Rusijai užsiveriant, tekstilininkų žvilgsniai krypsta į tolimesnius kraštus
Rusijos įvestą draudimą ES tekstilės įmonėms dalyvauti rusiškuose viešųjų pirkimo konkursuose, galimą šio draudimo poveikį ir pagalbą Lietuvos lengvajai pramonei šiandien aptarė Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos vadovai.
„Apsikeitėme informacija bei nuomonėmis, išgirdome verslo poreikius ir bendromis jėgomis dar aktyviau prisidėsime Lietuvos tekstilės pramonės įmonėms ieškant naujų rinkų bei mezgant ryšius su potencialiais partneriais“, - po susitikimo žadėjo užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas.
Jo turimais duomenimis, tiesioginės įtakos mūsų tekstilininkams Rusijos įvedami ribojimai neturės, nes Lietuvos įmonės nėra aktyvios rusiškų konkursų valstybės užsakymams gauti dalyvės. Tačiau netiesioginės įtakos gali būti: ribojimai gali būti skausmingi pavienėms įmonėms – toms, kurios vykdo rusiškus valstybinius užsakymus kaip subrangovai.
„Visgi nesitikime, kad tai turės dramatiškų pasekmių visam sektoriui. Oficiali statistika rodo, kad tik 3% lietuviškos kilmės tekstilės keliauja į Rusiją“, – sakė viceministras.
Pažadėjo pagalbą
Pasak p. Kriščiūno, sutarta, kad šioje padėtyje vienintelė išeitis – prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų ir tai bus padaryta.
Verslininkams ministerijos vadovai pažadėjo stiprinti Lietuvos ekonominį atstovavimą tokiose mūsų lengvosios pramonės verslą dominančiose rinkose, kaip Persijos įlankos šalys, įvairios Azijos regiono valstybės.
„Taip pat sutarta Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociaciją labiau įtraukti į mūsų Ekonominės diplomatijos tarybos veiklą. Dabar ji joje atstovaujama netiesiogiai – per pramonininkų konfederaciją. Sutarėme, kad svarstant jiems aktualius klausimus, kviesime juos į posėdžius kaip svečius. Taip pat jie išreiškė norą būti kviečiami į verslo misijas. Visus šiuos pageidavimus išgirdome“, – sakė viceministras.
Bijo embargo
Aurimas Palevičius, Lietuvos vilnos tekstilės įmonių asociacijos prezidentas ir UAB „Domus lanae“ savininkas, VŽ pabrėžė, kad verslas susitikime daugiausiai kalbėjo apie alternatyvių rinkų paiešką.
„Lengvosios pramonės įmonėms ypač aktualu, kad mūsų ekonomiką kuruojantys diplomatai suaktyvintų veiklą Vidurinės Azijos šalyse – Kazachstane, Azerbaidžane, Uzbekistane. Taip pat šnekėjome apie perspektyvas kitose rinkose, tokiose kaip Artimieji rytai, JAV“, – vardijo jis.
Pašnekovas neslepia esant baimių, kad Rusija neįvestų pilno embargo tekstilei iš užsienio.
„Bet kol kas tokių prielaidų nėra“, – kalbėjo jis.
Pasak p. Palevičiaus, Rusijai apribojus prieigą prie valstybinių užsakymų, tam tikrų nuostolių patirs tos mūsų įmonės, kurios su rusais dirbo ne tiesiogiai, o kaip subrangovės. Tačiau kol kas galimų praradimų dydį sunku įvertinti.
„Praradimų bus, bet tiktai ne tokio masto, kaip patiria pienininkai ar mėsininkai“, – mano asociacijos vadovas.
Nors oficiali statistika rodo, kad Rusijai tenka 3% nuo mūsų lengvosios pramonės pardavimų, p. Palevičiaus nuomone, šie skaičiai neatspindi realios padėtis, mat rusai daug dirba per ofšorus, o lietuviai turi kontraktus ne tiesiogiai, o per tarpininkus.
„Tad, manau, Rusijos dalis mūsų šakos pardavimų pyrage gali siekti ne mažiau 10%. Tačiau tai spekuliatyvus vertinimas, tiksliai pasakyti sudėtinga“, – sakė p. Palevičius.
VŽ rašė, kad į Rusiją keliauja mažiau negu 3% mūsų lengvosios pramonės produkcijos. Rusija yra 11-ta pagal svarbą Lietuvos lengvosios pramonės eksporto rinka.
