Ž. Vaičiūnas: Lietuva nori palankesnės kainodaros, kuriant bendrą dujų rinką

„Tai vienas iš dujų rinkos kūrimo žingsnių ir tikrai niekada nevėlu prie šio proceso prisijungti. Sakyčiau netgi, kad Lietuva buvo tarp regioninės dujų rinkos rėmėjų ir iniciatorių nuo pat pradžių (...) Tos sąlygos, kurios yra dabar, neužtikrina mūsų vartotojų interesų apsaugos“, – BNS penktadienį sakė p. Vaičiūnas. 

Lietuvos dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“ teigia, jog Lietuva neatsisako planų prisijungti prie regioninės rinkos, ir tai yra strateginis tikslas, tačiau tai turi vykti visoms pusėms naudingomis sąlygomis.

„Pasiūlymai kitoms regiono šalims, kaip pasiekti integraciją jau nuo 2020 metų, buvo pateikti ir šių metų vasario pradžioje. Kitų šalių atsakymo turėtume sulaukti kovo mėnesį“, – BNS teigė „Amber Grid“.

Pasak bendrovės, nepaisant kol kas nepasiekto bendro sprendimo, rinkų sujungimas, kad ir mažesne apimtimi, leis ateityje lengviau įgyvendinti integraciją bei bus naudingas šalims šiauriau Lietuvos, galinčioms gauti dujų per Lietuvą. 

Estijos „Elering“, Suomijos „Gasum“ ir Latvijos „Conexus Baltic Grid“ ketvirtadienį pasirašė sutartį, leidžiančią importuoti dujas vienu tarifu ir išvengti tarpvalstybinių mokesčių. Tai reiškia, kad nuo kitų metų dujos tarp valstybių tekės, išvengiant papildomų išlaidų. 

Estų operatorė nurodė, kad trys šalys pasirašė susitarimą dėl vadinamojo perdavimo sistemų operatorių intersisteminio kompensavimo mechanizmo (angl. Inter-TSO Compensation Mechanism, ITC). 

„Gasum“, į BNS klausimą, kaip vertina galimybę, kad bendroji dujų rinka ateityje apims visas tris Baltijos šalis ir Suomiją, pernai spalį teigė, kad tai įmanoma „tam tikrame etape“.