Seimas leido skaidyti „Lietuvos geležinkelius“
Už Geležinkelių transporto kodekso pataisas balsavo 69 Seimo nariai, o susilaikė 9.
Jos numato, kad vietoj trijų „Lietuvos geležinkelių“ direkcijų – Keleivių, Krovinių vežimo ir Geležinkelių infrastruktūros – bus steigiamos trys naujos bendrovės, kurių akcijas valdys „Lietuvos geležinkeliai“. Pastarųjų visas akcijas ir toliau valdys valstybė.
Pakeitimais taip pat įteisinta kombinuoto keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslauga.
Susisiekimo ministras Rokas Masiulis Seimui aiškino, kad strateginė Lietuvos įmonė išliks valstybės rankose, bet taps skaidresnė, finansiškai stabili ir lengviau valdoma. Ji geriau užtikrins geležinkelio vežėjų teisių ir interesų apsaugą ir, tikėtina, duos didesnę grąžą valstybei.
Nepertvarkant „Lietuvos geležinkelių“, Briuselis prieš valstybę gali pradėti pažeidimo procedūrą.
Naujam „Lietuvos geležinkelių“ veiklos modeliui šių metų gegužę pritarė Vyriausybė. Pertvarkant įmonę, pavyzdžiu pasirinkta Vokietijos geležinkelių reforma.
Iki šiol nė viena valdžia nesiryžo bent struktūriškai pertvarkyti LG, iki 2016-ųjų pabaigos turėjusių „valstybės valstybėje“ įvaizdį, primena BNS. Pagal dabar siūlomą modelį pertvarkyti įmonę 2016 m. Europos Komisijai žadėjo Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, 2011 m. panašų kontroliuojančiosios bendrovės modelį konservatorių ir liberalų Vyriausybei siūlė tuometinis susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, į tris atskiras įmones geležinkelius išskaidyti ketinta ir 1999–2000 metais.
Daugiau skaidrumo, ne pelno
VŽ rašė, kad pokyčiais siekiama įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) narėms keliamus reikalavimus bei didinti LG įmonių grupės efektyvumą. Vadinamasis ketvirtasis ES geležinkelių paketas numato, jog ES narės turi užtikrinti geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos nepriklausomumą, nešališkumą ir finansinį skaidrumą.
Tiesa, griežtesnių reformų Susisiekimo ministerija neplanuoja. „Lietuvos geležinkeliai“ yra atsakingi už Kaliningrado tranzitą, todėl radikalus geležinkelių liberalizavimas būtų nepriimtinas – pokyčius būtina vykdyti nuosekliais ir pamatuotais žingsniais, kad pertvarka būtų subalansuota ne tik rinkos, bet ir valstybės interesų apsaugos požiūriu.
VŽ ne kartą klausė rinkos dalyvių nuomonės apie numatytus pokyčius „Lietuvos geležinkeliuose“.
Vidmantas Dambrauskas, UAB Birių krovinių terminalo vadovas ir Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas, VŽ yra sakęs, kad LG skaidyti yra teigiamas žingsnis, nes taip atsiras daugiau aiškumo ir skaidrumo.
„Kai dabar viskas bendrame katile, galima manipuliuoti skaičiais. O kai bus atskirtos trys veiklos, bus aišku, kokie yra ekonominiai rezultatai, kokį efektą duoda viena ar kita operacija ar pervežtas krovinys“, – dėstė jis.
Edmundas Daukantas, „Deutsche Bahn“ grupės logistikos įmonės UAB „Schenker“ vykdomasis direktorius ir Lietuvos nacionalinės ekspeditorių ir logistų asociacijos viceprezidentas, VŽ yra sakęs, kad po tokio pobūdžio reformos nuo 2004 m. Vokietijoje rinka tapo laisvesnė, o geležinkelių transportas – patrauklesnis. Tačiau geležinkelių bendrovė nesulaukė gausesnio pelno.
VŽ rašė, kad „Lietuvos geležinkeliai“ per pirmus devynis šių metų mėnesius gavo 338,7 mln. Eur pajamų – 5,2% daugiau, nei tuo pačiu metu pernai (319 mln. Eur). Šių metų sausio-rugsėjo periodu bendrovė gabeno 41,6 mln. t krovinių – 8,5% daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu 2017-aisiais, kai įmonė pervežė 38,3 mln. t. Taip pat, 8,4% didėjo ir keleivių skaičius – nuo 3,536 mln. iki 3,832 mln.
