Lietuvių inžinerinės pramonės įmonių stiprybė – vienybė

Lietuvos inžinerinė pramonė turi veikti ranka rankon, antraip augimas eksporto rinkose lėtės.

Prieš kokius 3–4 metus su lietuviais bendradarbiauti buvo beviltiška, šiandien atsiranda vis daugiau įmonių, kuriomis galima pasitikėti.
Tomas Džiugas, metalo apdirbimo ir gaminių UAB „Umega“ generalinis direktorius
Vladimiro Ivanovo nuotr.


**
Didžiųjų koncernų partnere galėtų tapti LINPRA – tai būtų kanalas, per kurį lietuvių įmonės teiktų siūlymus nepalyginamai didesniems užsakymams.

Komentarai
Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidentas, UAB „Arginta Engineering“ generalinis direktorius:
„Dauguma Lietuvos įmonių gamina tik komplektuojamąsias dalis, mazgus užsienio užsakovams, kurie tas komplektuojamąsias dalis montuoja į įrenginius. Susivieniję galėtume gaminti visą, aukštesnės pridėtinės vertės gaminį.“

Vytautas Jokužis, UAB „Elinta“ generalinis direktorius:
„Lietuvos įmonės gali sukurti ir pagaminti du, tris, dešimt vieno ar kito gaminio egzempliorių. Tačiau kai kalba pasisuka serijinės gamybos link, reikalai stringa – būdami vieni, neturime pajėgumo pagaminti jų pakankamai.“

Gintaras Rimša, UAB „Baltec CNC Technologies“ valdybos pirmininkas:
„Tiesiogiai koncernams nedirbame, gamybos grandinėje esame nutolę per vieną tarpininką, o kartais ir per du. Nebūtume pajėgūs pasiūlyti viso paketo paslaugų.“
Tomas Džiugas, UAB „Umega“ generalinis direktorius:
„Kai kalbiname potencialų klientą, turime žinoti, kokios kitų Lietuvos pramonės sektorių galimybės, ir reklamuoti ne vien savo įmonę, o visą Lietuvos pramonę.“

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas:
„Tai Lietuvos pramonės išgyvenimo strategija.“


Lietuvos inžinerijos pramonė


*Inžinerijos pramonė eksportuoja apie 72% visos Lietuvoje pagaminamos produkcijos, o 2013 m. buvo eksportuota 6,25 mlrd. Lt vertės gaminių, tai sudarė 13,7% visos apdirbamosios pramonės eksporto. *Iš viso šis pramonės sektorius sukuria apie 19% apdirbamosios gamybos sukuriamos bendros pridėtinės vertės, joje dirba apie 20% visų apdirbamosios gamybos darbuotojų. *Inžinerijos pramonės eksportas sparčiau pradėjo augti po 2009 m. krizės: 2010–2013 m. inžinerinės pramonės eksportas vidutiniškai augo po 9,5% kasmet ir jau 2012 m. eksporto vertė viršijo prieš krizę buvusį lygį.
*Lietuvos inžinerijos pramonės gaminių panaudojimo spektras užsienio rinkose varijuoja nuo aeronautikos ir gynybos sektoriaus (NASA, „Boeing“, JAV kariuomenė) iki automobilių (BMW, „Volkswagen“, MAN ir kt.) bei mašinų, mechaninių įrenginių ir elektronikos prietaisų sektoriaus („Hitachi“, „Siemens
“, „Mitsubishi“ ir kt.).

ŠALTINIAI: „VERSLI LIETUVA“, LINPRA


Metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos sektorius
645 – veikiančių ūkio subjektų skaičius 2014 m. pradžioje.
1,5 mlrd. Lt – 2013 m. sektoriaus pagamintos produkcijos vertė (be PVM). 22% – įmonių, kurioms 2014 m. sausio mėn. gaminamos produkcijos eksporto paklausa buvo per maža.

20% – įmonių, kurioms 2014 m. sausio mėn. gaminamos produkcijos paklausa buvo per maža. 31% – tiek įmonių 2014 m. sausio mėn. prognozavo eksporto augimą.
44% – tiek įmonių 2014 m. sausio mėn. veiklą ribojo nepakankama paklausa. 74% – 2014 m. sausio mėn. sektoriaus įmonių gamybos pajėgumo panaudojimo lygis. 55,3% – 2013 m. gamybos sektoriaus produkcijos realizuota ne Lietuvoje. ŠALTINIS: „FORIS CONSULTA“ „Dauguma Lietuvos įmonių gamina tik komplektuojamąsias dalis, mazgus užsienio užsakovams, kurie tas komplektuojamąsias dalis montuoja į įrenginius. Susivieniję galėtume gaminti visą, aukštesnės pridėtinės vertės gaminį“, – įsitikinęs Gintautas Kvietkauskas, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidentas, UAB „Arginta Engineering“ generalinis direktorius. O tai įmonėms sukrautų ir didesnes pajamas iš eksporto, atkreipia dėmesį jis.
Pono Kvietkausko nuomone, metalo apdirbimo įmonės galėtų bendradarbiauti su plastiko ir gumos pramonės, elektros, automatikos įmonėmis, kurios jau priklauso ar ateityje prisijungtų prie tokią iniciatyvą iškėlusios asociacijos LINPRA.
Sąlygos subrendo
Jo vertinimu, lig šiol bendradarbiavimas tarp Lietuvos įmonių vyko fragmentiškai, tačiau dabar rimtai kooperacijai subrendo visos prielaidos – daugelis lietuvių įmonių, dirbdamos su užsienio užsakovais, išmoko užtikrinti kokybę, laikytis terminų ir pagaliau suprato, kad jos nėra viena kitai konkurentės, nes tikrieji konkurentai yra Lenkijos, Slovakijos, Čekijos, Rumunijos pramonininkai. „Lietuvos įmonės subrendo bendradarbiauti: keičiasi požiūris į partnerius, atsirado supratimas, kaip svarbu yra kokybė, terminai. Prieš kokius 3–4 metus su lietuviais bendradarbiauti buvo beviltiška, šiandien atsiranda vis daugiau įmonių, kuriomis galima pasitikėti“, – kalba ir Tomas Džiugas, metalo apdirbimo ir gaminių UAB „Umega“ generalinis direktorius. Jis pastebi dar vieną pozityvią tendenciją: pagrindiniai Vakarų užsakovai Lietuvos įmones jau vertina kaip patikimas gamintojas, be to, yra linkę gamybos rangą perkelti iš Kinijos ir vėl grąžinti į Europą. Vytautas Jokužis, pramonės automatizavimo paslaugų ir produktų UAB „Elinta“ generalinis direktorius, atkreipia dėmesį, kad stambių užsakymų lietuvių įmonės šiandien nepajėgia gauti ir dėl per mažo gamybos pajėgumo. „Mūsų įmonės gali sukurti ir pagaminti du, tris, dešimt vieno ar kito gaminio egzempliorių. Tačiau kai kalba pasisuka serijinės gamybos link, reikalai stringa – būdami vieni, neturime pajėgumo pagaminti jų pakankamai“, – aiškina p. Jokužis. Jis pateikia konkretų pavyzdį – pradėdama serijinę elektrinės dviračio pavaros „RUBBEE“, pripažintos geriausiu pasaulyje 2013 m. išradimu, skirtu dviračiams, gamybą, „Elinta“ pajuto būtinybę rasti partnerių, kurie būtų pajėgūs gaminti pakankamai įrenginio mazgų. „Šito gaminio reikės ne kelių dešimčių, o tūkstančių vienetų. Norime, kad viskas būtų gaminama Lietuvoje, o ne Indijoje ar Kinijoje. Todėl dabar per asociaciją ieškome partnerių“, – pasakoja p. Jokužis. Anot jo, „Elintai“ ypač reikalingos kokybiškos mechanikos paslaugos – CNC apdirbimo, liejimo ir kt.
Nori visos paslaugos
Pastarąjį dešimtmetį ryškėja tendencija, kad Vakarų šalių koncernai, anksčiau daugelį dalių ir mazgų gamindavę patys, iš rangovų pageidauja vis labiau baigtų gaminių. O tai taip pat verčia kooperuotis, nes viena įmonė tokio gaminio pateikti nėra pajėgi. „Kai su verslo misija į Lietuvą atvažiuoja kurio nors koncerno atstovas, jis dažniausiai aiškiai pasako, kad jam reikia galutinio produkto ar sprendimo. Vien metalo neužtenka – jam įdomu ir tekstilė, ir medžio detalės, ir elektronika, produktas turi būti vietoje surinktas, o dažnai – ir su galutine pakuote. Todėl kai kalbiname potencialų klientą, turime žinoti, kokios kitų Lietuvos pramonės sektorių galimybės, ir reklamuoti ne vien savo įmonę, o visą Lietuvos pramonę“, – sako p. Džiugas. Gintaras Rimša, Kauno metalo apdirbimo UAB „Baltec CNC Technologies“ valdybos pirmininkas, pasitelkia palyginimą – kaip statybų užsakovui patogiau bendrauti tik su generaliniu rangovu, kuris įvairiems darbams pasitelkia subrangovus, taip ir koncernai didelius užsakymus linkę patikėti vienam partneriui.
„Kuo stambesnis partneris vykdo užsakymą, tuo mažiau tarpinių grandžių yra tarp jo ir užsakovo. Ir tada užsakovas pasirengęs mokėti už paslaugą daugiau, nes jam nukrenta beveik visi rūpesčiai“, – ekonominį motyvą nurodo p. Rimša.
Anot jo, užsienio koncernams „Baltec CNC Technologies“ dirba ir šiandien – daugiausia gamina komponentus, skirtus linijoms, kuriose surenkami nauji automobiliai, galutiniai užsakovai – beveik visi Vokietijos automobilių koncernai, išskyrus „Opel“.
„Tačiau tiesiogiai jiems nedirbame, gamybos grandinėje esame nutolę per vieną tarpininką, o kartais ir per du. Nebūtume pajėgūs pasiūlyti viso paketo paslaugų, kurias siūlo koncernams partneriai, per kuriuos dirbame“, – nurodo p. Rimša. Tačiau jis tikisi, kad tokiu didžiųjų koncernų partnere galėtų tapti LINPRA – tai būtų kanalas, per kurį lietuvių įmonės teiktų siūlymus nepalyginamai didesniems užsakymams.
Užuomazgų yra Raimondas Gražys, plastmasės gaminių liejimo UAB „Hoda“ vadovas, sutinka – tokia LINPRA iniciatyva įmonę domina, ji prie bendros veiklos greičiausia prisidėtų.
„Mes ir šiandien bendradarbiaujame su Lietuvos gamintojais, kuriems prireikia plastikinių detalių. Glaudesnė kooperacija greičiausiai duotų naudos“, – svarsto jis. Bendradarbiaujant atsirastų ir kitų pranašumų – įmonės galėtų bendrai prisistatyti parodose, dalintis patirtimi, kaip tobulinti gamybos procesus, kokių priemonių imtis, kad atitiktų koncernų reikalaujamus standartus. Anot p. Kvietkausko, bendradarbiavimo užuomazgų esama ir šiandien, pvz., „Arginta Engineering“ eksportui gamina visiškai sukomplektuotus produktus, kurių pati viena negalėtų pagaminti, todėl pasitelkia subrangovų.
„Turime apie 15 subrangovų iš Lietuvos, kurie gamina mums tam tikrus komponentus, mazgus. Tačiau perspektyvas matome kur kas didesnes, tai tik kukli patirtis“, – sako p. Kvietkauskas. Anot p. Jokužio, „Elinta“ taip pat naudojasi lietuvių kolegų paslaugomis, šiuo metu metalo apdirbimo paslaugas jai teikia Kauno „Baltec CNC Technologies“.
„Mes tik sukuriame gaminio projektą ir atliekame galutinį surinkimą. Jokių metalo apdirbimo įrenginių neturime ir neplanuojame turėti. Tikimės, kad ranką išties partneriai“, – sako jis.
Lietuviškas ženklas Gintaras Vilda, Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos direktorius, neslepia ambicijų – LINPRA kelia tikslą sutelkti įmones ir mokslo įstaigas kurti ir eksportuojamos aukštesnės pridėtinės vertės paslaugas bei prekes, idealiu atveju – ir su lietuvišku prekės ženklu. „Šiandien LINPRA kelia pradinį tikslą – suartinti verslininkus ir supažindinti su vienas kito galimybėmis. Svarbu, kad prie gaminių kūrimo prisidėtų ir mokslas, ypač per 2014–2020 m. periodą, kai ir ES skatina inovacijas ir gamybos grįžimą atgal į Europą“, – kalba p. Vilda. Anot Nerijaus Mačiulio, „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto, kurti formalius ir neformalius klasterius Lietuvos pramonei yra gyvybiškai svarbu, nes konkuruoti užsienio rinkose dėl užsakymų ateityje bus vis sunkiau. „Tai Lietuvos pramonės išgyvenimo strategija. Iki šiol galėdavome įsitvirtinti užsienio rinkose, pasiūlę gerą kainos ir kokybės santykį, o ateityje kainos komponentas neišvengiamai didės, atlyginimai artės prie europinių. O tai reiškia, kad turi arba gerėti prekių ir paslaugų kokybė, arba turi pavykti įsitvirtinti geresnėse pozicijose gamybos ir tiekimo grandinėje“, – aiškina p. Mačiulis.