Nišiniams valgytojams pataikauti apsimoka
Šie pokyčiai atsispindi ir prekybos centrų lentynose – jose daugėja ne tik sveikesnių, bet ir įdomesnių produktų, kurių prieš keletą metų galėdavai rasti nebent specializuotose parduotuvėse. VŽ „Savaitgalis“ aiškinosi, kokių naujų maisto produktų randasi parduotuvėse, taip pat domėjosi, kaip Lietuvos maisto gamintojai prisitaiko prie skirtingų maisto vartotojų grupių.
Kas yra sveika
Anot p. Kurpienės, sveikesnių maisto produktų pasirinkimas per pastaruosius keletą metų labai išaugo, prie to prisidėjo ne tik prekybos centrai, bet ir šalies maisto gamintojai.
Tačiau ji perspėja, kad ne visi produktai, kuriuos priimta vadinti sveikais, iš tiesų tokie ir yra. Pašnekovės teigimu, Lietuvoje ir visame pasaulyje populiarėja pieno produktai, iš kurių pašalinta daug riebalų. Juos mokslininkai vertina atsargiai – naujausi tyrimai rodo, kad jie nesuteikia norimo efekto, o pašalinant riebalus keičiasi produkto struktūra.
„Nereikia piktnaudžiauti itin riebiais pieno produktais, tačiau vartodami normalaus riebumo produktus ir sotūs liksime ilgiau, ir sveikatai nepakenksime“, – sako p. Kurpienė.
Ji nepataria piktnaudžiauti ir greitai paruošiamomis javų košėmis, – sveiku produktu jos laikomos ne visai pagrįstai, mat gaminamos iš smarkiai apdirbtų grūdų. Ji siūlo vietoj jų virti tikras košes iš kruopų, paruoštų iš mažiau apdorotų grūdų. Pašnekovė sako pastebėjusi, kad kruopų pasirinkimas taip pat labai padidėjo, be to, jos pigesnės nei anksčiau. Vis daugiau parduotuvėse ir nešlifuotų ryžių rūšių, daugėja produktų iš pilno grūdo miltų.
Vis dėlto specialistė pataria atidžiai sekti produktų sudėtį: kartais didelėmis raidėmis užrašoma „pilno grūdo“, tačiau perskaičius gaminio sudėtį paaiškėja, kad pilno grūdo miltai sudaro vos 18%, t. y. jų daug mažiau nei baltų miltų.
Kitokia duona
„Džiugina, kad didėja bemielės duonos, kuri laikoma sveikesne, pasirinkimas, anksčiau jos buvo galima rasti tik turguje. Kai kurie kepėjai bemielę duoną kepa iš pilno grūdo miltų, tai pats geriausias duonos variantas“, – teigia pašnekovė.
Kalbėdama apie mėsą, p. Vaida akcentuoja, kad lietuviai statistiškai jos valgo vis dar per daug, nepaiso specialistų patarimų mėgautis ja daugiausia tris kartus per savaitę. Ji pataria rinktis kuo liesesnę mėsą, vengti pramoniniu būdu apdorotų mėsos produktų. Be to, p. Kurpienė atkreipia dėmesį, kad didžiųjų parduotuvių lentynose atsirado įvairesnės mėsos, pavyzdžiui, triušienos, kuri yra viena tinkamiausių alergiškiems žmonėms.
„Didelėse parduotuvėse galima nesunkiai rasti avinžirnių, lęšių, įvairių pupelių, kai kur – net bolivinių balandų sėklų. Beje, šios grūdinės kultūros ypač aktualios vegetarams ir veganams, nevartojantiems gyvulinės kilmės produktų“, – pataria p. Kurpienė.
Taikosi prie gurmanų
Įdomu, ką apie „pataikavimą“ mažoms maisto vartotojų grupėms mano didieji šalies maisto gamintojai? Ar jiems rūpi, kuo minta sveikuoliai, veganai, gurmanai ir kiti specialių mitybos poreikių turintys piliečiai?
Elena Šilovaitė, AB Vilkyškių pieninės rinkodaros vadovė, sako, kad jos atstovaujamos įmonės produktai parduodami mažmeninės prekybos tinkluose, todėl kompanija turi orientuotis į didelę paklausą. „Jeigu taikytume į labai siauras nišas ir gamintume produktus nedidelėms, nišinėms vartotojų grupėms, tai netenkintų tarpinininkų, veikiančių tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva, o kitų prekybos kanalų neturime“, – aiškina p. Šilovaitė. Anot jos, plėsti klientų skaičiaus eksporto rinkų sąskaita įmonė taip pat neturi galimybės, nes gamina greit gendančius produktus.
„Taigi kol kas neturime galimybių orientuotis į, pavyzdžiui, tokią siaurą vartotojų grupę kaip veganai“, – sako pašnekovė.
Tiesa, įmonėje gaminama produktų, skirtų savo sveikata besirūpinantiems žmonėms. Tai vadinamieji funkciniai jogurtai, papildyti įvairiomis maistinėmis skaidulomis.
Anot p. Šilovaitės, gurmanais save vadinantys žmonės, kuriuos taip pat galima vadinti atskira vartotojų grupe, žavisi Vilkyškių pieninėje gaminamu „Memel Blue“ sūriu su mėlynuoju pelėsiu ir jo gaminiais. Ypač populiari „Memel Blue“ lydytų sūrių linija, neseniai ji papildyta naujais skoniais.
„Pastebime, kad lietuviai nori išbandyti naujų produktų. O šie, savo ruožtu, mums padeda privilioti naujų pirkėjų“, – sako Vilkyškių pieninės rinkodaros vadovė.
Maistas skubantiems
Ne visi turi laiko ir noro ruošti maistą. Šios nišos Lietuvos maisto gamintojai nepalieka tuščios. Štai AB „Kauno grūdai“ 2014 m. pradėjo gaminti 9 skirtingų rūšių miltų mišinius, skirtus neturintiems laiko sukiotis virtuvėje. Jie skirti keksiukams, pyragams, picoms, blynams ir baltai bei juodai duonai kepti.
„Spartėjant gyvenimo tempui, auga greitai paruošiamų, bet kokybiškų produktų poreikis, – teigia Artūras Skairys, „KG Group“ Rinkodaros tarnybos direktorius. – Todėl įmonės technologai kuria „premium“ lygio lengvai paruošiamus gaminius iš aukščiausios kokybės žaliavų.“
Pernai įmonė pradėjo gaminti greitai paruošiamas avižų košes, keletą metų gamina greitai paruošiamus makaronus, kurių sudėtyje – tik natūralios medžiagos, nėra jokių skonio stipriklių. Šis produktas vis labiau populiarėja, taigi šiemet bus atnaujinta jo receptūra.
„KG Group“ priklausančiuose paukštynuose gaminama nemažai produktų ir gurmanams, ir tiems, kurie nemėgsta ruošti maisto, tai – bruknių, mėlynių, vyšnių marinate marinuoti vištienos produktai, parduodami kepimui skirtuose indeliuose arba kepimo maišeliuose.
Tinka ir sveikuoliams
Atsiranda verslininkų, kurie nebijo orientuotis į nedideles vartotojų grupes. Kaune veikianti UAB „Sojalita“ nuo 2005 m. gamina ir sveikuoliams, ir veganams tinkamus produktus – sojų jogurtus, tofu sūrį, sojų majonezą, tofu dešreles ir kt., šių produktų galima rasti kai kuriuose didžiuosiuose prekybos tinkluose.
Algirdas Bagdonas, „Sojalitos“ direktorius, teigia pats nesąs nei veganas, nei sveiko būdo šalininkas. Pasak jo, idėja ruošti produktus iš sojų gimė visiškai atsitiktinai.
„Mūsų produktai skirti ne tik veganams. Jie tinka ir žmonėms, besirūpinantiems savo sveikata bei kūno formomis. Pažiūrėkite į azijietes, kokios jos lieknos. O juk jos valgo daug sojų produktų“, – dėsto p. Bagdonas.
Anot jo, šiuo metu populiariausi „Sojalitos“ gaminiai – įvairių rūšių tofu sūriai. „Produktus gaminame iš nemodifikuotų sojų pupelių, vežamės jas iš Kanados. Kokybė mums labai svarbi. Ne mažiau rūpinamės ir pasiūlos įvairove, nuolat kuriame naujų produktų“, – dėsto p. Algirdas.
Apsimoka pataikauti
Gyvūnų teisių gynėjų organizacijos „Tušti narvai“ atstovė Gabija Enciūtė sako, kad veganiško maisto niša Lietuvoje kol kas menkai užpildyta, nors veganams apsimoka pataikauti – jie sudaro gana glaudžiai susijusias bendruomenes, aktyviai dalijasi informacija apie jiems tinkančius ir patikusius produktus, siūlo juos vieni kitiems. Kaip veganams draugišką maisto produktų gamintoją ji mini UAB „Sojalitą“, kuri bene vienintelė iš lietuviškų kompanijų atkreipė dėmesį į veganus.
„Importuotų veganiškų maisto produktų daugėja, jų kainos dažnai pernelyg aukštos, neatitinka Lietuvos ekonominės realybės. Kai kurių užsienyje ypač populiarių augalinių produktų čia kol kas apskritai neįmanoma rasti, pvz., „tempeh“ (sojų pupelių masė, fermentuota su tam tikru pelėsiniu grybu)“, – sako p. Gabija.
„Nors smagių pokyčių matyti, dažniau tenka nemaloniai nustebti nei pasidžiaugti: Lietuvos parduotuvėse ir maitinimo įstaigose pasitaiko atvejų, kai produkto, kitur garsėjančio kaip veganiško, sudėtyje kažkodėl vis dėlto yra gyvulinės kilmės sudedamųjų, pvz., veganiškų užkandžių „dievas“ humusas ruošiamas su jogurtu. Sunku suprasti ir duonos gamintojus, kurie į sudėtį įtraukia pieno miltelius: argi be jų kepto batono skonis prastesnis? Kam gaminti produktą, kurį ne visi gali vartoti, – juk užmirštami ne tik veganai ir (arba) vegetarai, bet ir pienui ar kiaušiniams alergiški žmonės?“ – retoriškai klausia pašnekovė.
