Pinigų plovimo prevencija: šiapus ir kitapus tvarkos
Apie pinigų plovimo prevencijos iššūkius Gabija Stanaitytė, el. pinigų įstaigos UAB „Pervesk“ pinigų plovimo prevencijos departamento vadovė, savo darbo patirtimi dalinosi 2023 m. spalį vykusiame Baltic AML (Anti-Money Laundering) 2023 forume. Renginį inicijavo finansinių technologijų bendrovė „Bankera“, jo rėmėja taip pat yra advokatų kontora „TGS Baltic“, renginį organizavo „Verslo žinios“.
G. Stanaitytė pažymi, jog pinigų plovimo prevencijos tvarka laikosi ant trijų polių. Tai sistemos (įmonės patvirtintos tvarkos, vidinės kontrolės priemonės), procesai (darbuotojai ir jų tarpusavio komunikacija) bei procedūros, kurios nustato labai aiškų ryšį tarp užduočių ir procesų.
Dažniausiai visa ši sistema veikia tinkamai. Tarkime, fizinis asmuo X tampa finansų įstaigos klientu, jam atidaroma sąskaita. Po kurio laiko kita finansų įstaigos pinigų plovimo prevencijos (AML) komanda gauna prašymą atidaryti sąskaitą juridiniam asmeniui (įmonei). Pastarosios įmonės savininku yra fizinis asmuo X, kuriam jau atidaryta sąskaita. Remiantis anksčiau įvardintu trijų polių principu svarbu identifikuoti tokias sąsajas ir ryšius, kurie padeda pamatyti ryšį ir atlikti papildomą patikrą ir analizę.
Dirba kelios komandos
„Kartais pinigų plovimo prevencijos specialistams kyla jausmas, kad čia nėra viskas švaru, kad reikia pasidomėti atidžiau, – kalba G. Stanaitytė. – Iš tikrųjų ši nuojauta susijusi su sukaupta patirtimi nagrinėjant įvairius pinigų plovimo prevencijos atvejus.“
Pavyzdžiui, aptariamą atvejį tikrinusi finansų įstaigos AML komanda informuoja kitą finansų įstaigos AML komandą, kuri tikrino fizinį asmenį X, bendrovės savininką, apie įtarimus ir abiejų komandų pastangų dėka nustatoma, kad kilę įtarimai iš tikrųjų yra pagrįsti. Tuomet paruošiama įtartinos veiklos ataskaita, inicijuojamas vidinis tyrimas ir pateikiamos jo išvados dėl minėto fizinio asmens X ir jam priklausančios bendrovės.
„Šiuo atveju sistemos vidinės tvarkos bei kontrolės priemonės leido atlikti tinkamą kliento auditą ir rasti sąsajas. Procesai – informavimas ir bendradarbiavimas tarp komandų, dalinimasis patirtimi ir žiniomis – padėjo nustatyti ryšį tarp fizinio ir juridinio kliento, aptikti įtartiną veiklą bei parengti aiškią vidinio tyrimo išvadą“, – galimą atvejį komentuoja UAB „Pervesk“ pinigų plovimo prevencijos departamento vadovė.
Tačiau taip būna ne visuomet – kartais finansų įstaigai tenka priimti sprendimus, kai aiškaus ir greito atsakymo nėra. Tai gali būti susiję tiek su pasikeitimais pačioje finansų įstaigoje (naujos paslaugos, darbuotojų kaita), tiek su sankcijų ar kito reguliavimo pasikeitimais.
Su sankcijomis nejuokaujama
„Taikomos rizikos valdymo praktikos turi būti aprašytos ir pagrįstos, tokiu būdu kontroliuojamos rizikos, susijusios su aplinkybių ir darbuotojų kaita. Nauji darbuotojai pagal jas gali mokytis, tačiau kartais išėję darbuotojai išsineša su savimi patirtį ir prireikia laiko, kol nauji darbuotojai ją perima,“ – pažymi G. Stanaitytė.
Ji pateikia kitą teorinį pavyzdį, kai į finansų įstaigos sąskaitą pervedama solidi 2 mln. Eur dydžio suma. Tikrinant jos kilmę paaiškėja, kad ši suma surinkta iš kriptovaliutų, o toliau tikrinant kriptovaliutų adresus aptinkama, kad suma buvo surinkta net iš dešimties kirptovaliutų adresų. Vėliau nustatoma, kad vienas iš šių dešimties kriptovaliutų adresų susijęs su sankcionuota kriptovaliutų keitykla ir iki finansų įstaigos ši suma atkeliavo per kelis kitus kriptovaliutų adresus.
„Šiuo atveju ryšys su finansų įstaiga, į kurią buvo pervesti 2 mln. Eur, yra netiesioginis, nes pinigai atėjo per dar kelis tarpininkus, kuriems šis pervedimas jau turėjo sukelti įtarimų, – komentuoja AML departamento vadovė. – Be to, su sankcijomis netiesiogiai siejamo pervedimo dalis yra nedidelė – ji sudaro dešimtąją visos sumos dalį –200.000 Eur.“ Kita vertus, su sankcijomis, be abejo, nejuokaujama.
Tokiais ir panašiais atvejais, kai kyla abejonių dėl sprendimo, reikėtų konsultuotis su labiau patyrusiais kolegomis ir nevengti kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą.
Svarbu kreiptis patrimo
„Šioje darbo srityje pasitaiko įvairiausių atvejų ir net priežiūros institucijos ne visuomet žino, koks sprendimas yra teisingas“, – teigia G. Stanaitytė.
Anot jos, 98% atvejų sutelpa į turimas aprašytas tvarkas, tačiau yra keli procentai, kai sprendimus reikia priimti esant kitapus šių tvarkų. Kita vertus, profesiniu požiūriu šie atvejai esą tampa įdomiu profesiniu iššūkiu, jie padeda tobulėti.
„Asmenys, kurie siekia apeiti sankcijas, plauti pinigus, užsiimti sukčiavimu, nuolat tobulėja, todėl nuolat tobulėti reikia ir mums“, – pažymi UAB „Pervesk“ pinigų plovimo prevencijos departamento vadovė. Dirbant su kriptovaliutomis kartais prie vieno mokėjimo analitikai praleidžia dvi, tris dienas. Jie prašo kliento pateikti papildomos informacijos, tikrina sąsajas turimose duomenų bazėse, į procesą įtraukia kitas komandas, sankcijų pareigūną.
„Esant neaiškumams reikia kreiptis į prižiūrinčias institucijas ir įvertini visas rizikas“, – ragina G. Stanaitytė.
Stengiasi apeiti sankcijas
Paklausta apie 2023 m. aktualijas, ji pažymi, kad nesąžiningos bendrovės deda daug pastangų siekdamos apeiti sankcijas, savo verslo ryšius jos perkelia į tarpines Centrinės Azijos šalis, lėšų kilmę bando paslėpti po sudėtingomis verslo struktūromis ar per kelias operacijas su kriptovaliutomis. Tačiau finansų įstaiga bet kokiu atveju privalo prisikasti prie galutinio verslo naudos gavėjo, kuris turi būti fizinis asmuo, bei jį patikrinti.
Norintys sumėtyti pėdas fiziniai asmenys savo ruožtu naudoja tarpines sąskaitas finansų institucijose. Iš šių tranzitinių sąskaitų neatliekami mokėjimai už prekes ir paslaugas – pinigai per jas tik keliauja iš vienos finansų institucijos į kitą finansų instituciją. Dar vienas sukčių naudojamas būdas, kai sąskaitą atidaręs asmuo ją vėliau perduoda naudotis kitam asmeniui. Tokį atvejį galima atpažinti iš to, kad praėjus kuriam laikui prašoma pakeisti el. pašto adresą ar telefono numerį.
„Lietuvos bankas skiria daugiau dėmesio sukčiavimo prevencijai, stengiamasi tam užkirsti kelią iš anksto, kad niekas nenukentėtų nuo sukčių pinklių,“ – 2023 m. tendencijas komentuoja G. Stanaitytė.
Ji vardina, jog su AML dirbantiems atitikties pareigūnams svarbu ugdyti analitinius gebėjimus, kaupti patirtį, suprasti, kaip veikia verslo, kriptovaliutų pasaulis, gerai išmanyti teisinę bazę, mokėti dirbti su sistemomis bei turėti kantrybės.
