VERSLO TRIBŪNA

RĖMIMAS
2022-10-07 09:00

Kova su pinigų plovimu – prasčiausia visų laikų investicija?

„Bankera“ partneris ir el. pinigų įstaigos „Pervesk“ direktorius dr. Darius Kulikauskas.
„Bankera“ partneris ir el. pinigų įstaigos „Pervesk“ direktorius dr. Darius Kulikauskas.
Laikantis dabartinės kovos su pinigų plovimu politikos, atsakingos institucijos kasmet sulaiko apie 3 mlrd. JAV dolerių, gautų nusikalstamu būdu. Nors šis skaičius gali pasirodyti nemažas, pinigų plovimo prevencijos sėkmės rodiklis yra vos 0,1 proc. – skaičiuojama, jog kasmet iš viso nusikalstamu būdu yra išgaunami net 3 trilijonai JAV dolerių. Tuo tarpu bankams ir kitoms įpareigotoms laikytis pinigų plovimo prevencijos reikalavimų įmonėms taikomi pinigų plovimo prevencijos reikalavimai kasmet kainuoja daugiau kaip 300 mlrd. JAV dolerių, t. y. šimtą kartų daugiau, nei atgautos sumos iš nusikaltėlių. Nepaisant to, nukenčia ir įtartinos veiklos nevykdantys privatūs ir verslo klientai. Jie yra „užverčiami” nuobodžiais, dažnai jokios naudos neduodančiais papildomais klausimais, kuriuos finansų įstaigos pagal dabartinę pinigų plovimo prevencijos politiką, užduoti privalo.

Tačiau kodėl pinigų plovimo prevencijos sėkmės rodiklis yra vos 0,1 proc.? 

Panašu, jog problema slypi pačios pinigų plovimo prevencijos politikos pamatuose. Apie reguliavimo trūkumus jau beveik prieš tris dešimtmečius pradėjo signalizuoti viešosios politikos tyrėjai, tačiau iki šiol į tai nėra žiūrima rimtai. Tiek viešojoje erdvėje vyrantis klimatas, tiek politikos formuotojai paprastai reikalauja tiesiog daugiau, o ne veiksmingesnio reguliavimo. 

Tačiau pinigų plovimo produktyvumo negalima matuoti taip, kaip pavyzdžiui, gamyboje. Greičiau nebūtinai reiškia geriau. Viena įmonė per tam tikrą laiko tarpą gali įvertinti dešimties klientų rizikos lygį, kai tuo tarpu kita įmonė – vieną. Ir tai nereiškia, jog antroji įmonė dirba prasčiau. Vertinant klientų rizikos lygį būtina atsižvelgti į daug skirtingų veiksnių, todėl vienų klientų riziką įvertinti yra sąlyginai paprasta, o kitiems – būtina skirti daug daugiau kruopštaus dėmesio ir laiko. 

„Privačiojo sektoriaus įmonės negali efektyviai daryti to, kas fundamentaliai yra viešojo sektoriaus funkcija. Todėl privatus sektorius ir prie geriausių norų nebus toks efektyvus finansinių nusikaltimų „užkardytojas” kaip gali būti viešasis sektorius. Dėl šios priežasties visų pirma turi gerai veikti tokie esminiai dalykai kaip galutinių naudos gavėjų registrai, informacijos prieinamumas registruose (ypatingai, kai informacija reikalinga apie kitoje valstybėje esančius subjektus) ir kiti įrankiai, kurie padėtų integruoti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą.” – komentuoja „Bankera“ partneris ir el. pinigų įstaigos „Pervesk“ direktorius dr. Darius Kulikauskas. 

„Kol neatsižvelgsime į pamatinius sistemos trūkumus, reguliavimo plėtimas nebūtinai visada atneš trokštamą rezultatą. Bandyti sutaisyti problemą pasitelkiant vis daugiau ribotai pasiteisinusių sprendimų neatrodo efektyvu. Nors tai ir sukuria vaizdą, kad kažkas daroma ir politikos formuotojai turi ką parodyti visuomenei, realiai neteisėtu būdu įgytų lėšų cirkuliavimą galima apriboti efektyvesniais būdais.” – teigia Darius. 

Kad ir kaip bebūtų su viešąja pinigų plovimo prevencijos politika, finansų įstaigos prie tokio reguliavimo yra prisitaikiusios ir priima situaciją tokią, kokia ji yra. Atsižvelgiant į tai, tokiuose rėmuose jos bando savo pinigų plovimo prevencijos sistemas ir procesus daryti kuo efektyvesnius. Apie tai ir daugiau bus diskutuojama „Baltic AML Forum 2022” konferencijos metu. Daugiau informacijos apie konferenciją galite rasti oficialiame konferencijos puslapyje čia.

52795
130817
52791