EK sukūrė grandiozinį planą, kaip sąskaitas už elektrą ir dujas sumažinti 260 mlrd. Eur

Vasario 26 d. pristatytas Prieinamos energijos veiksmų planas, kuris yra pagrindinė Europos Komisijos (EK) bendro Europos pramonės konkurencingumui didinti skirto paketo – vadinamojo švarios pramonės susitarimo – dalis.

Teigiama, kad planas padės ne tik namų ūkiams, kuriems tenka apmokėti dideles energijos sąskaitas, bet ir pramonės įmonėms, kurios susiduria su didelėmis gamybos sąnaudomis. 

Skaičiuojama, kad, įgyvendinus plane numatytas priemones, 2025 m. iš viso bus sutaupyta 45 mlrd. Eur, o iki 2030 m. kasmetiniai sutaupymai progresyviai didės iki 130 mlrd. Eur. Dar daugiau, iki 2040 m. jie pasieks 260 mlrd. Eur.

„Priemonės padės mums užtikrinti labiau nuspėjamas kainas, stipresnes jungtis visoje Europoje ir didesnį energijos suvartojimą. Sistemingai šalinsime likusias kliūtis, kad galėtume sukurti tikrą energetikos sąjungą“, – komentuoja Ursula von der Leyen, EK vadovė.   

Prarastas konkurencingumas

Dokumente konstatuojama, kad vidutinio dydžio pramoniniam vartotojui 2023 m. energijos kainos išliko 97% didesnės už jų 2014–2020 m. vidurkį. Be to, energijos kainų atotrūkis tarp ES ir Bendrijos pagrindinių konkurentų didėja, todėl kyla rizika, kad naujos investicijos bus palankesnės už Europos ribų esančioms šalims. 

Aiškinama, kad priklausomybė nuo iškastinio kuro importo yra vienas pagrindinių veiksnių, mažinančių ES narių konkurencingumą. Nors gamtinių dujų paklausa nuo 2022 m. rugpjūčio iki 2024 m. gegužės sumažėjo 18%, ES išlieka priklausoma nuo pasaulinių iškastinio kuro kainų svyravimų, nes 90% gamtinių dujų poreikį padengia importas. 

Tai akivaizdžiai pasireiškė per pastarąją energetikos krizę, kurią sukėlė Rusija. 2022 m. ES iškastinio kuro importo sąskaita pasiekė 604 mlrd. Eur, nors dar 2020 m. buvo istoriškai mažiausia – 163 mlrd. Eur. 

Antra, neefektyvumas ir nepakankama elektros energijos sistemos integracija taip pat turi įtakos sąskaitoms už energiją. Europa turi labiausiai integruotą tinklą pasaulyje, tačiau trūksta lankstumo, kad būtų skatinama pigesnių ir švaresnių energijos šaltinių integracija.

Ilgos švarios energijos ir tinklo projektų leidimų išdavimo procedūros dar labiau stabdo pažangą.

Galiausiai didėjančios sistemos sąnaudos, kurias padengia tinklo mokesčiai, dar labiau didina elektros energijos kainas ir sudaro didelę sąskaitų dalį, o artimiausiais metais senstantiems tinklams reikės didelių investicijų.

Plano pristatyme rašoma, kad nieko neveikimo kaina yra didesnė už veiksmų ir investicijų kainą, ir pateikiami tai pagrindžiantys skaičiai. Pavyzdžiui, 2023 m. vien Vokietijoje atsinaujinančiosios energijos projektų ribojimai kainavo daugiau kaip 3 mlrd. Eur, o vartotojai ir įmonės praranda šios pigios energijos gamybos naudą.

Be to, sudėtingėjant elektros energijos sistemai, didėja ir sąnaudos: tinklo perkrovos valdymo išlaidos, daugiausia susijusios su perskirstymu, pasiekė aukščiausią lygį – 5,2 mlrd. Eur, o iki 2030 m. jos gali išaugti iki 26 mlrd. Eur.

Kaip planuoja sumažinti sąskaitas?

Norint sumažinti išlaidas, reikia atkreipti dėmesį į tris sąnaudų sudedamąsias dalis: tinklo ir sistemos sąnaudas, apmokestinimą ir energijos tiekimo sąnaudas. Be to, kadangi gamtines dujas naudojančios elektrinės sudaro didelę dalį elektros energijos gamybos, būtina užtikrinti gerai veikiančias ir konkuruojančias dujų rinkas.

Pirmiausia EK siūlys valstybėms sumažinti elektros apmokestinamą, tiek mažinant jai taikomą PVM, tiek elektros tiekimo mokesčius. Nurodoma, kad PVM galėtų mažėti iki 5%.

Elektros kainas neva sumažintų ir didesnė tiekėjų konkurencija, geresnės galimybės migruoti tarp jų. 

Šiuo metu 73% ES namų ūkių ir didelė dalis mažųjų ir vidutinių įmonių yra sudariusios fiksuotas elektros energijos tiekimo sutartis. Daugelis jų galėtų sumažinti savo sąskaitas už elektrą pereidami prie konkurencingesnio tiekėjo arba perkeldami vartojimą į laikotarpį, kai kainos yra mažesnės, tačiau vis dar susiduria su rinkos kliūtimis.

Visgi nepriklausomi energijos tiekėjai Lietuvoje ne kartą kritikavo sprendimus atlaisvinti verslo klientų judėjimą tarp tiekėjų, visą riziką prisiimant tiekėjui. 

VŽ rašė, kad, Energetikos įstatyme įtvirtinus išskirtinę fizinių asmenų ir mažų bei labai mažų įmonių apsaugą, leidžiant be pasekmių nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis su tiekėjais, įsisuko tikra teismų karuselė.

EK nuomone, situaciją pagerinti turėtų ir ilgalaikės elektros energijos pirkimo sutartys (PPA) tarp švarios energijos kūrėjų ir pramoninių vartotojų. Jos bendrovėms leidžia ilgą laiką naudotis stabiliomis elektros energijos kainomis. 

Be to, PPA gali padėti sumažinti projektų riziką, nes leidžia vystytojams užsitikrinti bent jau dalinį projektų finansavimą ir pinigų srautus.

EK planuoja kartu su Europos investicijų banku (EIB) pradėti bandomąją programą, skirtą kompensuoti dalį elektros energijos pirkimo sutarčių, kurias sudarė bendrovės dėl ilgalaikio elektros energijos gamybos pirkimo už orientacinę 500 mln. Eur sumą. EK bendradarbiaus su EIB, kad skatintų PPA rinką, įskaitant tarpvalstybines sutartis.

Dar viena išskiriama problema yra leidimų naujiems projektams išdavimo trukmė. 

Visgi EK nenurodo, kaip tiksliai sieks pagreitinti šiuos procesus, apsiribodama tik dalijimusi gerąją praktika ir įvairių elektroninių sprendimų platesniu naudojimu.

Daug dėmesio bus skiriama ir elektros tinklų plėtrai, naujų jungčių statyboms. EK skaičiuoja, kad šį dešimtmetį investicijoms į elektros tinklus reikia 584 mlrd. Eur.

Be to, EIB taip pat pristatys „tinklų gamintojų paketą“, parengtą pagal vėjo energetikos paketą, kad būtų suteiktos garantijos tinklo komponentų gamintojams, kurių orientacinė suma yra ne mažesnė kaip 1,5 mlrd. Eur. 

Teigiama, kad, investuojant 2 mlrd. Eur per metus į tarpvalstybines jungtis, nauda vartotojams gali siekti 5 mlrd. Eur per metus. Dar daugiau, tinklą stiprinančių technologijų diegimas nėra plačiai paplitęs, nors jos galėtų iki 2040 m. padidinti tinklo pajėgumus 20–40% ir sutaupyti iki 35% įprastinių tinklo plėtros išlaidų.

Kalbant apie dujas, EK jau įsteigė dujų rinkos darbo grupę, kuri privalo visapusiškai išnagrinėti gamtinių dujų situaciją Europos Sąjungoje ir, jei reikia, imtis veiksmų, kad būtų užtikrintas optimalus rinkos veikimas bei užkirstas kelias kainodaros iškraipymams, pasimokant iš energetikos krizės pamokų. 

Taip pat bus mažinama administracinė našta bendrovėms, prekiaujančioms energijos finansinėse rinkose (sukuriama bendra sistema su bendra duomenų baze, kuria galėtų naudotis visos reguliavimo institucijos). 

Nurodoma, kad dujų importo sutarčių evoliucija nuo naftos indeksavimo iki „dujos už dujas“ rinkos per pastarąjį dešimtmetį ES jau sutaupė apie 67 mlrd. Eur.

Priesaika ant M. Draghi ataskaitos

Savo ruožtu vienas iš energijos sąskaitų mažinimo plano architektų akcentuoja, kad aukštos energijos kainos kelia grėsmę Europos konkurencingumui. 

„Rusija ginkluoja energetiką. Mūsų energijos kainos yra du ar tris kartus didesnės nei Jungtinėse Valstijose, o tai kelia grėsmę mūsų konkurencingumui, taigi ir mūsų gerovei. O klimato kaita tebėra didžiausia grėsmė mūsų planetai. Todėl turime imtis toliaregiškų ir kartu prieštaringų veiksmų“, – interviu Danijos verslo leidiniui „Borsen“ sako už energetiką ir būstą atsakingas EK narys Danas Jorgensenas.

Anot jo, Europa turi būti daug savarankiškesnė – ir visa tai turi būti pasiekta spartinant ekologinį perėjimą.

EK narys taip pat pabrėžia, kad jo pasiūlymas grindžiamas sensacinga Italijos ekonomisto Mario Draghi ataskaita, kuris rudenį skambino pavojaus signalu dėl smarkiai sumažėjusio ES konkurencingumo, be kita ko, nurodydamas, kad sąjungos energijos sąnaudos yra gerokai per didelės.

„Pasaulyje yra tokių pozicijų, dėl kurių reikia padėti ranką ant Biblijos. Aš paprastai juokauju, kad kai ketini tapti ES komisaru, turi prisiekti ant M. Draghi ataskaitos“, – kalba jis ir kartu priduria, kad nekyla abejonių, jog mums reikia daryti daug daugiau nei iki šiol.

Bene svarbiausia D. Jorgenseno energetikos plano dalis – gerokai padidinti atsinaujinančiosios energijos plėtrą Europoje – tiek apimtimi, tiek greičiu.

„Atsinaujinančioji energija yra gerokai pigesnė už iškastinį kurą, todėl padidins mūsų konkurencingumą. Kartu ji suteikia mums galimybę tapti savarankiškiems, kad nebūtume kitų kišenėje, ir prisideda prie žaliojo perėjimo“, – sako jis.

Jis atkreipia dėmesį į tai, kad, Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, 2021–2023 m. Europos vartotojai dėl didesnio atsinaujinančiosios energijos vartojimo sutaupys apie 100 mlrd. Eur, palyginti su tuo atveju, jei energija būtų gaunama iš iškastinių šaltinių.

Komisaras sutinka, kad vis daugiau kontroversijos kelia ir aplinkosauga: „Tai aiški dilema ir sudėtinga diskusija, nes daugelis tų taisyklių šiandien egzistuoja ne veltui, būtent tam, kad būtų rūpinamasi mūsų gamta ir aplinka. Tačiau ateityje tiesiog turėsime tai daryti kitaip.“

Pasak jo, yra per daug pavyzdžių, kai diegiant atsinaujinančiąją energiją neproporcingai atsižvelgiama į gamtą.

„Žinoma, neturėtume visko tiesiog atverti. Bet, kita vertus, juk jei nieko nedarysime dėl klimato kaitos, ateityje nebus ko saugoti, tiesa?“ – svarsto EK narys.

Jis užsimena ir apie tai, kad plano sąlygų nesilaikančioms valstybėms bus taikomos finansinės sankcijos. 

„Taisyklių nesilaikymas neturėtų būti nemokamas, todėl norime užtikrinti, kad EK įgautų daugiau raumenų. Bus įspėjimų, bet bus ir finansinių sankcijų“, – Danijos leidiniui teigia D. Jorgensenas.