Ministras: kitąmet trūks pinigų paprastam kelių remontui
Ministrui nerimą kelia beveik 127 mln. Eur mažėjantis KPPP finansavimas, todėl, anot jo, trūks pinigų paprastam kelių remontui.
„Neturime galimybių (kelių – BNS) būklės iki norimo lygio stabilizuoti“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete sakė J. Taminskas.
Komitetas trečiadienį pirmąkart svarstė 2026 m. biudžeto projektą, kuriame keliams numatyta 815,5 mln. Eur – apie 10 mln. Eur daugiau nei suplanuota šiemet.
Seimui priėmus biudžetą KPPP 2026-ųjų biudžetas siektų 436,6 mln. Eur, arba 126,8 mln. Eur mažiau nei šiemet (563,4 mln. Eur), iš kurių 206 mln. Eur numatyta savivaldybėms. KPPP mažės kitąmet pradedant veikti Valstybiniam kelių fondui, į kurį siūloma nukreipti 178,8 mln. Eur.
Pasak J. Taminsko, mažėjant KPPP mažiau lėšų bus skirta ir paprastam kelių remontui. Jo teigimu, iš Kelių fondo bus galima finansuoti tik kapitalinį remontą.
„Valstybinės reikšmės keliams (KPPP biudžete – BNS) liks tik 229 mln. Eur, iš jų atėmus einamąją kelių priežiūrą, kitas reikalingas mokėtinas sumas iš esmės paprastajam remontui liks iki 100 mln. Eur. Čia matome didžiausią iššūkį. Lūkestis, kad KPPP mažų mažiausiai būtų toks, kaip 2025 m. – 540 mln. Eur“, – posėdyje kalbėjo J. Taminskas.
Ministras teigė, kad valstybei trūksta lėšų sutvarkyti visus kelius, todėl pagrindiniams projektams bus pasitelktas viešosios ir privačios partnerystės modelis (PPP).
„Bet daug projektų į PPP sudėti negalime, nes ilgoje perspektyvoje šis instrumentas yra brangus“, – pabrėžė J. Taminskas.
„Keliai neprotestuoja“
J. Taminsko teigimu, valstybinių kelių valdytojai „Via Lietuva“ kitąmet neleista skolintis kelių būklei gerinti – tai leidžia šią vasarą priimtas Valstybinio kelių fondo įstatymas: „Nes ta skola įsiskaitytų į bendrą biudžeto skolą.“
Jis pabrėžė, jog bendrovė galėtų pasiskolinti apie 100 mln. Eur.
Kristupas Vaitiekūnas, finansų ministras, vėliau trečiadienį sakė, kad „Via Lietuvai“ leidžiant skolintis turėtų būti mažinamos kitos biudžeto išlaidos.
„Via Lietuva“ besiskolindama lygiai taip pat naudoja fiskalinę erdvę, kurią gali naudoti ir tiesiog valstybė skolindamasi. Čia tas pats švarkas, tik kita kišenė. Pinigų kiekis nuo to nepadidės, jeigu „Via Lietuva“ pasiskolins“, – atsakydamas į BNS klausimą žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė K. Vaitiekūnas.
Socialdemokratas Eugenijus Sabutis, komiteto narys, buvęs susisiekimo ministras, aiškino, kad „kol radikaliai negalvosime apie kelių finansavimo didinimą“, kelių būklė negerės.
„Jei akcizo renkame vis daugiau, o keliams skiriame vis mažiau, tai atrodo keista. Kuro akcizas ir suvokiamas, ir mokamas, kad grįžtų atgal į kelius. Visas negali grįžti, bet (kelių finansavimas – BNS) negali mažėti, kai (kuro akcizų – BNS) surinkimas didėja“, – kalbėjo E. Sabutis.
Tuo metu Šarūnas Frolenko, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas, pakartojo verslo nuogąstavimus, jog sumažinus 2026 m. KPPP biudžetą, dalį jo perskirstant į Kelių fondą, realiai kelių ir tiltų finansavimas kitąmet gali būti mažesnis nei šiemet.
Savo ruožtu J. Taminskas svarstė, jog kelių būkle ir finansavimu galbūt nebus susirūpinta, kol neįvyks skaudžios nelaimės.
„Supraskime vieną dalyką – keliai neprotestuoja ir keliai nesiskundžia. Kai neprotestuoja, nelipa per langus, nepiketuoja, nešaukia, natūralu, neskauda tada politikams galvos. Galvą pradeda skaudėti, kada tiltas nugriūna, o dar labiau pradės galvą tada, kai, neduok, Dieve, tiltas įgrius į upę su geltonuoju autobusiuku“, – kalbėjo J. Taminskas.
Ministras interviu BNS yra sakęs, kad metinis finansavimas keliams maždaug 2028 m. galėtų pasiekti apie 1 mlrd. Eur – po to, kai pradės veikti sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinė sistema (e. tollingas), iš kurios kasmet tikimasi surinkti apie 200 mln. Eur. Viliamasi, kad sistema vėliausiai pradės veikti nuo 2027 m.
VERSLO TRIBŪNA
Šalies statybų sektoriuje vis sparčiau įsitvirtina „Design-Build“ modelis, kai projektavimas, gamyba ir montavimas sujungiami į nuoseklų, vienose rankose sutelktą procesą. Šį požiūrį taikanti statybų paslaugų grupė „Huvud Group“ išsiskiria tvariu ir automatizuotu gamybos procesu, kuris pastatus leidžia kurti greičiau, efektyviau ir atsakingiau. Justinas Putys, „Huvud Group“ įkūrėjas ir vadovas, pasakoja, kaip suvienijus projektavimo, gamybos ir statybos padalinius galima modernizuoti statybas, konkuruoti dinamiškoje rinkoje ir mažinti poveikį aplinkai.
Valstybės įstaigų ir institucijų valdomas nekilnojamasis turtas gali būti klaidingai įsivaizduojamas kaip nepajudinamas – buvo, yra ir bus. Tačiau tai yra itin dinamiškas sektorius, kuriame siekiama vis didesnio efektyvumo. Savo valdomą turtą nuolat peržiūri tiek pačios valstybės organizacijos, tiek tame aktyviai dalyvauja valstybės įmonė Turto bankas. Kaip valstybės turtas atsiduria Turto banko portfelyje?
Kaune, dešiniajame Nemuno krante, baigtas statyti prestižinis, premium klasės dviejų daugiabučių projektas „Upės apartamentai“ (Brastos g. 10A/C). Projekto vystytojas UAB „KTG Asset Management“ praneša, jog statybos ir gerbūvio darbai užbaigti, o pirmieji naujakuriai jau gyvena erdviuose apartamentuose, mėgaujasi naujais laisvalaikio ritualais vaizdingame, apželdintame kieme bei atranda naujas bendruomenei sukurtas erdves.
Beveik 60-ties metų pilkų plytų lopšelis-darželis sostinės Markučių rajone įkvėpė net vienuolikos architektūros studijų kūrėjus pateikti savo idėjas jo rekonstrukcijos architektūriniame konkurse. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu projektą plėtojančios UAB Vilniaus vystymo kompanijos organizuotame konkurse dalyvaujančios grupės pateikė savo siūlymus, kaip turėtų atrodyti Pakraščio g. 15 įsikūrusi ugdymo įstaiga po rekonstrukcijos.
REKOMENDUOJAME
