Kovą infliacija Lietuvoje pakilo iki rekordinių 15,6%

Publikuota: 2022-03-30
Atnaujinta 2022-03-30 11:57
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota metinė infliacija Lietuvoje kovą, palyginti su 2021 m. kovu, pakilo iki 15,6% nuo 14% vasarį. Tai trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas, remdamasis preliminariais duomenimis. Metinė infliacija pernai kovą siekė 1,6%.

Tekstas papildytas ekonomistų komentarais

„Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas“, – teigiama pranešime.

Pagal SVKI apskaičiuota mėnesio infliacija kovą, palyginti su vasariu, išaugo 2,4%.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kovas – antrasis mėnuo, kurio infliaciją veikia vasario 24 d. pradėta Rusijos invazija į Ukrainą. Nuo karo pradžios išaugo naftos, dujų ir kitų energetinių išteklių kainos, taip pat pabrango pramoninės ir maistinės žaliavos, kurios didina galutines vartojimo kainas Lietuvoje ir visame pasaulyje.  

Kainos sparčiau ėmė augti 2021 m. antrą pusmetį, po COVID-19 pandemijos atsigavus paklausai ir atsisakius prekybos bei gyventojų judėjimo suvaržymų.

[infogram id="226ef51c-47e0-4c66-bac3-c73fe860e710" prefix="PjF" format="interactive" title="Infliacija Lietuvoje 2003-2022 03"]

Kainų augimas Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais išlieka tarp sparčiausių euro zonoje.

VŽ rašė, kad infliacija Europoje vasarį pakilo nuo 4,2% Prancūzijoje iki 14% Lietuvoje. Metinė infliacija euro zonoje vasarį padidėjo iki 5,9% nuo 5,1% sausį, kai 2021 m. vasarį kainos išaugo 0,9%, skelbė Eurostatas.

Ekonomistai neturi vieningos nuomonės, kada kainų augimas gali pradėti lėtėti -- labai daug, kas priklauso nuo to, kaip toliau vystysis Rusijos karas Ukrainoje ir jo sukelta krizė.

[infogram id="148c433d-246a-4936-ad90-62f3ee741c29" prefix="At1" format="interactive" title="Infliacija ES šalyse 2022 02"]

SEB ekonomistas Tadas Povilauskas skaičiuoja, kad balandį vidutinė metinė infliacija bus artima kovo rodikliui ir  sieks apie 15,5%. „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad infliacijos pikas turėtų būti pasiektas kovą ar balandį, o antrąjį šių metų pusmetį ji turėtų nukristi žemiau 10%.  

Tuo metu „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad antroje metų pusėje infliacija gali dar labiau įsisiautėti. 

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.

„Karas, sankcijos Rusijai – ji izoliuojama nuo išorinio pasaulio, bet yra svarbus žaliavų tiekėjas – tai trumpuoju laikotarpiu, kol prisitaiko kitų žaliavų gamintojai, vadinamos gavybinės pajėgos kituose pasaulio regionuose, kol perdėliojami prekių ir žaliavų tiekimo srautai, tai tas kainų šuolis, akivaizdu, kad ir dėl neapibrėžtumo yra stebimas“, – sakė N. Mačiulis iš „Swedbank“. 

T. Povilauskas teigia, jog infliaciją kovą iš esmės lėmė du pagrindiniai veiksniai – degalai ir maistas. 

„Nors biržose būta didelių svyravimų, degalinėse kovo mėnesį, lyginant su vasariu, dyzelinas yra pabrangęs daugiau nei 20%, benzinas – per 15%. Žinant, kad mėnesinė infliacija yra 2,4%, vien degalai sudaro pusė šios sumos – 1,2%. Tuo tarpu parduotuvėse kovą brango makaronai, pieno produktai, žuvis, kai kurie mėsos gaminiai“, – aiškino T. Povilauskas.

SEB ekonomisto teigimu, toks kainų šuolis parduotuvėse buvo susijęs su didesne paklausa.

„Ir plika akimi matėsi, kad maisto produktų brangimas irgi bus svarbus veiksnys tolesniam infliacijos augimui“, – pridūrė SEB ekonomistas.

Tuo metu paslaugų brangimas Lietuvoje, pasak N. Mačiulio, su išoriniais veiksniais susijęs tik iš dalies, kiek tai lemia energetinių išteklių brangimas. Ekonomisto teigimu, viena pagrindinių priežasčių, dėl ko šalyje auga paslaugų kainos, – didėjantys atlyginimai.

Vis dėlto N. Mačiulis mano, kad vidutiniu laikotarpiu, antrą šių metų pusmetį, kitais metais labai mažai tikėtina, kad ir toliau tokiais tempais augs kainos. 

„Tiesiog, matome vienkartinį kainų šuolį ir jis, tikėtina, liks tokiame aukštame lygyje, bet nebeaugs tokiais tempais, kokius stebėjome pastarąjį pusmetį“, – teigė N. Mačiulis.

Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Pasak T. Povilausko, balandį infliacijos augimas gali stabtelti, jei statistikai į skaičiavimus įtrauks Vyriausybės pritaikytą nulinį PVM tarifą šildymui.

„Jeigu statistikai pilnai jį įvertins ir perskaičiuos, balandį infliacija galėtų sulėtėti. Tokio mėnesinio pokyčio – 2,4%. tikrai nepamatysime. Spėčiau, kad tuomet balandį mėnesinė infliacija siektų 1 proc., o vidutinė metinė – 15,5%“, – prognozavo T. Povilauskas. 

Jo teigimu, svarbus veiksnys tolesnei infliacijai bus degalų kainos, kurios didžia dalimi priklausys nuo karo Ukrainoje eigos.

„Jeigu karas tęsis ir bus didesnių problemų, degalų kainos gali būti ir didesnės. Laimingu scenarijumi – karas sėkmingai baigiasi ir rinka sureaguoja į tai teigiamai, tuomet kainos nebeaugs“, – sakė T. Povilauskas.  

Tačiau „Luminor“ ekonomisto Ž. Maurico manymu, dėl neslopstančio vartojimo antrąjį pusmetį situacija gali būti dar blogesnė.

„Antroje metų pusėje yra didelė grėsmė, kad infliacija dar labiau įsisiautės, nes kol kas vartotojų lūkesčiai neblogi, vartojimas nestoja, įsisuksime į tą augančių kainų ir darbo užmokesčio spiralę“, – kalbėjo Ž. Mauricas.

Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Žygimantas Mauricas, „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Kovo pradžioje sakęs, kad infliacijos pikas tolsta, ekonomistas dabar teigia, kad defliacijos gali tekti laukti iki 2024 metų.  

„Vis skeptiškiau vertinu šiuo metus, vilties teikia kiti metai ir antra jų pusė, net defliacijos tikriausiai reikės laukti tik 2024 metais. Reikia tai turėti galvoje ir nebandyti šokti aukščiau bambos, nes galima labai skaudžiai kristi“, – sakė jis.

Ž. Maurico teigimu, yra priemonių, kurios padėtų mažinti infliaciją, dalį naštos galėtų prisiimti ir valstybė – pavyzdžiui, mažinti gyventojų pajamų mokestį (GPM).

„Kiek įmanoma atlaisvinti biurokratinį spaudimą, didinti pasiūlą būsto rinkoje, skatinti konkurenciją, naikinti apribojimus pandeminius, normalizuoti ekonomiką, gal net GPM mažinti tikslinga, tai atlaisvintų spaudimą darbdaviams, taip valstybė prisiimtų naštą dėl atlyginimų kėlimo, tai žymiai prasmingiau nei mažinti pridėtinės vertės mokestį“, – vardijo Ž. Mauricas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Rašyti komentarą 0
V. Putinas rusams žada dešimtadaliu didesnes pensijas ir MMA 1

Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, trečiadienį vakare paskelbė, kad pensijos, kitos socialinės išmokos...

Pagaliau aukštesnės palūkanos 2

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
05:50
Infliacija perskirsto turtą: kas vakar buvo vargšas, šiandien – turtuolis ir atvirkščiai Premium 3

Daug kalbama apie žalingą infliacijos poveikį, jos padarinius, it pelių graužiamas santaupas, tačiau kainų...

Finansai
05:45
Sutelktą paskolą pardavė, kad išgelbėtų projektą – atrankoje matė ir nedraugiškų veidų Premium

Sutelktinio finansavimo platforma „Rontgen“ pranešė perleidusi teismuose įstrigusio daugiabučio „Gelvonų...

Pilnėjantys restoranai – tik pagražintas atspindys, realybėje – gresiantys bankrotai Premium

Kredito rizikos vertinimas rodo, kad maitinimo sektoriaus įmonių padėtis per metus šiek tiek gerėjo, dalis...

Prekyba
05:45
Lietuva 10-čiai metų pasiskolino 650 mln. Eur

Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose trečiadienį pasiskolino 650 mln. Eur, išleisdama 10 metų trukmės...

Finansai
2022.05.25
Rusija skelbia atliksianti su užsienio skola susijusius mokėjimus rubliais 4

Rusija trečiadienį pareiškė mokėsianti užsienio skolą rubliais, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie...

Finansai
2022.05.25
ECB: karas Ukrainoje didina grėsmes finansiniam stabilumui

Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė naują įtampos finansų rinkose bangą išaugus kainoms ir sulėtėjus ekonomikos...

Rinkos
2022.05.25
„BaltCap Infrastructure Fund“ į vėjo jėgainių parką investuoja 42 mln. Eur 1

Baltijos šalių privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondas „BaltCap Infrastructure Fund“ už 42 mln.

Pramonė
2022.05.25
Nyderlandų teismas atsisakė nutraukti su N. Numa siejamą tyrimą

Amsterdamo apeliacinis teismas atmetė prašymą nutraukti tyrimą dėl bendrovės „TAF Asset 11“ atliktų 26 mln.

Prekyba
2022.05.25
Naujosios Zelandijos centrinis bankas palūkanas kilstelėjo 0,5 proc. punkto

Naujosios Zelandijos centrinis bankas trečiadienį padidino bazinę palūkanų normą iki aukščiausio lygio per...

Rinkos
2022.05.25
Įmonių atspindys VMI veidrodyje: žalios spalvos daugiau Premium

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) balandžio pradžioje atvėrus daugiau nei 2.000 atsitiktine tvarka...

Finansai
2022.05.25
Tvaraus ir efektyvaus žemės ūkio link: svarbiausi pokyčiai Lietuvoje jau įsibėgėjo Verslo tribūna

Jeigu reikėtų įvardyti vieną įdomiausių, o tuo pačiu – ir sudėtingiausių ekonominės veiklos sričių, rimtas...

Agroverslas 2023
2022.05.25
Dividendai, investicijos arba skola: kaip dujų kainos slegia „Ignitis grupės“ finansus Premium

„Ignitis grupė“ laviruoja ne vieną energijos tiekėją pribaigusioje energijos kainų audroje. Apyvartinio...

Rinkos
2022.05.25
Ginčas dėl sėkmės mokesčio: 100.000 Eur laiko „neprotingai daug“ Premium 9

Sėkmės mokesčio nereguliuoja teisės aktai, todėl šalys yra laisvos susitarti tiek dėl jo dydžio, tiek dėl...

Pramonė
2022.05.25
Prekybos centrai: augimas nėra tvarus, nes grįstas infliacija Premium

Viename didžiausių Baltijos šalyse prekybos festivalių RETAIL didžiųjų prekybos centrų vadovai dalijosi...

Prekyba
2022.05.25
2022-ųjų pasaulinis stagfliacijos šokas – bus blogai ar labai blogai? Premium

Dėl dvigubo pandemijos ir karo smūgio visame pasaulyje išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikų augimas.

Finansai
2022.05.24
Finansų ministerija žada rudenį apsispręsti, ar pasinaudos ES biudžeto deficito taisyklių netaikymu

Finansų ministerija teigia rudenį spręsianti, ar pasinaudoti Briuselio pasiūlyta galimybe dar vienerius metus...

Finansai
2022.05.24
ECB vadovė: kovojant su infliacija „neturime skubėti ir panikuoti“ 2

Christine Lagarde, Europos centrinio banko (ECB) pirmininkė, teigia, kad neskubės atsisakyti skatinamosios...

Finansai
2022.05.24
EBPO vadovas: neturiu abejonių, kad ES turės minimalų pelno mokestį

Mathias Cormannas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius, sako,...

Finansai
2022.05.24

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku