R. Vilpišauskas. Stiprėjantis mažumos Vyriausybės patrauklumas

Kai praėjusių metų Seimo rinkimuose daugiausia balsų surinko Lietuvos socialdemokratų partija ir Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, atrodė, kad Lietuvoje centristinės partijos sugeba atsilaikyti prieš Europos valstybėse kylančią populistų bangą. Centro dešinės valdančiojoje koalicijoje dominavusius konservatorius turėjo pakeisti centro kairės koaliciją sudarysiantys socialdemokratai.

Tiesa, dalis rinkėjų ir vėl metėsi prie naujo daug patrauklių pažadų dalinusio politinio darinio be aiškios ideologijos – „Nemuno aušros“. Partijos, siejamos su jos žinomiausiu veidu Remigijumi Žemaitaičiu, garsėjančiu polinkiu kritikuoti konservatorius ir kontroversiškais pasisakymais. Politinių partijų laimėtų vietų Seime aritmetika rodė, kad socialdemokratai turėjo galimybių sudaryti koaliciją be R. Žemaitaičio frakcijos. Bet jie apsisprendė kitaip.

Formuojant Gintauto Palucko vadovaujamą Vyriausybę, R. Žemaitaitis nusileido prezidento Gitano Nausėdos norui, kad jo „Nemuno aušra“ deleguotų į ministrus nepartinius kandidatus. Pirmaisiais devynioliktos Vyriausybės darbo mėnesiais R. Žemaitaitis viešai dažnai ginčydavosi su kitais valdančiosios koalicijos nariais, o jo frakcijos Seime nariai keletą kartų balsavo kitaip nei dauguma. Tačiau ne dėl jo, o dėl klausimų apie premjero G. Palucko praeities sandorius iširo mažiau nei devynis mėnesius gyvavusi socialdemokratų, „Nemuno aušros“ ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ koalicija.