, po COVID-19 pandemijos atsigavus paklausai ir atsisakius prekybos bei gyventojų judėjimo suvaržymų.

[infogram id="226ef51c-47e0-4c66-bac3-c73fe860e710" prefix="PjF" format="interactive" title="Infliacija Lietuvoje 2003-2022 03"]

Kainų augimas Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais išlieka tarp sparčiausių euro zonoje.

VŽ rašė, kad infliacija Europoje vasarį pakilo nuo 4,2% Prancūzijoje iki 14% Lietuvoje. Metinė infliacija euro zonoje vasarį padidėjo iki 5,9% nuo 5,1% sausį, kai 2021 m. vasarį kainos išaugo 0,9%, skelbė Eurostatas.

Ekonomistai neturi vieningos nuomonės, kada kainų augimas gali pradėti lėtėti -- labai daug, kas priklauso nuo to, kaip toliau vystysis Rusijos karas Ukrainoje ir jo sukelta krizė.

[infogram id="148c433d-246a-4936-ad90-62f3ee741c29" prefix="At1" format="interactive" title="Infliacija ES šalyse 2022 02"]

SEB ekonomistas Tadas Povilauskas skaičiuoja, kad balandį vidutinė metinė infliacija bus artima kovo rodikliui ir  sieks apie 15,5%. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad infliacijos pikas turėtų būti pasiektas kovą ar balandį, o antrąjį šių metų pusmetį ji turėtų nukristi žemiau 10%.  

Tuo metu „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad antroje metų pusėje infliacija gali dar labiau įsisiautėti. 

„Karas, sankcijos Rusijai – ji izoliuojama nuo išorinio pasaulio, bet yra svarbus žaliavų tiekėjas – tai trumpuoju laikotarpiu, kol prisitaiko kitų žaliavų gamintojai, vadinamos gavybinės pajėgos kituose pasaulio regionuose, kol perdėliojami prekių ir žaliavų tiekimo srautai, tai tas kainų šuolis, akivaizdu, kad ir dėl neapibrėžtumo yra stebimas“, – sakė N. Mačiulis iš „Swedbank“. 

T. Povilauskas teigia, jog infliaciją kovą iš esmės lėmė du pagrindiniai veiksniai – degalai ir maistas. 

„Nors biržose būta didelių svyravimų, degalinėse kovo mėnesį, lyginant su vasariu, dyzelinas yra pabrangęs daugiau nei 20%, benzinas – per 15%. Žinant, kad mėnesinė infliacija yra 2,4%, vien degalai sudaro pusė šios sumos – 1,2%. Tuo tarpu parduotuvėse kovą brango makaronai, pieno produktai, žuvis, kai kurie mėsos gaminiai“, – aiškino T. Povilauskas.

SEB ekonomisto teigimu, toks kainų šuolis parduotuvėse buvo susijęs su didesne paklausa.

„Ir plika akimi matėsi, kad maisto produktų brangimas irgi bus svarbus veiksnys tolesniam infliacijos augimui“, – pridūrė SEB ekonomistas.

Tuo metu paslaugų brangimas Lietuvoje, pasak N. Mačiulio, su išoriniais veiksniais susijęs tik iš dalies, kiek tai lemia energetinių išteklių brangimas. Ekonomisto teigimu, viena pagrindinių priežasčių, dėl ko šalyje auga paslaugų kainos, – didėjantys atlyginimai.

Vis dėlto N. Mačiulis mano, kad vidutiniu laikotarpiu, antrą šių metų pusmetį, kitais metais labai mažai tikėtina, kad ir toliau tokiais tempais augs kainos. 

„Tiesiog, matome vienkartinį kainų šuolį ir jis, tikėtina, liks tokiame aukštame lygyje, bet nebeaugs tokiais tempais, kokius stebėjome pastarąjį pusmetį“, – teigė N. Mačiulis.

Pasak T. Povilausko, balandį infliacijos augimas gali stabtelti, jei statistikai į skaičiavimus įtrauks Vyriausybės pritaikytą nulinį PVM tarifą šildymui.

„Jeigu statistikai pilnai jį įvertins ir perskaičiuos, balandį infliacija galėtų sulėtėti. Tokio mėnesinio pokyčio – 2,4%. tikrai nepamatysime. Spėčiau, kad tuomet balandį mėnesinė infliacija siektų 1 proc., o vidutinė metinė – 15,5%“, – prognozavo T. Povilauskas. 

Jo teigimu, svarbus veiksnys tolesnei infliacijai bus degalų kainos, kurios didžia dalimi priklausys nuo karo Ukrainoje eigos.

„Jeigu karas tęsis ir bus didesnių problemų, degalų kainos gali būti ir didesnės. Laimingu scenarijumi – karas sėkmingai baigiasi ir rinka sureaguoja į tai teigiamai, tuomet kainos nebeaugs“, – sakė T. Povilauskas.  

Tačiau „Luminor“ ekonomisto Ž. Maurico manymu, dėl neslopstančio vartojimo antrąjį pusmetį situacija gali būti dar blogesnė.

„Antroje metų pusėje yra didelė grėsmė, kad infliacija dar labiau įsisiautės, nes kol kas vartotojų lūkesčiai neblogi, vartojimas nestoja, įsisuksime į tą augančių kainų ir darbo užmokesčio spiralę“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Kovo pradžioje sakęs, kad infliacijos pikas tolsta, ekonomistas dabar teigia, kad defliacijos gali tekti laukti iki 2024 metų.  

„Vis skeptiškiau vertinu šiuo metus, vilties teikia kiti metai ir antra jų pusė, net defliacijos tikriausiai reikės laukti tik 2024 metais. Reikia tai turėti galvoje ir nebandyti šokti aukščiau bambos, nes galima labai skaudžiai kristi“, – sakė jis.

Ž. Maurico teigimu, yra priemonių, kurios padėtų mažinti infliaciją, dalį naštos galėtų prisiimti ir valstybė – pavyzdžiui, mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM).

„Kiek įmanoma atlaisvinti biurokratinį spaudimą, didinti pasiūlą būsto rinkoje, skatinti konkurenciją, naikinti apribojimus pandeminius, normalizuoti ekonomiką, gal net GPM mažinti tikslinga, tai atlaisvintų spaudimą darbdaviams, taip valstybė prisiimtų naštą dėl atlyginimų kėlimo, tai žymiai prasmingiau nei mažinti pridėtinės vertės mokestį“, – vardijo Ž. Mauricas.