Rytai ? subtilus reikalas
Kinijos rinka didžiulė, tačiau ir konkurencija ten didelė, todėl reikalingas ir įdirbis, ir didžiulės investicijos. Minėtoje šalyje yra savita bendravimo kultūra, pradedant ten verslą reikia išmanyti daug ypatumų. Komercijos atašė Kinijoje pataria ryšius su potencialiais partneriais megzti ne per atstumą, o vykti ten patiems jų ieškoti ir svarbiausia – sutartis pasirašyti tik įmonių savininkams ir vadovams. Pačioje Kinijoje visus sprendimus priima savininkai arba vadovai, todėl jie nori bendrauti tik su tokio paties „rango“ atstovais. Tai, kas pas mus gali būti įprasta ar antraeilis dalykas, Kinijoje gali būti vertinama kaip įžeidimas, nepagarba ir pan.
Diplomatai negaili verslininkams, planuojantiems žengti į Kinijos rinką, ir daugiau patarimų. Pasak jų, reikia nusiteikti, kad procesas bus ilgas, todėl teks apsišarvuoti kantrybe. Nenustebkite, jei prisieis į šią šalį keliauti derėtis ne kartą ir ne du. „Atstumą“ nuo pirmų kontaktų iki sutarties pasirašymo galite įveikti per 2 metus, bet galite užtrukti ir 10 metų. Be to, kinai savo veiklą planuoja ne ketvirčiais, kaip mes, europiečiai, esame pratę, o dešimčiai metų į priekį. Todėl ir patiems reikėtų suformuoti tikslus bent penkeriems metams. Ir prieš pradedant gerai ištirti vietos rinką.
Pasikliauti vien savo jėgomis neverta ir neproduktyvu: šiokią tokią kinišką patirtį turintys verslininkai pataria, kad geresniam rezultatui užtikrinti derėtų pasirinkti vietos konsultantą. Nors tai kainuoja, užtat sutaupys ir laiko, ir pinigų ateityje. Galbūt taip galima įgyti daugiau pasitikėjimo, o tai padaryti Kinijoje nėra labai lengva. Kita vertus, neprošal geriau pažinti ir potencialius partnerius – tai ateityje gali apsaugoti nuo nepageidaujamų pasekmių, pirmiausia – nuo neatsiskaitymo. ES statistika rodo, kad tarp 50 kinų mažų ir vidutinių įmonių 10 „verslininkų“ yra apgavikai, tenorintys išvilioti pinigus.
Kinijos rinka yra ne tik didžiulė, bet ir gana perspektyvi. Ekonomika auga, gyventojų pajamos kyla. Tačiau rinkos naujokams patariama nesusižavėti didmiesčiais, o geriau orientuotis į vadinamojo antro ar trečio lygio miestus.
Kai kurios lietuviškos įmonės jau nebesijaučia naujakurės Kinijoje: pvz., lazerių gamintojai šioje rinkoje veikia daugiau nei 7 metus ir turi savo atstovybę Šanchajuje. Praėjusių metų pabaigoje Lietuvos lazerių asociacija pasirašė su Kinijos partneriais dvi bendradarbiavimo sutartis. Jos gali pakylėti bendradarbiavimą į aukštesnį lygį, gali būti kalbama apie mokslinį bendradarbiavimą su universitetais, bendrą gamybą ir pan. UAB „Birštono mineraliniai vandenys“ savo produkcija Kinijoje prekiauja nuo 2013 m., tiesa, kol kas nedideliais kiekiais. Sausuosius pusryčius šioje šalyje parduoda „Naujasis Nevėžis“.
Vartai į Kinijos rinką veriasi, tiesa, dar ne taip plačiai. Norint eksportuoti į šią šalį pieno, mėsos produktus, reikia, kad Kinijos pusė patvirtintų tarpvalstybinius importo sertifikatus. Tačiau rinkos ekspertai pataria verslininkams nelaukti, kol bus duotas ženklas startuoti, – namų darbus reikia atlikti jau dabar.
