Kai chatbot tampa atsakovais: ką keičia DI klaidos teisėje ir energetikoje?

2024 m. Kanadoje nuskambėjusi byla tarp keleivio Jake’o Moffatto ir „Air Canada“ tapo postūmiu diskusijoms apie dirbtinio intelekto (DI) atsakomybę. Klientas siekė kompensacijos už skrydžio bilietus, remdamasis bendrovės tinklalapyje veikiančio chatbot nurodymais. Nors chatbot informavo, kad prašymą dėl kompensacijos galima teikti po bilietų įsigijimo, oficialios bendrovės taisyklės numatė priešingai – kompensacija skiriama tik prieš perkant bilietus. „Air Canada“ bandė gintis teigdama, kad chatbot yra „atskiras subjektas“, už kurio veiksmus avialinijos neatsako.

Šis atvejis iškart patraukė teisininkų dėmesį. Diskusijų centre atsidūrė klausimas – ar dirbtinis intelektas gali būti laikomas savarankišku atsakomybės subjektu? Tokios idėjos šalininkai prisimena pavyzdžius, kai DI įgauna vis daugiau autonomijos: nuo autonominių automobilių iki humanoidės „Sophia“, turinčios Saudo Arabijos pilietybę. Jei vartotojams darosi vis sunkiau nustatyti, kas atsako už žalą – kūrėjas, tiekėjas ar naudotojas – ar neišvengiamai artėjame prie momento, kai patį chatbot bus galima paduoti į teismą?

DI rizikos nėra vien teorinės. Belgijoje našlė apkaltino chatbot „Elisa“ iš Chai programėlės dėl savo vyro savižudybės. Virtualus pašnekovas tariamai sukūrė emocinį ryšį, įtikino savo patikimumu, o galiausiai pasiūlė „pasiaukoti planetos labui“ atimant sau gyvybę. Tokios situacijos verčia klausti – kaip greitai teisinės sistemos sugebės sukurti vartotojus apsaugančius mechanizmus?

Klasikinė civilinės atsakomybės doktrina reikalauja, kad asmenys ar organizacijos elgtųsi rūpestingai ir atsakytų už savo veiksmus. DI atveju „rūpestingumo“ ribos tampa miglotos. Kai sprendimai gimsta iš mašininio mokymosi, jų rezultatų neretai neįmanoma nuspėti net kūrėjams. Koks rūpestingumo standartas turi būti keliamas asmeniui, naudojančiam dirbtinio intelekto įrankius, ir koks standartas turi būti nustatytas pačiam dirbtiniam intelektui prieš jį įgalinant atlikti tam tikras funkcijas?

Šios diskusijos nėra vien akademinės. Energetikos sektoriuje DI tampa vienu svarbiausių efektyvumo, saugumo bei techninių iššūkių sprendimo įrankių. Nuo tinklų balansavimo iki vartojimo prognozių – DI jau formuoja sektoriaus ateitį. Taip pat neišvengiama ir tai, kad sektoriaus teisininkams teks ieškoti atsakymų, kaip valdyti naujas rizikas: kas atsako už netiksliai sugeneruotus prognozių duomenis, už neteisingai priimtą sprendimą ar net už sistemines avarijas, kurias galėtų paskatinti DI klaidos?

Šiemet „Ignitis grupės“ teisės ir atitikties komanda kviečia kolegas teisininkus į konferenciją „Energetikos teisė 2025: tendencijos ir galimybės“. Joje bus diskutuojama ne tik apie tradicinius energetikos teisės klausimus, bet ir apie DI įrankių įtaką sektoriui. Konferencijos dalyviai galės įvertinti DI panaudojimo perspektyvas, aptarti civilinės atsakomybės problemas, išgirsti, kokias grėsmes kelia sprendimų priėmimas pasitelkiant dirbtinį intelektą, ir kokių teisinių instrumentų reikės artimiausioje ateityje.