Dėl „Snoro“ indėlių sertifikatų ir obligacijų gresia teisinė pirtis

Publikuota: 2015-03-11
Nuotrauka: Herkaus Milaševičiaus („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Liuksemburge įsikūręs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) gali palikti Lietuvos teismams patiems nuspręsti dėl investuotojų, užkibusių ant „Snoro“ banko indėlių sertifikatų ir obligacijų kabliuko, likimo. Jiems tektų išnarplioti indėlių sertifikatų painiavą, o joje gali sužibti viltis ir investuotojams.

Kaip VŽ jau rašė, ESTT generalinis advokatas vasarį pateikė išvadą dėl „Snoro“ indėlių sertifikatų ir obligacijų.Savo išvadose Pedro Cruzas Villalonas siūlo ESTT išaiškinti, kad valstybės narės gali netaikyti garantijos kredito įstaigos indėlininkams, turintiems šios įstaigos išleistų indėlių sertifikatų, jeigu tai yra perleidžiamos finansinės priemonės. Generalinis advokatas aiškina, kad indėlių sertifikatai yra indėlio atmaina, pasižyminti būtent perleidžiamumu.„Nustatyti, ar ginčijami sertifikatai atitinka šią sąlygą, turi nacionalinis teismas“, – rašo generalinis advokatas.Nors tai tėra generalinio advokato išvada, teisės ekspertai primena, kad dažniausiai ESTT, priimdamas sprendimą, vadovaujasi generalinių advokatų išvadomis.„Procesas po ESTT bet kokiu atveju grįš į nacionalinius teismus, nes galutinį žodį byloje turės tarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė kolegija, kuri ir kreipėsi į ESTT su prašymu pateikti atsakymus dėl ES teisės, šie padės Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priimti galutinį sprendimą byloje“, – sako Ignas Dargužas, „Sorainen“ advokatas, vyresnysis teisininkas.

Painiava dėl sertifikatų

ESTT generalinis advokatas kartu nusikratė ir galvos skausmo, kaip Lietuvos teismai turės spręsti kompensavimo už indėlių sertifikatus klausimą ir kaip jie turėtų būti traktuojami. Painiavą šiuo klausimu kelia tai, kaip Lietuva sugalvojo įgyvendinti investuotojų ir indėlininkų interesus ginančias europines direktyvas. Generalinis advokatas yra įsitikinęs, kad indėlių sertifikatai neturėtų būti garantuojami valstybės.„Savo išvadoje generalinis advokatas nurodo, kad ES teisės aiškinimo problemų byloje kilo dėl Lietuvos įstatymų leidėjo sprendimo į vieną teisės aktą (Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymą) perkelti dvi direktyvas, numatančias atskiras garantijas indėlininkams ir investuotojams. Būtent dėl to, kad Lietuvos teisėje sujungtos abi direktyvos, generalinio advokato nuomone, neįmanoma nustatyti, ar indėlių sertifikatai nesaugomi kaip indėliai, ar kaip investicijos, kitaip tariant, kuria šių direktyvų leidžiamų išimties galimybių pasinaudojo Lietuvos įstatymų leidėjas“, – sako p. Dargužas.Tačiau sertifikatų ir obligacijų turėtojų viltis atgauti investicijas mažina tai, kad kompensacijos mokamos už prarastas investicijas, o bankrutavus „Snorui“, pabrėžia p. Dargužas, investicijos nebuvo prarastos.

Vilčių yra

Šioje painiavoje Dominykas Vanhara, Investuotojų asociacijos valdybos narys ir „Vanhara Law Firm“ advokatas, mato vilčių nesėkmingai įsigijusiems indėlių sertifikatų ir obligacijų. Pasak advokato, teismai iki šiol dar nėra nagrinėję indėlių sertifikatų perleidžiamumo ar neperleidžiamumo klausimo, tad tai suteikia palankių perspektyvų ginant indėlių sertifikatų savininkų interesus.„Įrodyti, kad indėlių sertifikatai nebuvo perleidžiamos finansinės priemonės ir kad jais prekyba antrinėje rinkoje nevyko, tikrai įmanoma. Dar aktualiau tai, kad, remiantis šiuo teisių gynimo būdu, įmanoma apginti ir tų „Snoro“ indėlių sertifikatų turėtojų interesus, kuriems pagal ligšiolinę teismų praktiką dėl tokių asmenų kvalifikacijos, išsilavinimo ar patyrimo priteisti indėlio draudimo išmoką už turėtus indėlių sertifikatus buvo gana sudėtinga“, – aiškina „Vanhara Law Firm“ advokatas.Pasak advokato, sertifikatų ir obligacijų turėtojų galimybes didina ir tai, kad, kaip konstatavo ESTT generalinis advokatas, Lietuva netinkamai perkėlė ES investuotojo direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę. Kaip teigia p. Vanhara, ES direktyva gali būti tiesiogiai pritaikyta ieškant teisybės nacionaliniuose teismuose.„Remiantis generalinio advokato išvada, bankrutavusio banko „Snoras“ obligacijų turėtojai įgyja teisę tiesiogiai remtis Investuotojų direktyvos nuostatomis ir tokiu būdu teismuose įrodinėti, kad jiems priklauso įsipareigojimų investuotojams draudimo išmoka“, – sako Investuotojų asociacijos valdybos narys.

Dėl obligacijų vilčių mažai

Vytautas Šenavičius, advokatų profesinės bendrijos TVINS advokatas, partneris, prognozuoja, kad bent jau obligacijų savininkai gali sulaukti nepalankaus sprendimo.„Generalinis advokatas išsamiai nepasisakė obligacijų klausimu. Tačiau išvadoje laikomasi pozicijos, kad Investuotojų direktyvoje numatyta kompensacija mokama tuo atveju, jeigu investicijų įmonė nepajėgi įvykdyti savo įsipareigojimų. Taigi investuotojų draudimu neturėtų būti draudžiami investuotojų nuostoliai dėl nenusisekusios investicijos“, – aiškina p. Šenevičius.Pasak jo, „Snoro“ obligacijos niekur nedingo, o paprasčiausiai nebuvo išpirktos dėl nemokumo, todėl obligacijų savininkams nepriklauso draudimo išmoka.„ESTT laikantis tokios išvados, Lietuvos teismai neturėtų diskrecijos (teisės vertinti savo nuožiūra – VŽ) vertinti, kad dėl emitento nemokumo gali būti mokama draudimo išmoka“, – sako advokatas.

Šūsnys bylų

ESTT sprendimo laukiama pavasarį. Kai galutinį žodį tars Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, advokatai prognozuoja intensyvų bylinėjimosi laikotarpį.„Tikėtina, jog priėmus sprendimą pagal generalinio advokato išvadą Lietuvoje atsiras nemažai norinčių įrodyti, kad indėlių sertifikatas nebuvo perleidžiamas“, – mano p. Šenavičius.Ponas Dargužas primena, kad visos investuotojų, banko „Snoras“ ir „Indėlių ir investicijų draudimo“ bylos yra sustabdytos, iki sprendimą paskelbs Aukščiausiasis Teismas. Pasak advokato, tokių bylų yra bent keli šimtai.„Nesvarbu, kaip baigsis investuotojų ir banko ginčai, galima konstatuoti, kad visos Lietuvos teismų sistemos laukia milžiniškas sustabdytų bylų kiekis, kurias atnaujinus teisėjų darbo krūvis bus didžiulis“, – sako p. Dargužas.2011 m. gruodžio 7 d. bankui buvo iškelta bankroto byla. Po to indėlių sertifikatų ir obligacijų pirkėjai užtvindė teismus ieškiniais, kuriais reikalauja pripažinti obligacijų ir indėlių sertifikatų pirkimo ir pardavimo sutartis negaliojančiomis.Ieškovai teigia, kad sudarydami sutartis jie suklydo arba buvo apgauti, nes nesuprato sudaromų sandorių esmės ar rizikingumo, nesitikėjo, kad bankas gali bankrutuoti, laikė „Snoro“ obligacijas ir indėlių sertifikatus banko indėliu.Ieškinius reiškiantys asmenys siekia, kad teismo sprendimas garantuotų ieškovams teisę gauti indėlių draudimo išmoką (iki 100.000 Eur) už pinigus, kurie buvo sumokėti už banko obligacijas arba indėlių sertifikatus.Bendra banko „Snoras“ iš investuotojų neišpirktų skolos vertybinių popierių vertė apytiksliai lygi 175 mln. Eur.Straipsnis kovo 2 d. publikuotas „VŽ Premium“.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
„Fintech“ rinka: ko galime tikėtis 2020-aisiais Premium

Naujos technologijos ir besikeičiantys vartotojų poreikiai pastaraisiais metais sudrebino finansinių paslaugų...

Paslaugos
2020.01.16
„Revolut Bank“ jungiasi prie Lietuvos bankų asociacijos 4

Jungtinės Karalystės finansinių technologijų (fintech) startuolis „Revolut“, Lietuvoje kuriantis...

Finansai
2020.01.14
„Luminor“ padengtosioms obligacijoms iš „Moody‘s“ gavo Aa1 reitingą

Bankas „Luminor“ planuojamoms išleisti nekilnojamuoju turtu padengtoms obligacijoms iš „Moody's Investors...

Rinkos
2020.01.14
Šiaulių bankas perka „Danske Bank“ privačių klientų paskolų portfelį Lietuvoje

Baltijos šalis apleidžiančio „Danske Bank“ 125 mln. Eur vertės privačių asmenų paskolų portfelį Lietuvoje...

Rinkos
2020.01.09
SEB II pakopos pensijų fondų vertė perkopė 1 mlrd. Eur  1

SEB valdomas II pensijų pakopos dalyvių turtas perkopė 1 mlrd. Eur, o nuo metų pradžios pradėjusių veikti...

Finansai
2020.01.07
II pakopos pensijų fondai klientams 2019 m. uždirbo 20% grąžą 3

Nuo 2019 m. pradžios veikiantys gyvenimo ciklo pensijų fondai pernai II pakopoje kaupiantiems gyventojams...

Finansai
2020.01.06
Estija atrakina II pensijų pakopą ir liberalizuoja investavimą Premium 6

Valdančioji Estijos dauguma 2019 m. po pirmojo skaitymo parlamente pritarė, kad pensijų sistemos II pakopa iš...

Finansai
2020.01.06
Teismas: buvęs „Turtvaldos“ vadovas S. Juška turi sumokėti įmonei 2 mln. Eur

Buvęs su žlugusio Ūkio banko pagrindiniu akcininku Vladimiru Romanovu susijusios bankrutavusios įmonės...

Finansai
2020.01.03
„Luminor“ efektas: Švedijos investuotojams Lietuvoje ant kulnų lipa Estija

Pagal sukauptas tiesiogines užsienio investicijas (TUI) Lietuvoje Švediją 2019 metais beveik pasivijo...

Finansai
2020.01.03
Lietuvos SEB, „Swedbank“ ir Šiaulių bankui reiks suieškoti 600 mln. Eur 2

Trys didžiausi Lietuvos bankinio sektoriaus atstovai turės papildomai sukaupti 601 mln. Eur, kad atitiktų...

Rinkos
2020.01.02
Šiaulių bankui – 0,88 mln. Eur bauda už pinigų plovimo prevencijos reikalavimų pažeidimus 9

Lietuvos bankas po planinio patikrinimo Šiaulių bankui pritaikė poveikio priemones, tarp kurių – 0,88 mln.

Rinkos
2019.12.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau