Nauja sankcijų banga skatina peržiūrėti taikomas atitikties praktikas

Janis Kaulins, EY neteisėtų veiksmų tyrimų ir verslo skaidrumo bei klimato kaitos ir tvarumo paslaugų partneris Baltijos šalyse, šias tendencijas akcentavo Baltic AML ( angl. Anti-Money Laundering) forume 2023, kurį inicijavo finansinių technologijų bendrovė „Bankera“. Jo rėmėja taip pat yra advokatų kontora „TGS Baltic“, renginį organizavo „Verslo žinios“.

Juodieji sąrašai nuolat plečiasi

J. Kaulins forume išsakyta prognozė dėl naujų sankcijų pasitvirtino – pastaruoju metu stebime naują sankcijų bangą.

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) 2023 m. lapkričio 2 d. paskelbė sankcijas asmenims ir įmonėms, kaltinamoms Rusijos karo prieš Ukrainą kurstymu. JAV nusitaikė į Turkijos, Kinijos ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) subjektus. Naujausios sankcijos apima 130 asmenų. Daugiausiai jų yra Rusijoje, tačiau į šį juodąjį sąrašą taip pat pateko penkios Turkijos bendrovės, asmenys Gruzijoje, Suomijoje, JAE.

Jungtinė Karalystė (JK) 2023 m. lapkričio 8 d. savo ruožtu paskelbė sankcijas 29 asmenims ir subjektams, kurie remia Rusijos karo ekonomiką. JK taip pat paskelbė „raudonąjį“ įspėjimą finansų sektoriui dėl Rusijos bandymų nelegaliai parduoti turimas aukso atsargas. Auksas yra vienas didžiausių Maskvos karo finansavimo šaltinių po naftos ir dujų. 2021 m. jis Rusijos ekonomiką papildė 15,5 mlrd. USD. Europos Komisija (EK) planuoja paskelbti 12-ąjį Rusijos sankcijų paketą, kuriame numatytos griežtos priemonės trečiųjų šalių bendrovėms, bandančioms apeiti sankcijas. Prognozuojama, kad nauji EK apribojimai bus taikomi apie 100 asmenų.

Išliks dar ilgai

„Turime suprasti – kad ir kokius rizikos valdymo sprendimus bei algoritmus naudojame, kad ir kokius šaltinius tikriname, jie turės keistis, plėstis bei atsinaujinti, o finansų institucijoms užtikrinti pinigų plovimo prevenciją bus vis sunkiau“, – pažymi J. Kaulins. Finansų institucijoms bei kitiems verslams tenka taikytis prie skirtingų jurisdikcijų – JAV, JK, Europos Sąjungos, pavienių šalių sprendimų.

„Visose jurisdikcijose skiriasi sankcijų priėmimo greitis ir apimtis bei jų taikymo tvarka, todėl tai dar labiau apsunkina atitikties specialistų darbą“, – teigia EY partneris. Anot jo, finansų institucijoms reikia iš anksto patikrinti, kaip jų sistemos susidorotų su dar didesnėmis klientų tikrinimo apimtimis.

Esantys apribojimai išliks dar ilgą laiką, todėl su kitomis finansų institucijomis ir reguliuotoju svarbu turėti patikimą ir nuolatinį komunikacijos kanalą.

„Geriausia data peržiūrėti savo atitikimų sankcijoms programą buvo prieš du metus – dar prieš Rusijos invaziją į Ukrainą. Kita geriausia diena tai padaryti yra šiandien“, – akcentuoja J. Kaulins.

Už neatitikimą – baudos

Pasekmės už neatitikimą sankcijoms gali būti skaudžios, o pasivyti jos gali ir po kurio laiko. JAV institucijos už pagalbą apeinant sankcijas yra nubaudusios visą eilę finansų institucijų. 2022 m. pabaigoje kripto turto keitykla „Bittrex“ gavo 53 mln. USD baudą už pagalbą Krymo regionui, Iranui, Kubai, Sudanui, Sirijai apeinant sankcijas. Mūsų kaimynystėje esantis „Swedbank Latvia„ 2023 m. gavo 3,4 mln. USD baudą už pagalbą Krymo regionui apeinat sankcijas. ES siekia nustatyti, kad už sankcijų pažeidimą visose ES šalyse būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Latvijoje ir Lietuvoje sankcijų pažeidimas yra kriminalinis nusikaltimas, tačiau kai kuriose ES šalyse už jį skiriamos tik administracinės baudos.

Centrinės Azijos ypatumai

J. Kaulins pripažįsta, kad dėl sankcijų taikymo Centrinės Azijos (CA) šalyse kyla papildomų sunkumų.

„Jeigu Jūs kreipsitės į CA šalių finansines institucijas, jų valdybas, jie jus patikins, kad viskas yra teisėta. Jeigu kreipsitės į reguliuotoją ar ministrus, jie pasakys, kad viskas yra gerai, nes joks įstatymas nepažeistas. Tada supranti, kad vienintelė problema esi tu pats, tavo supratimas, kaip turi būti taikomos sankcijos“, – patirtimi dalinasi J. Kaulins.

Europos Komisija išleido gaires ES veikiantiems subjektams dėl sankcijų vengimo rizikos įvertinimo (angl. European Commission Guidance for EU operators: Implementing enhanced due diligence to shield against Russia sanctions circumvention.) Jose pažymima, jog reikia skirti ypatingą dėmesį prekių eksportui į Eurazijos ekonominės sąjungos (EAES) šalis, nes prekės bet kurioje EAES valstybėje yra laisvoje apyvartoje visoje EAES.

Sutarties sąlygose, anot EK, turi būti įrašyta, kad trečioji šalis įsipareigoja neeksportuoti atitinkamų prekių į Rusiją ar Baltarusiją ir neperparduoti atitinkamų prekių jokios trečiosios šalies verslo partneriui, kuris neįsipareigoja neeksportuoti atitinkamų prekių į Rusiją ar Baltarusiją, o jei pastarasis prekes į tas šalis reeksportuoja, dėl to atsiranda atsakomybė. EY partneris atkreipė dėmesį ir į kripto turtą.

„Fundamentaliu požiūriu negali būti tokio dalyko, kaip nereguliuojamas apsikeitimas turtu tarp dviejų asmenų, kai valstybė nežino, kas iš tikrųjų tarp jų vyksta. To negali būti tiek dėl mokesčių administravimo, tiek siekiant užtikrinti saugumą, – komentuoja J. Kaulins. – Suprantu Web3 ir decentralizuotų finansų gerbėjų lūkesčius, tačiau tam, kad valstybės galėtų tinkamai funkcionuoti, sandoriai turi būti skaidrūs.“

Ką sako sankcijų taikymo istorija

Sankcijos reikalingos, kad palaikytume tarptautines normas nubausdami valstybę už netinkamą elgesį ir kad atgrasintume ją nuo tolimesnių blogų veiksmų.

JAV apskaitos tarnybos (General Accounting Office) ataskaitoje pažymima, jog sankcijos yra efektyvios tuomet, jeigu valstybė, kuriai jos taikomos, turi stiprią opoziciją ir stiprius tarptautinius ryšius. Tokiu atveju opozicija pradeda spausti šalies vyriausybę atitikti tarptautinę teisę. Jeigu šalyje tvirtos opozicijos nėra, geriau neįvedinėti visų galimų sankcijų iš karto. Tuomet pati sankcijų grėsmė šalį atgraso nuo tolesnių netinkamų veiksmų. Anot EY partnerio, problema kyla su sankcijų taikymo daugiašališkumu. Reikia pripažinti, kad visuotinės tarptautinės teisės nėra, yra tik valstybių interesai.

„Daug kur girdėjau – sankcijos ne mūsų problema, tai policijos, finansinės žvalgybos ar politikų problema, tačiau reikia suprasti, kad tai susiję su mūsų saugumu. Statymai yra aukšti – tam tikrais atvejais egzistenciniai, todėl į sankcijų taikymą visi turime žiūrėti rimtai“, – apibendrina EY partneris.