Nuostatos, kurių nevalia įrašyti į susitarimus
Europos Komisija patvirtino naujas konkurencijos teisės taisykles dėl mažareikšmių susitarimų – patvirtinta nauja Komunikato redakcija („Pranešimas dėl nedidelės svarbos susitarimų, kuriais nėra žymiai ribojama konkurencija pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 straipsnio 1 dalį (De Minimis pranešimas)“). „Konkurenciją mažinantys susitarimai tarp nedidelę rinkos dalį užimančių bendrovių buvo draudžiami ir anksčiau – minėto Komunikato sena redakcija galiojo dešimt metų, tačiau visi tašai nebuvo sudėlioti, todėl teisininkai, verslininkai, teismai kartais interpretuodavo, kad tam tikrus tokio pobūdžio susitarimus sudaryti galima“, – teigia dr. Raimundas Moisejevas, advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas. Komunikatas buvo pakeistas po vieno iš Europos Teisingumo Teismo sprendimo. Pats dokumentas yra aiškinamojo pobūdžio, jis neturi teisinio dokumento galios, tačiau, anot advokato, į tokius aiškinimus atsižvelgia tiek Lietuvos konkurencijos taryba, tiek Lietuvos teismai.
Peržvelgęs tokį dokumentą, vadovas ar įmonės teisininkas aiškiai gali pamatyti, kokių nuostatų negali būti susitarimuose su kitomis bendrovėmis.
Dvi sąlygos
Komisija patvirtino, kad bendrovių sudaryti susitarimai nepažeidžia konkurencijos teisės, jeigu yra tenkinamos dvi sąlygos. Pirma, bendrovės užima nedidelę rinkos dalį. Konkuruojančioms bendrovėms sudarius susitarimą, jų bendrai užimama rinkos dalis neturėtų viršyti 10%. Jeigu susitarimą sudaro nekonkuruojančios bendrovės, kiekvienos iš jų atskirai užimama rinkos dalis neturėtų viršyti 15%. Antra sąlyga – susitarimas neturi riboti, trukdyti ar iškraipyti konkurencijos. Susitarimai tarp konkurentų ir nekonkuruojančių bendrovių vertinami pagal skirtingas konkurencijos taisykles.
Konkurentų sudaromuose susitarimuose draudžiama riboti konkurenciją: tartis dėl kainų, apriboti gamybą, dalintis rinką, derinti veiksmus viešuosiuose pirkimuose, kartu boikotuoti ką nors, dalintis informacija apie kainas ir prekių apimtį, apriboti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą. Ponas Moisejevas pateikia tokį pavyzdį: dvi stalus gaminančios bendrovės, užimančios 8% Lietuvos rinkos, pažeistų Konkurencijos įstatymą, jeigu susitartų, kad viena iš jų prekiaus stalais tik Vilniuje, o kita tik Kaune. Tokiu atveju konkurentai neteisėtai pasidalintų rinką.
Nekonkuruojančioms bendrovėms nevalia tartis dėl tokių dalykų: pardavėjui drausti nustatyti kainą savo nuožiūra, apibrėžti jam prekės pardavimo teritoriją ar klientų ratą, apriboti tiekėjo galimybę parduoti sudėtines (komplektavimo) dalis kaip atsargines dalis galutiniam vartotojui arba ūkio subjektui, teikiančiam remonto ar kitas paslaugas.
Pasirinktinio platinimo sistemoje prekiautojai turi turėti galimybę savo nuožiūra aktyviai ir pasyviai parduoti visiems galutiniams vartotojams, taip pat internetu. Pasirinktinės platinimo sistemos tiekėjas (gamintojas) paprastai siekia tiekti prekes tik per tam tikrus prekybos taškus – dažniausiai tuos, kurie atitinka tam tikrus patirties ir kokybės kriterijus. Per tokias sistemas dažniau parduodami sudėtingi gaminiai: kompiuteriai, mobilieji telefonai, – ar prabangos prekės: kosmetika, juvelyriniai dirbiniai. Įgaliotieji platintojai turi turėti galimybę įsigyti prekes ne tik tiesiai iš tiekėjo, bet ir iš kitų platinimo sistemos narių (importuotojų, didmenininkų ar mažmenininkų), esančių ES teritorijoje. Jokių tokią galimybę ribojančių susitarimų sutartyse būti negali.
Anot p. Moisejevo, pavyzdžiui, šampano gamintojas iš Prancūzijos, sudaręs susitarimą su Lietuvoje esančiu platintoju, negalėtų jam nurodyti, už kokią kainą reikia parduoti šampaną. Tokiu atveju būtų neteisėtai apribota platintojo teisė nustatyti šampano kainą.
Minėtas draudžiamųjų apribojimų sąrašas nėra baigtinis. Komisija nurodo Komunikate, kad konkurencijos teisei prieštaraujančiais bus laikomi visi susitarimai, nustatantys Komisijos priimtuose reglamentuose nurodytus sunkius konkurencijos apribojimus.
Advokatas pataria griežtai laikytis Konkurencijos įstatyme nustatytų reikalavimų, kadangi už sudarytus draudžiamus susitarimus ūkio subjektams gali būti skiriama piniginė bauda iki 10% nuo praėjusių metų pajamų.
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ rugpjūčio 14 d.
