A. Lukašenka: Baltarusija galėtų nafta apsirūpinti per Baltijos šalių uostus
Jo žodžiais, vyriausybė įpareigota išanalizuoti tokio alternatyvaus apsirūpinimo nafta galimybes.
„Šią užduotį seniai iškėliau, ir mums reikia ją spręsti: atverti alternatyvų naftos maršrutą per Baltijos valstybių uostus. Jei lietuviai nesutiks, susitarsime su latviais dėl šios naftos pirkimo. Galėtume ją perdirbti Novopolocko gamykloje ir aprūpinti (naftos produktais – red.) Baltijos šalis“, – A. Lukašenką cituoja Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
Jo žodžiais, Baltarusija galėtų Baltijos šalims pasiūlyti pigesnių naftos produktų.
„Galėtume susitarti, kad tai – mūsų bendra nafta, kurią perdirbtume modernizuotoje Novopolocko gamykloje“, – pridūrė A. Lukašenka.
Kaip jau buvo skelbta, Minskas ir Maskva praėjusių metų pabaigoje aktyviai derėjosi dėl „mokesčių manevro“ Rusijos naftos sektoriuje pasekmių Baltarusijai sušvelninimo – A. Lukašenka pas Vladimirą Putiną per savaitę lankėsi net du kartus. Minskas siekė kompensacijos, tvirtindamas, jog tai Baltarusijai atsieis 10,5 mlrd. JAV dolerių papildomų išlaidų 2019-2024 metais, iš jų 0,4 mlrd. dolerių – šiemet.
Dabar Rusija yra vienintelė žaliavos tiekėja abiem apytikriai vienodo pajėgumo Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms, kurios kartu jos per metus gauna 18 mln. tonų.
Baltarusiją kerta daugiau kaip dešimtmetį neveikianti Rusijos „Družba“ naftotiekio atšaka, kuri toliau šakojasi į Mažeikius ir Ventspilį. Dabar Rusija yra vienintelė žaliavos tiekėja abiem Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms, kurios jos per metus gauna 18 mln. tonų.
V. Poderys: A. Lukašenka bando stiprinti derybų pozicijas su Maskva
Baltarusijos prezidentui vėl prakalbus apie galimybę susirasti alternatyvą rusiškai naftai per Baltijos valstybes, Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Virgilijus Poderys mano, kad Aleksandras Lukašenka tiesiog bando stiprinti derybines pozicijas su Maskva.
Vis dėlto parlamentaras neatmetė galimybės, jog Lietuva ateityje galėtų prisidėti prie žaliavų tranzito į Baltarusiją.
„Čia tie kasmetiniai (Baltarusijos lyderio – BNS) žaidimai turbūt, kaip aš matau. Tą kortą žaidžia – ar draugauja su Europa, ar turi galimybių atsivežti iš Juodosios jūros ar per Baltijos jūrą. Tai tie dalykai kartojasi, bet ta jo manevro laisvė vis mažėja ir siaurėja“, – BNS sakė p. Poderys.
Lietuvos parlamentaras vis dėlto abejoja, ar Baltarusijos lyderiui pavyks pasiekti norimų tikslų, kol Minskas dar negali nurodyti jau esamų ar konkrečiai suplanuotų alternatyvų rusiškai naftai.
„Tos derybinės pozicijos bus rimtai suprantamos, kai jis turės realią galimybę, tą antrą vamzdį iš kitos pusės, naftotiekį veikiantį – o kol to neturi, ar nėra realių projektų, tai gali būti suprasta kaip oro virpinimas“, – sakė Seimo narys.
Pasak p. Poderio, pasikeitus sąlygoms, Lietuva neturėtų užtrenkti durų galimybėms, tarp jų – ir energetinių išteklių tranzitui į Baltarusiją.
„Apskritai paėmus, apie energetinių resursų tranzitą į Baltarusiją – ar tai dujos, ar tai nafta – aš to neatmesčiau artimoje ateityje. Dabar kalbu iš principo. Kažkuriuo metu dabartiniai rytinių šalių vadovai nueis arba keisis jų politika – aš tuo įsitikinęs. Tokias galimybes savo paraštėse mes visą laiką turime laikyti atviras“, – argumentavo p. Poderys.
Jis pabrėžė, kad dabartiniai Baltarusijos prezidento pasisakymai liudija, kaip svarbu turėti tiekimo alternatyvų.
„Dar kartą patvirtina, kaip teisingai padarėme ir su naftos terminalu, ir su dujų terminalu, ir su elektros jungtimis. Rusija lygiai tą patį daro Karaliaučiuje“, – kalbėjo p. Poderys.
