LAT: nutraukusi elektros pirkimo–pardavimo sutartį „FishNet“ neprivalo „Enefit“ sumokėti 1,14 mln. Eur
„Enefit“ svarstys, ar sieks, kad valstybės institucijos nuostolius atlygintų.
Papildyta V. Koryznos, UAB „Enefit“ vadovo, komentaru.
Ieškovė UAB „Enefit“ (elektros energijos tiekėja) prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „FishNet“ (paslaugos pirkėja) 1,14 mln. Eur sutarties nutraukimo mokesčio ir 6% dydžio metines palūkanas, nes paslaugos pirkėja vienašališkai nutraukė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią tokiu atveju ji turi sumokėti elektros energijos tiekėjai pagal sutartyje įtvirtintą formulę apskaičiuotą sutarties nutraukimo mokestį, skelbia LAT.
Elektros energijos tiekėja nurodė, kad sutartyje su paslaugos pirkėja nustatytas sutarties nutraukimo mokestis faktiškai yra šalių sutartos netesybos, taikytinos už sutarties vienašališką nutraukimą.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
LAT paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį.
LAT išaiškino, jog vienašališko elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo neatlygintinumas reiškia, kad net ir tuo atveju, jeigu kokie nors mokesčiai, sankcijos, netesybos ar kiti mokėjimai buvo nustatyti su labai mažomis įmonėmis ar mažomis įmonėmis sudarytose elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse, elektros energijos tiekėjai neturi teisės jų reikalauti iš sutartį vienašališkai nutraukiančios ar nutraukusios šalies.
LAT nurodė, kad šalių sudarytos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nuostatos, jog elektros energijos tiekėja turi teisę reikalauti iš paslaugos pirkėjos sutarties nutraukimo mokesčio jos vienašališko nutraukimo atveju, taip pat įtvirtinančios šio mokesčio mokėjimo ir apskaičiavimo tvarką, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl yra niekinės ir negalioja, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą netaikytinos.
Tai reiškia, kad elektros energijos tiekėja pagal elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį neturi teisės reikalauti iš paslaugos pirkėjos sumokėti sutarties nutraukimo mokestį, tiekėjos traktuotą ir kaip netesybos, todėl ieškinio reikalavimas priteisti jį iš paslaugos pirkėjos teismų atmestas pagrįstai.
Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Savo ruožtu Vytenis Koryzna, „Enefit“ vadovas, VŽ sako, kad apmaudu, jog politikai ir valstybės institucijos įstatymų traktavimą gali kaitalioti kaip panorėję, neatsižvelgdami į galimą tokių sprendimų žalą.
„Gerbiame teismo sprendimą, bet mūsų patirti nuostoliai niekur nedings, todėl svarstysime, ar verta prašyti neatsakingų valstybės institucijų juos atlyginti“, – komentuoja jis.
Anksčiau interviu VŽ jis pasakojo, kad tikisi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) įsiklausys į tiekėjų argumentus.
„Jeigu ne politikų ir reguliuotojo nenuoseklūs veiksmai, tvirtinant sutarčių sąlygas, tas modelis būtų aiškus. Didžiausias klausimas, ar sutartį nutraukęs klientas turėtų prisidėti prie to nuostolio padengimo. Buvo ilgas etapas, kai buvo teigiama, kad įstatymas leidžia iš kliento to prašyti, šių metų pradžioje nuomonė pasikeitė, atsirado kitokia įstatymo interpretacija“, – anksčiau kalbėjo V. Koryzna.
