Kaip atgaivinti pasaulio ekonomiką
Pagal Tarptautinio valiutos fondo pastarąsias prognozes 2014 metais pasaulio BVP augs 3,6%, ir nors tai geras rodiklis, tačiau jis vis dar išlieka mažesnis nei siektinas apie 4% augimas. Kitais žodžiais tariant, pasaulio ekonomika galėtų sukurti daugiau darbo vietų nedidindama infliacinio spaudimo.
Tai reiškia, kad TVF narės – pažangių, naujai susiformavusių rinkų ar besivystančių šalių ekonomikos – turi daugiau darbo. Siekdami stipraus ir ilgalaikio atsigavimo visose šalyse ir visiems žmonėms, politikos kūrėjai turi ir toliau darbuotis visose srityse – fiskalinėje, struktūrinėje ir finansinėje. Kartu tarptautinė bendruomenė turi atnaujinti pastangas sustiprinti bendradarbiavimą pasitelkdama Didįjį dvidešimtuką (G20), TVF ir kt. Tik veikdami išvien galime įveikti užsitęsusios pasaulinės krizės padarinius.
Per pastaruosius penkerius metus akivaizdžiai išvengėme blogiausio scenarijaus (antros Didžiosios depresijos) ir už tai padėkoti visų pirma turime politikos kūrėjams iš viso pasaulio, ypač centriniams bankams už nuostatą išlaikyti žemas pasaulines palūkanų normas ir taip paremti finansų sistemą, taip pat ir už kai kuriose šalyse taikytas fiskalinės paskatos priemones. Tačiau atėjo laikas žengti toliau ir pasinaudoti neįprastų pinigų politikos priemonių ir struktūrinių reformų suteikiamomis galimybėmis, kad paskatintume augimą ir darbo vietų kūrimą.
Pažangių šalių ekonomikos iš esmės atspindi visuotines perspektyvas, ir nors pastaruoju metu jos sustiprėjo, vis dėlto sąstingio ir defliacijos rizika išlieka gana didelė. Centriniai bankai turėtų sugrįžti prie įprastų pinigų politikos priemonių tik tada, kai stiprus augimas bus tvarus.
Jungtinės Valstijos ilgai buvo pagrindinis pasaulio ekonomikos variklis, ir privačiojo sektoriaus paklausa čia jau atsigauna. Tačiau pagrindiniai spręstini uždaviniai dar priešakyje. Pavyzdžiui, ypač svarbu, kad politikos kūrėjai įgyvendintų neseniai sudarytą biudžeto susitarimą ir baigtų politinius ginčus dėl fiskalinės šalies ateities. Didesnis užtikrintumas dėl politikos krypties galėtų atkurti augimą iki tokio lygio, kuris pakeltų visą pasaulio ekonomiką.
Japonijoje atsigavimą paskatino agresyvios pinigų ir mokesčių politikos derinys, vadinamas abenomika. Tai buvo itin reikšmingas žingsnis. Šiandien vis dar išlieka svarbi užduotis susitarti dėl vidutinio laikotarpio fiskalinio tikslinimo ir įdiegti struktūrines reformas, įskaitant valstybės produktų ir paslaugų rinkų reguliavimo panaikinimą ir priemones padidinti moterų dalį darbo vietose – tai visa, ko reikia klojant tvirtą pagrindą augimui, be to, būtina pagaliau atsikratyti defliacijos grėsmės.
Europa taip pat atsidūrė esminėje kryžkelėje. Euro zonoje pagaliau atsiranda atsigavimo ženklų, tačiau augimas dar nėra tolygus ir darnus. Nors daugelis šalių sėkmingai žengia į priekį, tačiau paklausa iš esmės tėra labai silpna ir nedarbas pakraščiuose išlieka didelis, ypač tarp jaunimo.
Viena iš neapibrėžtų sričių Europoje – tai jos bankų sveikata. Būsimas testavimas nepalankiausiomis sąlygomis ir turto kokybės patikrinimas gali padėti atkurti pasitikėjimą ir paskatinti finansinę integraciją, bet tik tuo atveju, jeigu jie bus atlikti gerai. Europai taip pat reikia didinti paklausą, stiprinti finansinę ir fiskalinę struktūrą bei įgyvendinti struktūrines reformas, užtikrinančias ilgalaikį augimą ir darbo vietų kūrimą.
Per pusę pastarojo dešimtmečio naujai susiformavusių rinkų šalys buvo ekonominio atsigavimo priešakyje: kartu su besivystančiomis šalimis jos sudarė tris ketvirtadalius pasaulio BVP augimo. Tačiau 2013 m. šių šalių ekonomikų augimas sulėtėjo, nes neaiškumas dėl to, kada bus sunorminta pinigų politika Jungtinėse Amerikos Valstijose, sutapo su dvejonėmis dėl jų pasirinkto augimo būdo tvarumo.
Ir nors didžiausi nuogąstavimai jau praeityje, besivystančių šalių ekonomikos susiduria su naujais politikos uždaviniais. Imantis veiksmų dėl sumažėjusios paklausos, politikos kūrėjai turi išlikti budrūs dėl finansinio pertekliaus, ypač pasireiškiančio kaip besipučiantis turto burbulas ar didėjanti skola. Jie taip pat turėtų stiprinti finansinį reguliavimą, kad būtų ne tik veiksmingiau kontroliuojami kredito ciklai ir kapitalo judėjimas, bet ir užtikrinta laisvė imtis fiskalinių veiksmų.
Mažas pajamas gaunančios šalys taip pat buvo pasaulio ekonomikos šviesuliai per pastaruosius penkerius metus. Jos buvo atsparios krizei, ir daugelio jų, ypač Afrikoje, kur 2013 metais metinė produkcija didėjo 5 proc., augimas dar spartesnis. Dabar atėjo metas pasitelkti šiuos pasiekimus, visų pirma sustiprinant šių šalių pajėgumą padidinti pajamas. Silpnėjant besiformuojančių rinkų šalių paklausai, mažas pajamas gaunančios šalys turėtų imtis prevencinių priemonių apsisaugoti nuo stipraus nuosmukio, tačiau ir toliau pagrindines išlaidas skirti svarbiausioms socialinėms programoms ir infrastruktūros projektams vykdyti.
Pereinamuoju laikotarpiu Vidurio Rytų šalys susiduria su papildomomis socialinio nestabilumo ir politinio neapibrėžtumo kliūtimis. Šias problemas reikia spręsti klojant stiprius pamatus besikeičiančiai ir skaidriai ekonomikai, skatinant visa apimantį augimą ir užtikrinant nuolatinį tarptautinės bendruomenės palaikymą.
Nors šalims ir regionams kylantys uždaviniai yra skirtingi, ateinančiais metais reikės spręsti daug bendrų problemų. Daugelis šalių turi dideles viešas ir privačias skolas, fiskalinį ir einamosios sąskaitos disbalansą, jų ekonomikų augimas nesukuria užtektinai darbo vietų. Tarptautinei bendruomenei taip pat derėtų baigti vykdyti reguliavimo reformas, būtinas siekiant sukurti saugesnę finansinę sistemą, kuri būtų kur kas tinkamesnė realios ekonomikos poreikiams.
Tai nėra abstraktūs uždaviniai. Tik juos išsprendę galėsime užtikrinti ateities gerovę tada, kai milijardai žmonių siekia susirasti darbą, išsivaduoti iš skurdo ir vieną dieną tapti pasaulio vidurinės klasės atstovais.
2014 metais būtina imtis konkrečių veiksmų, kad ši svajonė taptų realybe. TVF dirbs su 188 šalimis narėmis ir nustatys bei taikys tas politikos priemones, kurios pajėgios užvesti visus augimo variklius ir taip padėti žmonėms iš naujo susikurti gerovę.
Autoriaus teisės: „Project Syndicate“, 2013 m. www.project-syndicate.org
